Lankytinos vietos Naujienos Pamatyk!

55 stebuklingos vietos visoje Lietuvoje

0,00 (0)
Turite būti prisijungę, jei norite įvertinti.

Atsigerti iš stebuklingo šaltinio, kad kiti metai atneštų sveikatos, palikti akmenuką prie kelionių globėjo skulptūros ir pasvajoti apie ateities nuotykius arba norus pildančiam angelui sušnibždėti maldą. Siūlome visa tai padaryti tam, kad šventinis stebuklas atneštų geresnius metus ir grąžintų kelionių džiaugsmą. 

Suraskite magišką vietą, kuriai patikėsite savo norą. Tokių Lietuvoje – mažiausiai 55. Atraskite keletą jų.

Keliautojų globėjas Kelukis. Prie Kelukio (keliautojų globėjo skulptūra Mitologiniame take Sirvėtos regioniniame parke Švenčionių r.) gimė tradicija atnešti akmenuką, tikint, kad tai padės kelionės metu. Žmonės neša savo akmenukus prie šio akmens ir svajoja apie būsimas keliones.

 

Deivė Laima. Prie Laimos, dar vadinamos Dalia, skulptūros šalia Liepų pavėsinės (Švenčionių r.) žmonės užsuka paprašyti deivės Laimos palaiminimo. Kadaise sunkiai susirgus Šventos dvaro šeimininkei Marijai Civinskienei, ji liepdavo samdiniams išnešti ją į Liepų pavėsinę, kur ištisomis dienomis gulėdavo po medžių laja ir taip sėmėsi sveikatos. Žmonės ir dabar ten atvažiuoja pabūti ir paprašyti sveikatos.

Šerno nosis. Kremata, arba Krukis (skulptūra Mitologiniame take Sirvėtos regioniniame parke Švenčionių r.) – tai šernas, šokantis iš urvo. Kiekvienas apsilankęs stengiasi patrint šio šerno nosį. Mat jeigu tai darysi ir tuo metu sugalvosi norą – jis išsipildys. Tik negalima niekam jo sakyti.

Žaltys. Aušlavio skulptūros (Mitologiniame take Sirvėtos regioniniame parke Švenčionių r.) akcentas yra žaltys, aplink kurį visuomet yra vanduo. Kadangi ši mitologinė būtybė yra sveikatos, medicinos globėjas, žmonės į tą vandens baseinėlį aplink šį roplį meta centus – sveikatai, laimei, sėkmei.

Lino verdenės šaltinis. Lino verdenės šaltinis (Švenčionių r.) nuo seno turi įgavęs paslaptingumo aureolę. Jis iki šiol laikomas stebuklingu, mat ligoniai, gerdavę šį vandenį, kaip mat išgydavę.

Žvejo batai. Gaudote gyvenimo žuvį? Įšokite į stebuklingus žvejo batus (Jaunimo g., Molėtai). Jų aule užrašyta: „Pasimatuok ir tu – gausi laimės su kaupu”.

Martynas Žala
Molėtuose esanti skulptūra žvejo batai

Smardonės šaltinis. Perbridus Smardonės šaltinį Likėnuose (Biržų r.) specialiai pritaikytu ruožu su turėklais, tai suteiks daug sveikatos ir stiprybės.

Grafienės katės. Legenda byloja, kad Marijampolės miesto įkūrėja grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė labai mylėjo ir globojo kates. Tad nenuostabu, kad senamiestyje atsirado su vandeniu žaidžiančios grafienės katės (Kęstučio g. 1, vidinis kiemas, Marijampolė). Kiemelis greitai tapo visų pamėgta vieta, o miestelėnai pastebėjo, kad sugalvojus norą ir paglosčius visas tris kates, jis tikrai išsipildo. Deja,  suvalkietiško charakterio katės finansinių pageidavimų nepildo. Nors pabandyti tikrai verta.

Nuotrauka: Eduardo Bareikos

Dviratininkas. Ignalinos miesto aikštėje miesto svečius pasitinka skulptūra „Dviratininkas“. Norint, kad kelionė tikrai pasisektų, reikia jam duoti „penkis“. 

Meškos nosis. Telšiuose yra meška, kuri pildo norus. R. Kvinto kurta skulptūra „Žemaitijos legendos“ vaizduoja meškiukus ir žemaitukus ant nugaros nešančią mešką — Žemaitijos motiną. Skulptūra primena vis dar liaudyje gyvas legendas apie meškas, padėjusias žemaičiams auginti ir auklėti vaikus. Čia, švelniai patrynus meškai nosį, galima tikėtis gerų norų išsipildymo. 

