Penktadienį Vilniaus universitetas kartu su Prezidentūra ir Vilniaus miesto savivaldybe įžiebė unikalią kalėdinę instaliaciją, kuri papuošė Universiteto gatvę. Šiuo šventiniu laikotarpiu vilniečiams ir miesto svečiams nušvis Nobelio literatūros premijos laureato Czesławo Miłoszo žodžiai (versti Tomo Venclovos), skirti Konstantino Sirvydo atminimui.
„Universiteto gatvė veda į K. Sirvydo – XVII a. jėzuito, Vilniaus universiteto dėstytojo, pirmojo lietuvių–lenkų–lotynų kalbų žodyno autoriaus, skverą. Kuriant instaliacijos idėją, man buvo akivaizdu, kad pirmoji šios gatvės instaliacija, pratęsianti Art(erijos) – Vilniaus senamiesčio laikinų instaliacijų galerijos ekspoziciją, turi sietis su šio ypatingo mokslininko vardu ir darbais, tokiais reikšmingais Vilniaus universitetui ir mūsų kultūrai. Cz. Miłoszo eilėraščio, skirto K. Sirvydui, eilutės jautriai atskleidžia to meto Vilniaus atmosferą ir lietuviško žodžio reikšmę“, – instaliacijos idėją pristatė jos kūrėja dizainerė Julia Janus.
Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, universiteto istorija neatsiejama nuo daugiakultūriškumo, vadinasi, ir daugiakalbystės. Šalia akademinės lotynų ir elito lenkų kalbų čia formavosi ir lietuviškosios raštijos pagrindai. Čia lietuvių kalba ėmė darytis ne tik buities, bet ir mokslo kalba. Lietuviški žodžiai atgulė į žodyną.
„Šiais šviesiais žodžiais Vilniaus universitetas sveikina su neįprastu, bet pasiilgtu ir kaip niekada reikšmingu šventiniu laikotarpiu. K. Sirvydo asmenybė ir Cz. Miłoszo poetinė kalba pasirinkta neatsitiktinai. Linkime visiems prisiminti apgalvoto, tiksliai suformuluoto žodžio ir jautrios kalbos svarbą šiuo metu, palaikant ryšį su artimais žmonėmis ir puoselėjant valstybės pamatą – bendruomeniškumą“, – miestui ir visai valstybei linkėjo prof. R. Petrauskas.
K. Sirvydas – daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo simbolis. Jis yra pirmojo spausdinto lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodyno, kuriam šiemet sukanka 400 metų, autorius.
Šventiniu laikotarpiu, kurį įprastai lydi šurmulys, šiemet kviečiame stabtelti ir į kalbą pažvelgti intelektualiai skvarbiomis Cz. Miłoszo ir K. Sirvydo akimis. Įsižiūrėti į žodžius:
Pagavo ir turi. Laiko lūpose. Žodį.
Išgirstą vaikystėj prie gimtosios upės
– ir pamatyti sugrįžtančius vaikystės vaizdinius, kuriuose slypi svarbiausi prisiminimai, pirmieji trapūs pojūčiai, šilti pasakojimai ir reikšmingai nuskambėję žodžiai, nulėmę tolesnį gyvenimą.
Mintyse išgirdę:
Academia Societatis Jesu […]
Atverčiu žodyną tarsi šaukčiau sielas
– atsigręžkite į universitetą ir išvyskite prieš save šimtmečius gyvuojantį žodyną, kuriame slypi pamažu kaupiamos ir gilinamos žinios, demonstruojančios mūsų pažintines ir kūrybines galias, ugdančios kalbai, pasauliui ir vienas kitam jautrius žmones.