Naisiai garsėja ne tik serialu „Naisių vasara“, pelniusiu prestižinį „Sidabrinės gervės‘‘ apdovanojimą televizijos serialų kategorijoje, bet ir savo tradicijomis. 2015 m. Naisiai pirmieji tapo „Mažąja kultūros sostine‘‘ Lietuvoje. Čia įsikūręs ir vienintelis Lietuvoje Baltų dievų muziejus, kurį puošia daugiau nei 50 ąžuolinių baltų dievų skulptūrų. Kiti unikalūs muziejai – inkilų, Baltų žolynų ir Šiaulių krašto literatūros muziejus, skaičiuojantis jau 37-ius metus. Pagoniškumu praturtintas kraštovaizdis lankytinais objektais: Saulės aikštė, Alkos kalnas, Ugnies aikštė, Mėnulio akis, Laimės ežeras, Meilės sala ir įspūdingo dydžio Baltų arena. Šios arenos dydis yra toks, kaip Romos Koliziejus. Arena talpina 25 000–30 000 lankytojų. Naisiuose veikia profesionalus „Naisių vasaros“ teatras, Žemaitukų žirgynas, dažasvydžio centras ir vis atsinaujinančios pramogos skirtos šeimoms.
Ugnies aikštė
Ugnies ženklo formos aikštės centre sukrautas aukuras, šalia – deivės Gabijos skulptūra.
Miško žiedų takas
Beveik 300 metrų ilgio miško take, besidriekiančiame tarp Alkos kalno ir Laimės ežero, galima pasigrožėti magnolijomis, rododendrais ir šluotelinėmis hortenzijomis.
Sūpynių parkas
Laimės ežero pakrantės Sūpynių parke vienu metu gali suptis apie 100 įvairaus amžiaus vaikų ir suaugusių. Supimosi džiaugsmą gali patirti ir neįgalieji specialiai jiems pritaikytose sūpynėse.
Vandens lelijų muziejus
2019 m. Laimės ežero viduryje įkurtame Lelijų muziejuje auga 30-ies veislių vandens lelijos. Ežero salą supantis daugiametis žolinis vandens augalas turi gerai išsivysčiusius šakniastiebius, plūduriuojančius didelius lygiakraščius lapus ir virš vandens iškilusius įvairiaspalvius žiedus. Vandens lelijas geriausia stebėti liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Karuselė
Visų atvykusiųjų į Naisius laukia didelė ir graži karuselė, kviečianti vienus prisiminti vaikystės gražiausias akimirkas, o kitus jomis džiaugtis.
Triušių sala
Šiltuoju metu laiku kviečiame aplankyti triušių salą, kurioje laisvai gyvena daugybė grynaveislių triušių, tokių kaip belgų milžinai, Vokietijos dėmėtieji milžinai „drugeliai“, Kalifornijos triušiai, Zelandijos raudonieji. Lankytojų prašome neiti į salą ir nemaitinti triušių.
Saulės aikštė
Baltų dievų muziejaus pradžioje – Saulės aikštėje – pažintis su visata, pasaulio šalimis ir dangaus dievų šeima. Saulės aikštė – prieš 2000 metų pagamintos apskritos kiauraraštės segės formos. Tvirti, senovės lietuvių juostų raštais išmarginti vartai žvelgia į keturias pasaulio šalis. Vartų kryptis iš rytų į vakarus – tarsi nuoroda ir simbolinis raktas į pažinimo tako gale esantį Alkos kalnelį. Aikštę juosia nedidelis griovelis (tokie ženklindavo šventviečių, pilkapių ribas).
Remiantis senovės baltų ideologija, saulė buvo gyvybės pradžios ženklas, todėl Baltų dievų muziejaus pažintinis takas prasideda būtent Saulės aikštėje. Jos centre – unikalus Saulės laikrodis: ant 25 akmenų surašyti protėvių vartoti senieji valandų pavadinimai, šalia – ant 12 didžiųjų akmenų – pagrindinių baltų kultūrai būdingų švenčių autentiški pavadinimai. Naktį Saulės aikštę apšviečia per dieną saulės įkrauti šviestuvai.