Angelas. Kazlų Rūdoje esantis Plutiškių miestelis turi savo angelą, kuriam vietiniai gyventojai ir miesto svečiai patiki savo didžiausius norus. Tereikia tik nusinešti savo norą širdyje, pasimelsti prie angelo ir atiduoti norą Angelo valiai – vienaip ar kitaip, jie išsipildo. Angelas laiko rankose apglėbęs mažytį kūdikį ir taip tarsi saugo visų norus. 

Kiškis. Rokiškio Kiškis laukia šalia bibliotekos Nepriklausomybės aikštėje. Tereikia prieiti, patrinti nosytę ir tyliai tyliai į ausį pašnibždėti norą. Ir lieka tik laukti.

I. Kujelė

Katinas džentelmeno veidu. Daugelį metų Klaipėdos senamiesčio traukos objektu buvo tapusi granitinė katino su džentelmeno veidu skulptūra (Kalvių g. 13). Du kartus po vandalų siautėjimo skulptūra buvo atstatyta, bet netrukus vėl dingo. 2006 m. vasarą, miesto gimtadienio proga, katinas vėl sugrįžo į savo vietą skvere Kalvių gatvėje. Katinas yra katinas – vaikšto, išeina ir grįžta kada nori. Anuomet „Senamiesčio katinas“ turėjo slaptų galių. Ar jų neprarado beklajodamas, netruksite įsitikinti patys – patrinkite jo uodegą ir užminkite norą.

Peliukas. Klaipėdos senamiestį (Kurpių ir Kepėjų g. sankirta) puošia ir garsina miniatiūrinė skulptūra iš bronzos ir akmens – „Stebuklingasis peliukas”. Skulptūrėlė apjuosta bronzine juosta su burtažodžiais: „Mintis paversk žodžiais – žodžiai taps stebuklais”. Autorių teigimu, peliukas stebuklingas ir išpildys gerus norus. Reikia tik juos pašnibždėti stebuklingajam peliukui į ausį.

Kaminkrėčio saga. Norint atgaivinti senąją kaminkrėčių legendą, atnešti Klaipėdos senamiesčiui daugiau laimės ir patrauklumo, sušildyti jo dvasią ir žmones pralinksminti, ant namo stogo šalia burlaivio „Meridianas“ buvo įkurdintas senamiesčio simbolis – „Kaminkrėtys“ (Kurpių g. 8, Klaipėda). Tikima, kad palietus prie pastato sienos pritvirtintą sagą arba ant sienos priklijavus savo sagą, aplankys laimė. Kaminkrėčiai visada buvo senųjų miestų palydovai, tačiau ši profesija beveik išnyko perėjus prie centralizuoto šildymo. Nedaug kas atsimena, kad gatvėje sutikus suodiną juodą kaminkrėtį reikėdavo paliesti jo drabužį arba čiupti už sagos (pageidautina juodos) ir sušnibždėti norą: juk kaminkrėčiai atneša laimę.

Pakėlęs akis aš jį matau.

Antano vartai. Prieš porą šimtų metų Klaipėdos senamiestis ūžė nuo amatininkų ir pirklių darbo. Senamiesčio gatvės net pavadintos pagal joje besidarbavusių amatininkų profesijas: Kepėjų, Kalvių ar Skerdėjų gatvėmis. Tad „Antano vartai į sėkmę” (Kepėjų g. 8A, Klaipėda) labai organiškai įsipaišo į uostamiesčio centro atmosferą. Skulptoriai S. Jurkus ir S. Plotnikovas nukaldino vartus atminti Klaipėdoje dirbusius ir dirbančius amatininkus. Juose pavaizduoti amato meistrai ragina prisibelsti sėkmę. Todėl šiame žalvario ir plieno kūrinyje ant ąžuolinės lentos parašyta: „Belsk į medį tris kartus.“

Seklys. Minint Kriminalinės policijos dieną, Klaipėdoje atidengta kriminalinės policijos pareigūnams ir jų dažnai nematomiems, bet labai svarbiems darbams pagerbti skirta skulptūra „Seklys“ (Vilties ir S. Nėries gatvių sankryža, Klaipėda). Kaip ir daugelis Klaipėdos skulptūrų taip ir ši turi „slapuką“. Seklio apsiausto atlape įsegtas kriminalinės policijos ženkliukas – jį patrynus žmogų aplankys sėkmė ir ramybė.

