Varėna, Dzūkijos širdis, miškingiausias ir rečiausiai apgyvendintas Lietuvos kraštas, nuo seno garsėjantis amatais, darbščiais, draugiškais ir vaišingais žmonėmis. Kraštas apipintas legendomis, padavimais ir įdomybėmis apie kurias gal ir nežinojote. Nes Varėna, tai ne tik grybai ir uogos.
1. Ar žinote, kad Marcinkonyse, Dzūkijos nacionalinio parko Etnografinėje sodyboje, saugomas didžiausias Lietuvoje grybavimo krepšys? Jame telpa net 110 kilogramų voveraičių! Tokie krepšiai vėliau į namus būdavo parvežami arklio traukiamais vežimais.
2. Ar žinojote, kad Margionių kaime kūdikiai ne gimsta, o išplaukia iš šaltinio? Margionių kaime yra Skroblaus upelio ištakos, vadinamos Bobos daržu. Čia ateidavo sena moteriškė, kai pribuvėja, ir sugaudavo iš šaltinio išplaukiantį kūdikėlį, o vėliau jį nunešdavo tai šeimai, kuri kūdikėlio labiausiai laukdavo…
3. Ar žinote, kad Perlojos kaimas Varėnos rajone kažkada buvo sukūręs atskirą savo respubliką? Respublika oficialiai įkurta 1918 m. lapkričio 13 d., panaikinta 1919 m. gegužės 2 d. vadovu Perlojos respublikos vadovu išrinktas Jonas Česnulevičius. Respublika turėjo savo miliciją, teismą, kalėjimą, eigulius, antspaudą, o visi dokumentai buvo rašomi tik lietuvių kalba.
4. Ar žinojote, kad Lenkijos karalius Vladislovas Vaza Merkinėje turėjo mylimąją Jadvygą Lužkovską ir ją čia dažnai lankydavo? Plačiai žinomas faktas, kad karalius Vladislovas Vaza mirė Merkinėje. Tačiau ne visi žino, kodėl jis lankydavosi čia. Pasakojama, kad karalių į Merkinę viliojo meilė Lvovo pirklio dukrai gražuolei Jadvygai Luškovai, kuri 1635 m. jam pagimdė sūnų Vladislovą Konstantiną Vazą. Jadvyga iki gyvenimo pabaigos nepaliko Merkinės. Lėšų karalius Jadvygai buvo palikęs pakankamai, ji galėjo gyventi bet kuriame Lenkijos Karalystės ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste.
5. Ar žinote, kad Liškiavos bažnyčioje galite pamatyti tikrų vienuolius kaulus stikliniuose karstuose? Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios rūsyje įrengta muziejinė ekspozicija, pristatanti įvairius bažnytinius indus, drabužius ir kitus reikalingus daiktus. Šioje ekspozicijoje galite pamatyti ir keletą stiklinių karstų, kuriuose dūla čia greta bažnyčios veikusiame vienuolyne gyvenusių vienuolių dominikonų kaulai.
6. Ar žinojote, kad Musteikos kaime įsikūrusi vienintelė Lietuvoje drevinės bitininkystės ekspozicija? Varėnos kraštas nuo senų laikų garsėjo drevinės bitininkystės tradicijomis, iš kurių vėliau išaugo ir tradicinė šiandieninė bitininkystė. Šioje ekspozicijoje galite pamatyti įvairiausių avilių – nuo seniausių, įrengtų medžių drevėse, iki šiuolaikinių. Tik besilankydami saugokitės bičių įkandimų – kai kuriuose aviliuose jos tebegyvena.
7. Ar žinote, kad Dubičiuose kadaise stovėjusi stiklinė karalienės Bonos Sforcos pilis? Maždaug 1365 m. įrašas „Kryžiuočių kelių aprašymuose“ byloja: „Iš ten [iš Vosyliškių] iki Dubičių 5 mylios gero kelio, ten yra miestas ir pilis“. Iš pradžių pilis buvusi gynybinė, tačiau didysis kunigaikštis Vytautas vėliau pavertė ją savo medžioklės sodyba. Žmonės pasakoja, esą ant kalno prie Dubičių kažkada stovėjusi stiklinė Karalienės Bonos pilis. Tikriausiai šiuo mitu pabrėžiamas karalienės turtingumas ir reikšmingumas, kadangi pagal to meto nusistovėjusią tvarką Bona Sforca buvo kaip reta galinga, turėjusi didelę įtaką Lenkijos karalystės ir Lietuvos LDK gyvenimui, o tai moteriai – net karalienei – nebuvo įprasta.
8. Ar žinote, kad Marcinkonyse yra pelkutė, vadinama „Meškos šikna“? Šalia Marcinkonių kaimo esantį raistą vietiniai dzūkai taip praminė todėl, kad mamos meškomis kaime gąsdindavo savo vaikus, kad šie nenuklystų tolį į pelkę: „Žiūrėk, meškos šikna ten už medžio!”
9. Ar žinote, kad lietuviškasis senelis Kalėda gyvena Čepkelių raiste? Čepkelių raistas – tikrai mistiška, legendomis apipinta vieta – vieni čia yra sutikę velnią, kiti – didžiulę gyvatę, dar kiti – raganų, kurios taip ir taikosi žioplesnį lankytoją už kojos įtraukti į pelkę… Tačiau pats žinomiausias Čepkelių raisto gyventojas – Senis Kalėda, kuris per Kalėdas aplanko visų lietuvių namus, o ištisus metus gyvena šiame atokiame raiste.
10. Ar žinote, kad Marcinkonių kaime yra tikra kopa? Marcinkonių kaime esanti gyva kopa, vadinama Gaidžio kopa, niekuo nesiskiria nuo pajūrio kopų? Ji taip pat pustoma, sudaryta iš smėlio, trūksta tik jūros ošimo. Manoma, kad tai vienintelė vis dar pustoma žemyninė kopa visoje Lietuvos teritorijoje.
Parengė Daiva Kosinskaitė