Naisių gandrų šeimyna
Naisius nuo 2011 m. garsina kasmet čia grįžtanti gandrų šeimyna, turinti net savo paskyrą Facebook tinklapyje, bei ta proga rengiamas piešinių konkursas „Gandrus pasitinkant“. Šalia gandralizdžio įrengtos stebėjimo kameros fiksuoja šių paukščių gyvenimą, o visą jų gyvenimo ciklą galima stebėti internete. Pirmiausia pavasarį į lizdą sugrįžta ir jį patikrina patinėlis, tuomet pasirodo gandrė. Netrukus prasideda poros meilės šokiai, tada dedami ir perinami kiaušiniai, iš kurių ritasi gandriukai. Pradžioje nedrąsūs jaunikliai žvalgosi į tolį, vėliau mokosi skraidyti ir vasaros pabaigoje visa šeimyna palieka Lietuvą. Prabėgs keli mėnesiai ir sugrįžę gandrai ant savo sparnų vėl parneš pavasarį, pradėsiantį naują gyvybės ciklą gamtoje.
Gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis, kuris nuo seno laikytas šventu paukščiu, globėju, nešančiu laimę, gerovę, teisingumą. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali nulemti visus ateinančius metus: jei jis skrenda – viskas puikiai ir sparčiai seksis, jei tupi – darbai ir gyvenimas judės pamažu. Netekėjusioms merginoms skrendantis gandras reiškė, kad jos tais metais ištekės, tupintis – kad ateinančius metus dar teks praleis tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras – tai sėkmingas „skrydis“ į kitą klasę, stovintis – kad dėl geresnių rezultatų teks pasistengti.
Naisių žemės istorijos muziejus
Muziejus įkurtas 2015 m. Naisių vasaros ir bendruomenės kultūros rūmuose. Keturiose ekspozicijų salėse sukurtos Naisių krašto istorijos, veikiančių bei dar planuojamų Naisiuose įrengti muziejų, gyvenvietėje vykstančių renginių, Kosto Gendvilo, „Naisių vasaros teatro“ bei serialo „Naisių vasara“ erdvės. Kiekviena jų – tai Naisių žemės istorijos dalelė.
Baltų žolynų muziejus
2014 m. lankytojus pasitiko 85 metrų ilgio ir 40 metrų pločio genofondinis Baltų žolynų muziejus. Į tris dalis suskirstytame prieverpstės formos gėlyne auga sakraliniai, buitiniai ir kultūriniai augalai. Apeigose naudojami žolynai, kurių šventumu tikima atliekant įvairius ritualus, auga sakralinėje dalyje. Buitinė dalis – tai vaistažolės ir prieskoniai, naudojami gydymui, sveikatos stiprinimui bei maisto pagardinimui. Kultūrinę dalį puošia lietuviškų veislių lelijos, bijūnai, jurginai, vilkdalgiai ir kiti žydintys augalai. Žolynų muziejų įkurti padėjo Šiaulių universiteto botanikos sodo specialistai.
Baltų dievų skulptūrų muziejus
Vienintelis Lietuvoje Baltų dievų skulptūrų muziejus atidarytas 2012 m. Muziejus įrengtas bendradarbiaujant su etnologu, gamtos mokslų daktaru, profesoriumi Libertu Klimka, archeologu, humanitarinių mokslų daktaru Vykintu Vaitkevičiumi bei dizaineriu Vytautu Puzeru. Šiaurės Lietuvos tautodailininkai sukūrė 53 ąžuolines dievų skulptūras, iš jų 38 puošia 1,4 km ilgio Baltų dievų skulptūrų muziejaus pažintinį taką. Remdamiesi lietuvių, latvių ir prūsų mitologija, archeologiniais tyrinėjimais, rašytiniais XIII–XVIII a. šaltiniais, tautosakos kūriniais, etnografiniais papročių aprašymais, pažintinio tako kūrėjai pasakoja apie baltų kultūrą, mitus, senosios religijos vertybes: laimę, dalią, bičiulystę, meilę, ištikimybę, grožį. Išskirtinės šio maršruto vietos – Saulės ir Ugnies aikštės bei Alkos kalnas.