Norų akmuo. Šalia Lopaičių piliakalnio (Rietavo r.) – Norų išsipildymo akmuo. Vieni žmonės tiki, kad ant jo būtinai reikia padėti akmenuką su noru, kiti, priešingai, mano, jog akmens dėti čia negalima, nes tas akmuo yra širdies formos ir jame yra daug širdies formos ženklų. Sakoma, kad geriausiai norai pildomi tada, kai ateini tuščiomis rankomis, švaria sąžine ir ilgai širdyje išnešiotu, subrandintu noru. Pridėjus delnus prie akmens, nuoširdžiai paprašius, norai greitu laiku bus išpildyti. 

Sėkmės pilvas. Norite prisivilioti sėkmę? Sostinėje dairykitės 40 cm skersmens skulptoriaus Romo Kvinto ir architekto Alvydo Songailos bronzos bareljefo „Sėkmės pilvas“. Jis – pačiame miesto centre, Vilniaus gatvėje, integruotas į viešbučio „Novotel Vilnius Centre“  sieną. Jame vaizduojamas rytietiškas tradicijas simbolizuojantis sotus, rubuilis, kaspinu aprišto vyriško pilvo fragmentas. Laukiant verslo sėkmės, būtina jį paglostyti.

Katinas. „Pakasyk man ausį – baimės nebejausi”, – šnabžda Vilniaus Užupio rajono skvere ant tvoros įsikūręs katinas (Polocko g. 2). „Katė neprivalo mylėti savo šeimininko, bet sunkią minutę turi jam padėti”, – skelbia 13-asis Užupio Konstitucijos straipsnis. Šis katinas žada kiekvienam, išdrįsusiam paliesti jo ausį, numarinti baimės jausmą ir išpildyti stipriausius troškimus.

Stebuklinga plytelė. Tikra Vilniaus legenda, apie kurią žinia sklinda iš lūpų į lūpas. Ant plytelės su užrašu „Stebuklas“ Katedros aikštėje prie varpinės žmonės stabteli sugalvoti noro su viltimi, kad šis išsipildys. Tikima, kad menininko Gitenio Umbraso sukurta plytelė norą išpildys, jei apsisuksi aplink savo ašį.

Beždžionių tiltas. Mažeikių regiono paslaptis – kabantis (beždžionių) tiltas per Ventos upę, Viekšniuose. Yra sakoma, kad prieš pereinant jį reikia sugalvoti norą ir, jei sėkmingai pereinama, noras išsipildo. Arba kitas spėjimas vėl susietas su šiuo tiltu, kad prieš pereinant kabantį tiltą, reikia įsidėti akmenuką į kišenę ir sugalvoti norą, o ant tilto, upės viduryje, jį įmesti į upę.

1989 m. Viekšniuose pastatytas kabantis „beždžionių” tiltas. Jis sujungia du Ventos krantus, taip pat veda į Juodeikių poilsiavietę.

Belaukiant kelionės. Už naujojo Utenos pašto, važiuojant ar einant per tiltą, skverelyje prie upės stovi Arvydo Ališankos skulptūra „Belaukiant kelionės“. Ji pasitinka pravažiuojančius. „Belaukiant kelionės“ skulptūra tampa išbaigta įsėdus į ją. Tuomet – užsimerkti ir pagalvoti apie svajonių kelionę ir galbūt ta svajonė išsipildys.

Kukutis. Raseiniai didžiuojasi iš čia kilusiais garsiais žmonėmis. Vienas iš jų – žinomas poetas, eseistas, rašytojas, dramaturgas Marcelijus Martinaitis. 2020 m. prie Raseinių turizmo informacijos centro buvo įkurtas Kukučio skveras. Kukutis – tai M. Martinaičio sukurtas „Kukučio baladžių“ herojus. Pakuždėkite Kukučiui į kairę ausį, stovėdami ant kairės kojos ir jis išpildys visus jūsų keisčiausius ir nutrūktgalviškiausius norus.

