Liepos 11 d. Padievaičio, Kvėdarnos piliakalnyje su priešpiliu ir gyvenviete (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 11208) VšĮ ,,Kraštomanija“ organizavo pirmajį projekto ,,Jūra tekanti kultūra“ renginį ,,Ant, prie, aplink Padievaičio piliakalnį“. Keturių kilometrų pėsčiųjų žygyje istorikas, archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius susirinkusiesiems pristatė Padievaičio piliakalnio kompleksą bei aplinkinį kultūros paveldą. Baltiškos muzikos kūrėjas Gediminas Žilys kartu su žygeiviais prie objektų dainavo sutartines bei kitas lietuvių liaudies dainas. Renginio metu dalyviai sužinojo ne tik apie piliakalnio istorinę praeitį, bet buvo plačiau supažindinti su vietos legendomis, padavimais, archeologinių tyrimų rezultatais. Nors pagrindinė renginio ašis buvo Padievaičio piliakalnis, nemažiau dėmesio skirta ir aplink jį išsidėsčiusiems objektams. Susirinkusiesiems pristatytas Padievaičio akmuo, vadinamas Velnio sostu (u. k. 3319), Padievaičio kapinynas (u. k. 16384), generolo Prano Liatuko gimtinės vieta bei dvi brastos per Jūros upę.
V. Vaitkevičius 2020 m. atliko archeologinius tyrimus Padievaičio akmens, vadinamo Velnio sostu vietoje. Su žygeiviais pasidalino tų tyrimų rezultatais, ateities planais bei kilusiomis hipotezėmis, kada ir kokiu būdu akmuo atsirado savo dabartinėje vietoje. Kaip manoma, akmens pirminė vieta ir tikroji šventvietė buvo aukščiau esančioje kalvelėje. Apylinkėsi įsitvirtinus krikščionybei, pogoniškas akmuo galimai nustumtas žemyn ir krisdamas apsivertė. Prie Padievaičio akmens pademonstruota kokioje padėtyje akmuo stovėjo orginaliai ir kaip ant jo buvo sėdima. Nors akmuo vadinamas Velnio sostu, V. Vaitkevičius renginio dalyviams rekomendavo vengti šio krikščionybės laikotarpiu susiformavusio pavadinimo, nes akmuo buvo skirtas svarbiam asmeniui, galbūt žyniui ar vadui. Vienas iš daugelio padavimų taip pat pasakoja apie akmens išsskirtinumą: „Padievaičio piliakalnyje yra akmuo, kur pilies viršininkas sėdėdavo, ir kitas, kur rankas plaudavo“.
Padievaičio kapinyne pristatytos tuometinės laidojimo tradicijos bei rasti atsitiktiniai radiniai. Aplankyta ir greta esanti generolo Prano Liatuko gimtinės vieta bei dvi brastos per Jūros upę, kur žygeiviai išbandė savo jėgas brisdami per akmenuotą dugną.
Tai vienas iš pimųjų organizuotų renginių ant Padievaičio, Kvėdarnos piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete 2021 m. čia užbaigus vykdytus tvarkybos darbus. Pritaikius objektą turistų lankymui, sustiprintas upės ardomas krantas, sutvirtinti griūvantys šlaitai, upės pakrantėje pastatytos akmenų atramos, įrengtos bunos. Archeologinio komplekso teritorijoje pašalinti menkaverčiai medžiai, krūmai, dalis augmenijos, įrengti pėsčiųjų takai, informaciniai stendai, rodyklės, apžvalgos aikštelės, laiptai, tilteliai, poilsio zona, mašinų stovėjimo aikštelė, Jūros upės pakrantėje baidarininkų išlaipinimo-įlaipinimo vieta. Nuo šiol turistai ir savarankiškai gali susipažinti su vietos istorija, aplankyti piliakalnį, ant kurio galimai stovėjo Gedimino pilis, bei pamatyti vieno iš žymiausių Lietuvos kunigaikščių sostą.
KPD informacija
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.