Kauno rajonas – žaliasis Lietuvos smaragdas, išsidėstęs pačiame Lietuvos centre. Čia gyva istorija išraiškingai siejasi su gamtos grožiu ir turtais. Nuostabūs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – vingiai bei slėniai, Kauno marių regioninis parkas ir nepaliesta draustinių gamta bei piliakalniai žavi ir patraukia akį. Kauno rajone yra 3 miestai, 9 miesteliai ir 371 kaimas, kurie įeina į 25 seniūnijų sudėtį. Apie 149,5 tūkst. ha teritorijoje gyvena beveik 100 tūkst. gyventojų.
1. Ar žinote, kad Kauno rajone, Vilkijoje, slypi tikrų tikriausias lietuvių etninės kultūros lobynas? 1864 m. į miestelį kunigauti atvyko ir klebonijoje, dabartiniame Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje, įsikūrė kunigas A. Juška. Lietuviško žodžio ir liaudies muzikos pakerėtas kunigas ir tautosakininkas čia užrašė per 7 000 dainų ir 2 000 melodijų, išleido 70 000 senųjų lietuviškų žodžių žodyną. Begalinę meilę lietuvių kalbai jautė ir jo brolis Jonas. Savo darbus gimtajai kalbai dedikavęs J. Juška bendrinėje kalboje pasiūlė naudoti š, č, v raides vietoj sz, cz ir w. Jis buvo ir pirmasis lietuvių kalbininkas, domėjęsis lietuvių kalbos ir sanskrito panašumais.
2. Ar žinote, kad Zapyškis yra tituluojamas Lietuvos aitvarų sostine? Kiekvieną pavasarį prie miestelyje esančio vieno įspūdingiausių mūsų šalyje gotikos architektūros šedevrų – XVI a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios – vyksta festivalis „Tarp žemės ir dangaus“. Jo metu padangę nudažo šimtai aitvarų, traukiančių akį savo spalvomis ir formomis.
3. Ar žinote, kad garsiąją apysaką „Brisiaus galas“ Jonas Biliūnas parašė Nemuno vingyje įsikūrusioje Kačerginėje? „Artistų kurortu” tituluotoje poilsiavietėje po Pirmojo pasaulinio įkvėpimo ieškojo ir vilas statė ne vienas garsus rašytojas, menininkas, inteligentijos atstovas. Tarp jų – rašytojas Pranas Mašiotas, skulptorius Juozas Zikaras, poetas Vincas Mykolaitis-Putinas, kompozitorius Juozas Naujalis, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.
4. Ar žinote, kad Kulautuva 1933 m. oficialiai tapo pirmuoju šalies kurortu? Tarpukariu vieną gausiausiai lankomų vasarviečių Lietuvoje buvo itin pamėgęs ir prezidentas Antanas Smetona. Vasaros savaitgaliais į Kulautuvą atvykdavo per 5 tūkst. poilsiautojų. Daugiau lankytojų sulaukdavo tik Palanga. Čia ilsėjosi tuometis Lietuvos elitas, atvykdavo nemažai svečių iš užsienio – Amerikos, Argentinos, ypač daug iš Vokietijos ir Prancūzijos. Nors kurorte pramogų netrūkdavo, didžiausias traukos centras visuomet buvo švaraus Nemuno vandens skalaujamas smėlio paplūdimys. Jame buvo bendras, moterų ir vyrų pliažas su suskirstytomis maudymosi vietomis, Čikagos pavyzdžiu įrengta speciali drabužinė su kabinomis atskirai vyrams ir moterims.
5. Ar žinote, kad Linksmakalnyje Antrojo pasaulinio karo metais buvo įkurtas itin slaptas KGB radiotechnikos užsienio žvalgybos ir diplomatinio ryšio su Vakarų Europa dalinys? Šiame radijo žvalgybos centre dirbo keli tūkstančiai rusų kariškių ir vertėjų. Tarnavusiems bazėje ir jų šeimoms nebuvo leidžiama niekur kitur dirbti ar gyventi. Siekiant užtikrinti slaptumą, gyvenimas kariniame miestelyje buvo itin uždaras. Čia veikė ligoninė, vaikų darželis, mokykla, parduotuvė, kultūros namai. Miestelio pakraštyje buvo išsidėstę pastatai su radijo lokatoriumi, siųstuvais ir imtuvais. Iš čia buvo galima klausytis visoje Europoje į eterį išeinančių radijo pranešimų.
6. Ar žinote, kad Vilkijoje galite išbandyti vienintelį Lietuvoje per Nemuno upę keliantį keltą? Nenukrypti nuo kurso jam padeda metalinis lynas, nutiestas nuo vieno upės kranto į kitą. Balandžio–lapkričio mėnesiais keleivius ir transporto priemones upinis motorinis keltas „Vilkynė“ reguliariai per Nemuną kelia tarp Vilkijos (Kauno r.) ir Pavilkijo (Šakių r.). Šį atstumą įveiksite vos per kelias minutes ir sutaupysite apie 60 km, kuriuos į kitą krantą tektų nuvažiuoti keliu.
7. Ar žinote, kad XIX a. Raudondvario dvarą valdę grafai Tiškevičiai čia buvo įkūrę meškų akademiją? Raudondvaryje lepečkojės ruoštos vaidinimams Žemaitijoje, kur tuomet tokie pasirodymai buvo itin populiarūs. Dresuotos meškos prisidėjo ir prie miestelio bažnyčios statybų, tempdamos į statomos bažnyčios viršutinius aukštus plytas.
8. Ar žinote, kad važiuojant dviračių taku, jungiančiu Kulautuvą ir Batniavą, medžių paunksnėje galima išvysti didžiausią šerną Lietuvoje? Išsigąsti nėra ko. Šis įspūdingo dydžio šernas – menininko Tado Vosyliaus iš dervos sukurta beveik 4 metrų aukščio ir tiek pat metrų ilgio skulptūra.
9. Ar žinote, kad Raudondvario seniūnijoje esanti Netonių kalva yra viena iš aukštesnių skraidymo vietovių Lietuvoje? Jos aukštis – 55 metrai. Dar tarpukariu pietinis Nemuno šlaitas veikė kaip viena iš pagrindinių sklandymo bazių, kurioje į dangų kilo ne vienas garsus šalies sklandytojas. 1977 m. gegužę ant Netonių kalvos įvyko pirmosios Lietuvoje skraidyklių varžybos.
10. Ar žinote, kad pastačius Kauno hidroelektrinę ir užtvenkus Nemuną buvo užlieta net 6350 ha teritoriją? Didelė upės slėnio dalis virto Kauno marių dugnu, iš kurio buvo iškelti 35 kaimai ir 721 sodyba. Didžioji dalis jų – Kauno rajone. Lietuviškosios Atlantidos gyventojai, dar vadinami „dugniečiais“, į naujas gyvenvietes ant kalno atsinešė senąsias tradicijas, papročius, tautosaką, kuri kasmet atgimsta renginio „Pėdos marių dugne“ metu.