Marcinkonys tai vienas didžiausių pagal užimamą plotą kaimas Lietuvoje (143 ha). 1637 m. minima miško žvalgų gyvenvietė. Kaimas pradėjo augti XIX a. II pusėje, kai pro jį buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir pastatyta geležinkelio stotis. Dirbamos žemės buvo mažai, gyventojai vertėsi miško darbais, amatais, nuo XIX a. pabaigos rinko grybus ir spanguoles; surinktos gėrybės traukiniais buvo išvežamos ir į Sankt Peterburgą bei Varšuvą.
Marcinkonyse įsikūrusi Dzūkijos nacionalinio parko administracija ir informacijos centras, parko muziejus, Čepkelių gamtinio rezervato administracija (su rezervato gamtos ekspozicija-muziejumi), Etnografinis muziejus ir Tado Ivanausko zoologijos muziejaus filialas.
Zackagirio (Dziackagirio) pažintinis takas vingiuoja vaizdingomis Marcinkonių apylinkėmis. Jo ilgis 13,8 km, tačiau galite pasirinkti 7 km arba 10,5 km atkarpas. Tai vienas ilgiausių pažintinių takų Lietuvoje. Tako pradžia ir pabaiga ties Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Marcinkonių lankytojų centru (https://goo.gl/maps/Co7jYVhCaLDTbWi5A) . Pasirinkus keliauti ilgąjį maršrutą sekite baltame fone raudoną brūkšnį ir tikrai nepasiklysite. Tai vienas labiausiai išskirtinių pažintinių takų tuo, kad susipažinsite su Grūdos upės kilpomis nuo Šaudzyklos kalno, paslaptingu miško ežeru – Aklaežeriu, kuriame kažkada buvo galima maudytis ir augo sidabriniai karosai, taip pat vėjo pustomomis Klonių kalnu (Gaidzų kopa) kurio smėlis primins jūrą, ir aišku šmaikšti dzūkų istorija ir „Meškos šiknos’’ aukštapelkė.
Takas vidutinio sunkumo, reikalinga patogi avalynė ir apsauga nuo erkių ir taip pat Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų bilietas.