Šiaulių rajono literatūros muziejus
1822 m. pastatytame grafams Zubovams priklausiusiame akmeniniame dvare, kuriame gimė ir augo poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė (1894–1912), 1984 m. buvo įkurtas Šiaulių rajono literatūros muziejus (veikti pradėjo 1987 m.). Jame kaupiama ir saugoma medžiaga, susijusi su Šiaulių krašto rašytojais, poetais, literatūrologais, kalbininkais, istorikais, knygnešiais, įvairi kraštotyrinė informacija. Muziejuje įrengtas Zigmo Gėlės kambarys, dvi ekspozicijų salės, Poezijos kambarys, eksponuojama medalių, skirtų literatams, kolekcija. Nuo 1977 m. Naisiuose teikiama Z. Gėlės premija už geriausią metų pirmąją poezijos knygą (2016 m. įteikta 40-oji premija). Čia lankosi ekskursijos, vyksta edukaciniai užsiėmimai, literatūriniai renginiai.
Inkilų muziejus
Natūralioje gamtoje po atviru dangumi Lietuvos ornitologų draugija 2012 m. padėjo įkurti pirmąjį Lietuvoje Inkilų muziejų. Pirmaisiais metais buvo iškelta per šimtą įvairaus dydžio inkilų, skirtų daugiau nei dvidešimčiai rūšių paukščių.
Inkilai pagaminti nukeliamais dangčiais, kad būtų galima išvalyti. Juose nėra iškištos kojelės, kad paukščių nepasiektų plėšrūnai. Inkilai kabinami ne tiesiai, o šiek tiek palenkti į priekį, kad būtų apsaugoti nuo lietaus.
Inkilai iškelti keliose gyvenvietės vietose, šalia įrengti 7 stendai, kuriuose pateikiama informacija apie inkilų iškėlimo zonas, aprašyti juose perintys paukščiai bei paaiškinta, kuriai paukščių rūšiai skirtas kiekvienas iškeltas inkilas.
Karališkųjų žalčių šeimyna
2016 m. vasarą Šventežerio pakrantėje pastatytos metalinės keturių žalčių, veidais atgręžtų į Alkos kalną, skulptūros. Jų autorius – šiaulietis dizaineris, kultūros istorikas Vilius Puronas. Du didieji žalčiai siekia 60 metrų, mažieji – 25 metrus. Visas skulptūrinis kompleksas sukuria pieva šliaužiančių žalčių vaizdą. „Karališkųjų žalčių šeimyna“ papildė medinių Naisių skulptūrų ansamblį.
Alkos kalnas
Alkos kalnas Naisiuose – tai senojo lietuvių tikėjimo šventvietės – alkakalnio – atspindys. Lietuvoje geriausiai pažįstamos Alkos, Perkūno, Saulės, Aušrinės, Laumės bei kai kurios kitos šventų kalnų grupės. Viršukalnėje įrengtas aukuras, į kurį žvelgia Praamžiaus, Perkūno ir Velnio skulptūros.
Alkos kalne taip pat stovi 9 simboliai (pakopos):
- Stiprybė (fizinės jėgos)
- Tikėjimas, kaip religija
- Išgyvenimai (emocijos)
- Jutimai (visos juslės, skonis, kvapai)
- Darna (prie jos yra vandens akmuo)
- Tikėjimas
- Mintys (kaip protas)
- Mintys
- Aplinka apie tave
*Atsistojus ir žiūrit į vandens akmenį ir į 5 stulpą, simboliai pateikti iš kairės į dešinę.
