Kai pavasario saulė jau kiek šiltesnė, pradeda kirbėti skruzdėlynai. Mieguistos skruzdės dar niekur iš savo namų nekeliauja, tik šildosi ir įšilusi jos skuba vidun, kad šiluma galėtų pasidalinti su šeimynykščiais.
Skruzdėlės Lietuvoje tyrinėtos labai menkai ir jų rūšinė sudėtis ištirta nepakankamai. Šiuo metu žinoma apie 40 rūšių. Siekdami kuo daugiau sužinoti patys ir supažindinti jus visus su šiais gyvūnais: 2020 m. Kuršių nerijos nacionaliniame parke skelbiami skruzdžių metais.
Rudosios miško skruzdėlės labiausiai atpažįstamos, nes jų sukrauti aukšti skruzdėlynai dažnai matomi iš toli, tačiau skruzdžių bendruomenė paslaptinga ir dar daugelis jos mįslių yra neįminta. Mokslas apie skruzdėles vadinamas mirmekologija. Jei rašytume skruzdėms zoologinę pažymą, joje būtų užpildytos tokios grafos, kad jos priklauso: gyvūnų karalystei, nariuotakojų tipui, vabzdžių klasei, plėviasparnių būriui ir skruzdžių šeimai. Skruzdės ir tokie geliantys plėviasparniai kaip širšės ar bitės turi bendrą protėvį. Evoliucijos eigoje dauguma skruzdžių rūšių prarado geluonį, bet išsaugojo nuodų liaukas. Sparnuotos skruzdės būna trumpą laiką ir tik jaunos patelės ir patinėliai.
Dabartiniu metu yra žinoma apie 14000 skruzdžių rūšių. Jos gyvena miškuose, dykumose, kalnuose ir stepėse. Savuosius lizdus įkuria virš žemės ir po žeme, medžių lapijoje ir kamienuose, net žmonių namuose. O kai kurios rūšys visai neturi pastovios gyvenamosios vietos ir visą laiką praleidžia kelionėse (žygiuose). Įvairių rūšių skruzdės labai skiriasi savo išvaizda, dažnai ir tuo, kuo minta, bet visas pasaulio skruzdes jungia bendras bruožas – tai visuomeniniai gyvūnai, gyvenantys šeimomis. Tokiose bendruomenėse gali būti nuo keliu dešimčių iki kelių milijonų individų.
Skruzdžių šeimos – sudėtingos socialinės grupės, kur yra darbo pasidalijimas ir pastoviai tarp šeimos narių vyksta komunikacija. Šie vabzdžiai sugeba tarpusavyje koordinuoti labai sudėtingas veiklas ir kas neįveikiama vienai skruzėlytei, visam skruzdėlynui tampa įmanoma. Skruzdžių šeimyną sudaro viena vaisinga patelė – motinėlė ir į kastas pasiskirsčiusios darbininkės (tai nesubrendusios patelės). Kai kurių rūšių skruzdėlynuose būna iki kelių dešimčių motinėlių. Patinėlių gyvenimas trumpas, jie žūva tuoj po patelės apvaisinimo.
Piešinių konkursas
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kiekvienus metus dedikuoja kokiam nors gyvūnui, paukščiui, augalui ar vabzdžiui. Šiais metais dėmesys bus skirtas skruzdėms. Tad daug veiklų, renginių ir konkursų bus skirta skurzdžių temai.
Jau nuo pavasario direkcija paskelbė vaikų piešinių konkursą „Vieno lapo komiksas“, kuriame kviečiami dalyvauti 1 -12 klasių moksleiviai. Moksleivių piešinių konkursas „Vieno lapo komiksas“ skirtas „Skruzdžių metų” renginių ciklui.
• Dalyvauti gali visų Lietuvos mokyklų 1 – 12 klasių moksleiviai.
• Piešinys turi būti piešiamas ant A4 formato lapo.
• Tema „Vieno lapo komiksas apie skruzdes”. Komiksas – trumpa istorija, išreikšta paveiksliukais su trumpais žodiniais paaiškinimais; sensacingo arba humoristinio pobūdžio.
• Piešinius galima siųsti iki gegužės 31 dienos imtinai, adresu:
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Naglių g. 8, LT-93123, Neringa arba el. paštu infonida@nerija.lt.
Nurodant ant voko (arba el. laiško temoje) „Piešinių konkursui „Vieno lapo komiksas“.
• Prie piešinio turi būti nurodytas piešinio pavadinimas, autoriaus vardas pavardė, mokykla, amžius, telefono numeris ar (ir) el. paštas.
• Konkurso nugalėtojai skelbiami iki 2020 m. birželio 7 d. ir informuojami asmeniškai telefonu arba elektroniniu paštu.
Konkursui pateiktus piešinius vertina Direkcijos administracijos sudaryta komisija.
Pirmos trys vietos bus apdovanotos Kuršių nerijos nacionalinio parko prizais!
Visi piešiniai bus eksponuojami Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centruose – Nidoje bei Smiltynėje.