Voveraitė Liusė. Kiekvienų metų pradžioje sau pasižadame, jog gyvenime kažką keisime, būtinai padarysime. Tik ima ir pritrūksta tam valios… Kad taip nenutiktų kitais metais – reikia atvykti į Alytų ir paglostyti voveraitės Liusės skulptūrėlę. Tai padarius valios ir drąsos pokyčiams turėsite visus metus. Liusės vardu buvo pavadinta tikra voverytė Alytaus Jaunimo parko voveryčių eglynėlyje. Ji atsiliepdavo į šį vardą, buvo labai drąsi, ryžtinga, mielai imdavo riešutus iš žmogaus rankų – niekada to neatidėdavo vėlesniam laikui. Deja, 2020 m. vasarą Liusė žuvo. Jos atminimui ir skirta ši skulptūra.

Voverė su knyga. Kartais taip norėtųsi paskaityti knygą. Tačiau tą norą nugali šiuolaikinės technologijos… Išeitis yra – Alytaus Senamiesčio skvere, prie knygų mainų namelio, ant suoliuko išdidžiai įsitaisiusi sėdi bronzinė voveraitė su knyga, kurioje parašyta „Knyga – geras būdas pranokti vakarykštį save“. Paglosčius šį mielą žvėrelį, atsiranda neapsakomas noras skaityti knygas.

Migrausėlė. Meilė yra vienas iš gražiausių jausmų pasaulyje. Tik nutinka, jog jūs mylite, o jūsų – ne. Prie Alytaus piliakalnio, Alytupio upelio krante, yra medinė „Mirgrausėlės“ skulptūra, kurią liečiant reikia galvoti apie mylimą žmogų. Jeigu jis jus myli – pamils labiau, jeigu nenutuokia apie jūsų jausmus – įsimylės jus.

Tiltas. Vytauto Didžiojo tiltą (Kaunas) per Nemuną XIX a. – XX a. pradžioje vadino „ilgiausiu” pasaulyje. Taip jį praminė vietos gyventojai, nes norint juo pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą prireikdavo net 13 dienų. Ne, ne, Nemunas nebuvo taip stipriai patvinęs, tiesiog vienoje tilto pusėje stūksojo Prūsijos teritorijoje atsidūręs Aleksotas, o kitoje – tuo metu Rusijai priklausęs Kaunas. Ir juos skyrė ne tik šis tiltas – dėl kalendorių skirtumo iš Kauno išėjęs rugsėjo pabaigoje Aleksotą pasiekdavai jau spalį. Nuo 1915 m. visoje Lietuvoje buvo įvestas vienas – Grigaliaus kalendorius ir nuo tada šis tiltas labai „sutrumpėjo”. Vis dėlto siūlome jį pereiti ir… mainais gauti svajonės išsipildymą. Trumpa instrukcija: perėjęs tiltą, sugalvok norą ir paaukok Nemunui monetą – po 13 mėnesių tavo troškimas išsipildys. Nuo šiandien 13 – džiaugsmingas skaičius!

Simonas Rudaminas
Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas – tiltas per Nemuną Kaune (greta santakos su Nerimi), jungiantis Aleksotą su Senamiesčiu.

Marionetė su kruasanu. Kauno valstybinio lėlių teatro kiemelyje – Marionetė. Anot skulptūros autoriaus L. Šiupšinskio, tai – tarsi lėlių teatro darbuotojas, kuris ne vaizduoja konkretų pasakų personažą ar spektaklio veikėją, o kuria naują Kauno legendą. Skulptūrai gyvumo ir papildomo scenarijaus sukuria šalimais nutūpusi varna, besikėsinanti į kruasaną. Šalia marionetės ant suolelio ne veltui palikta vieta – juk tai puiki galimybė prisėsti šalia, pasidaryti asmenukę ar pakuždėti vieną kitą šventinį norą, kuris, kas žino, gali ir išsipildyti.

Mąstantis žmogus. Yra tokia vieta Kėdainių senamiestyje (Smilgos g. 12) kur tarp kelių skulptūrų – „Mąstantis žmogus“, žiūrintis į sinagogos ir buvusios rabinų mokyklos kiemą. Kai kurie kėdainiečiai sako, kad jo galvelę paglosčius, ateina rūpimų klausimų sprendimai.

Raktų medis. Panevėžyje yra uosis, kitaip vadinamas „Raktų medis”. Uosis laikomas vyrų medžiu, todėl vyrai, turintys asmeninių ar šeimos norų, gali užsukti į Birutės gatvę, susirasti šį stebuklingą medį norų išpildymui. Pakanka pagalvoti apie norą, prisiliesti prie medžio ir Gauseklis (mitologinis Kalėdų senelis) pasirūpins jūsų norais.