Žemaitukų žirgynas
Žemaitukai žirgai – viena seniausių veislių Lietuvoje ir Europoje. Žinomi nuo VI–VIII amžiaus ir ypač išgarsėję lietuvių kovose su kryžiuočiais. Tai kovotojo dvasią turintys žirgai, unikalūs savo istorija, genetika, ištverme, universaliu darbingumu, nepaprastu žemaitišku charakteriu. Šie žirgai – mūsų, lietuvių, istorinės prigimties atspindžiai.
Žemaitukų ūgis nedidelis, siekia 128–142 cm, sveria tik 350-420 kg, tačiau yra be galo energingi ir stiprūs. Veislei net keturis kartus grėsė išnykimas, bet buvo atkurta. Šiuo metu saugoma tarptautiniu mastu, įtraukta į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką.
Naisiuose 2004 m. įkurtas žemaitukų žirgynas yra didžiausias Retų nykstančių veislių saugojimo programoje dalyvaujantis privatus veislynas. Jam 2008 m. buvo suteitkas B kategorijos veislyno statusas, o 2010 m. jis pripažintas pažangiausiu genofondiniu ūkiu Lietuvoje. Tarptautinėje parodoje „AgroBalt 2012“ šio veislyno eržilas Persikas buvo nominuotas II-ąja vieta.
Šiuolaikiškas, modernus Naisių žirgynas yra sudaręs puikias sąlygas žirgams, darbuotojams, ir kiekviename žirgyno lankytojui, klientui, mokiniui, turistui ir svečiui. Naisių žemaitukai dalyvauja ir skina pergales respublikinėse konkūrų ir lygiųjų lenktynių varžybose, rengiami įvairiems pasirodymams, fotosesijoms, vaikų ir suaugusių mokymui.
Žirgynas teikia ir jojimo paslaugas. Jas galima užsisakyti iš anksto paskambinus tel. +370 675 55935
Dažasvydžio centras
Ekstremalaus sporto gerbėjai savo jėgas gali išbandyti dažasvydžio centre, kuris yra pačiame Naisių centre. Jo teritorija aptverta 2,5 m aukščio tvora, o bendras plotas (su trijų aukštų pastatu) yra 5500 m². Pastate yra net 70 kambarių ir lauko erdvė su įvairių formų kliūtimis. Žaidimui naudojami JAV įsigyti mažesnio kalibro ginklai. Galima žaisti ir tamsiu paros metu: yra įrengtas galingas apšvietimas su specialiais efektais.
DĖMESIO! Asmenys iki 18 metų privalo turėti raštišką tėvų ar globėjų prašymą (prašymo formą galite parsisiųsti ČIA). Šį žaidimą gali žaisti asmenys nuo 12 metų. Su savimi privalu turėti asmens dokumentą, jei kiltu abejonių dėl jūsų amžiaus.
Reikalinga išankstinė registracija.
Baltų arena
Baltų arenos statybos pradžią ženklina 2014 m. pabaigoje į žemę įkasta kapsulė su Naisių krašto gyventojų laišku ateities kartoms. Naujasis pylimas yra 200 m ilgio, 160 m pločio, šlaitai siekia 16 m aukštį; jam sunaudota 125 tūkst. kubinių metrų žemės. Lygumų krašte iškilusį piliakalnį pamėgo lankytojai; kalendorinių bei atmintinų švenčių metu jo viršuje suliepsnoja 2015 m. pašventintas akmeninis aukuras. Statant areną, vakarinėje jos dalyje atsirado Laimės ežeras, kurio tyvuliuojančiame vandenyje atsispindi saulėlydžiai.
Šaltuoju metų laiku arena Naisių ir viso Šiaulių krašto gyventojams tampa žiemos pramogų vieta.
Daugiau informacijos: www.naisiai.lt
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.