Laimės žiburys. Kopiant į Laimės žiburį (Jono Biliūno kapas, Anykščiai) reikia sugalvoti norą ir lipti laiptukais į viršų, tik jokiais būdais neatsigręžti ir galvoti tik apie savo svajonę.

Gediminas Vitas
Jono Biliūno kapas ir paminklas

Nykštys. Prie „Nykščio skulptūros“ Anykščių miesto parke reikia sugalvoti norą ir patrinti skulptūrą, kad šis išsipildytų.

Angelo ausis. „Angelų Muziejuje“ (Anykščiai) reikia užrašyti norą ant popieriaus lapelio, įdėti angelui į ausį ir paskambinti varpeliu.

Balandžiai. Visoje Ukmergėje nutūpusios keliolika balandžių skulptūrėlių. Jos ne tik dainuoja, nuskaičius QR kodą, bet ir turi magiškų galių bei pildo norus. Pavyzdžiui, jei apkabinsi balandžių šeimynėlę, sulauksi darnos šeimoje, jei tris kartus apsisuksite po balandžiu herojumi, per trejus metus nukeliausite į savo svajonių šalį ir t.t.

Bebras. Šilutėje norus pildo bebras (Hugo Šojaus parkas, Šilutė). Tik jis užtvankų Šilutės mieste nestato. Tai – dovana miestui iš Vokietijos kaip draugystės, bendradarbiavimo simbolis. Suradus bebro skulptūrą ir paglosčius bebro uodegytę – jus sups tikri draugai. 

Karvutė. Sugalvojus norą ir patrynus karvutės prie Karvės olos smegduobės (Biržų r.) tešmenį, tikrai viskas išsipildys.

Dvaro liūtai. Jeigu paglostysi prie Astravo dvaro (Biržai) esančias liūtų skulptūras, metai bus vaisingi.

Biržai

Lakštingalos suolelis. „Lakštingalos suolelis“ (Vilkaviškio g. 2, Marijampolė) – taip vadinasi paminklinis suolelis Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai, visame pasaulyje žinomai operos solistei. Skulptūra vaizduoja lakštingalą, nutūpusią ant suolelio. Sakoma, kad reikia prisėsti ant šio suolelio ir kažko labai panorėti, o tuomet svajonės, gražios kaip lakštingalos giesmė, išsipildys.

Duoklė deivei. Lipdami į Ladakalnį (Ignalinos r.), nepamirškite į viršų užnešti akmenuko, t.y. duoklės deivei Ladai, kuri atsidėkodama išpildys sugalvotą norą.

Kelininkas. Aukštaitijos nacionaliniame parke Kaukiškės poilsio aikštelėje yra skulptūra „Kelininkas“. Skulptūra turi paslaptį, kurią suradus pailginamas gyvenimas.

Svilės šaltinis. Sakoma, kad nusiprausęs Svilės šaltinio (Kurtuvėnų regioninis parkas, Šiaulių r.) vandeniu, atjaunėsi 10 metų. Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenės) yra vieni didžiausių Lietuvoje pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio vandens kiekį. Apie 2 ha plote verda per 100 šaltinio akių, iš kurių išteka šaltvandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos – Dubysos perkasą. Padavimas mena, kad kadaise šaltinių vietoje stovėjo dvaras, kurį valdė žiaurus ponas. Kartą viena senutė jį prakeikusi, ir ponas su visu savo dvaru nugarmėjęs po žeme. Jis vis bando išsikapstyti, todėl vanduo ir kunkuliuoja. Šaltinių vanduo yra gėlas, turi mažai druskų, todėl žmonės semia vandenį maistui ir gydymui. Vandeniu gydo virškinimo trakto, akių, odos negalavimus.

Pasagų saulė. Lankantis Bulvės muziejuje (Kudirkos Naumiestis) būtina paliesti ten esančią pasagų saulę ir išsakyti savo norus.

Varlytė. Varlių namelio (Lukšiai, Šakių r.) šeimininkė linki kiekvienam piniginėje nešiotis metalinę varlytę su pinigėliu burnoje, kad nesibaigtų pinigai. Tokias varlytes galima apžiūrėti bei įsigyti Varlių namelyje.

Akmuo. Obelių centre (Rokiškio r.) esančiame parke galima aptikti įdomų objektą – Obelių akmenį. Norite laimės ir sėkmės? Prisėskite ant akmens, pasvajokite.

Jonvabalis. Bajorų kaime (Rokiškio r.) prie „Lėlių namų“ pasilypėjęs ant akmens svečių laukia simpatiškas kirmėliukas su stebuklinga uodega – Jonvabalis. Sugalvokite norą, patrinkite uodegos galiuką, sugniaužkite kumštyje ir pasidėkite į širdį, į rankinę, į kišenę, į piniginę… žiūrint koks noras.

Grybautojas. Varėnos miesto centre stovi skulptūra „Jaunasis grybautojas“. Tas, kas nori sulaukti sėkmės grybaujant, turi patrinti grybo kepurėlę grybautojo krepšyje – tuomet grybai nesislėps nuo jo akių.

Briedžio nosis. Kalbama, kad norint išvysti briedį, reikia patrinti Sauliaus Juchnevičiaus skulptūros „Briedis” nosį (prie Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Naglių g. 8, Nida).

Ragana. Juodkrantėje, Raganų kalne susiradę raganos skulptūrą su viena didesne, o kita mažesne krūtimi ir pelėda ant peties, susilauksite trokštamos lyties vaikučio. Yra ir N-18 formatas – vyrams iš nugaros apglėbus ir palaikius šią raganą už krūtų, kol suskaičiuos iki trijų, žmonoms niekada „neskaudės galvos”.

Lūšis. XVIII a. lūšis tapo Raseinių miesto herbu, jo kilmė siejama su dideliais šiame krašte plytėjusiais miškais ir medžioklėmis. Maironio parke nuo 2015 m. apsigyveno norus pildančių lūšių šeimyna – motina lūšis gulinti ant medžio šakos ir jauniklis. Maži vaikai, atsisėdę ant lūšiuko, galvoja norą ir trina ausis, o suaugę įsikibę lūšiai į leteną sukasi 360 laipsnių kampu.

Asiliuko uodega. Pabodo girdėti, jog visą laiką klystate ir esate neteisūs? Tokiu atveju reikia glostyti Alytuje stovinčios Godža Nasredino skulptūrėlės asiliuko uodegą (Jotvingių g. 10, Alytus). Kai tai padarysite – įgausite daugiau pasitikėjimo savimi. Nes anot legendos, kai Godža Nasredino paklausė, kodėl jis joja atsisėdęs atbulai, šis atsakė: „Tai ne aš ant asiliuko sėdžiu atbulai, tai asiliukas žiūri neteisinga kryptimi.“

Jaunystės šaltinis. Druskininkuose visai šalia gydyklų ir vandens pramogų parko rasite trykštantį grožio šaltinį, papuoštą dviejų rankomis susikibusių nimfų skulptūra. Vanduo, trykštantis iš 300 m gylio šaltinio, skaistina odą, suteikia grožio ir pildo amžinos jaunystės pažadą.

Klumpės. Plungėje – naujas simbolis „Klumpės“, skirtas visiems šokantiems ir mylintiems tautinį šokį. Klumpėse įspausta nemažai simbolių ir užrašų. Visi jie turi savo reikšmes. Vienas iš simbolių – Plungės herbas. Palietę ženklą – grįšite į Plungę.

Paslaptingas akmuo. Dūkštų ąžuolyno pažintiniame take Neries regioniniame parke (Vilniaus r.) – Airėnų akmuo su paslaptingais rašmenimis. Palikus ant jo kokią nors dovaną – gėlių, akmenuką, monetą – sulauksi norų išsipildymo.

Juras Stasiūnas
Šiuo metu Dūkštų ąžuolyno pažintiniame take galima praeti ne visur, bet laikas gamtoje visada pravėdina galvą.

Angelų kalva. Angelų kalvos (Trakų r.) „gyventojai“ – keliasdešimt medinių angelų – atvykusių norus pildo, jei šie atveža ir pakabina angeliuką.

Informacija paruošta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrų medžiagą.

Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.

Rekomenduojami VIDEO

Daugiau

Kostiuminė ir parfumerinė Pakruojo dvare

We love Lithuania

Girnikų šventkalnis

We love Lithuania

Kalėdos Birštone: per 40 renginių ir norus pildantis stebuklingas fėjų skveras

Kasdien gražėjantis Eibariškių parkas – radviliškiečių traukos centras

Rumšiškėse – nemokamas sekmadienis ir Grabnyčių žvakių liejimas

Siaurukas kviečia į Anykščius keliauti dviračiais ar paspirtukais

Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
"CMP"