Kad jau taip ėmė ir atvėso šiandien, prisiminiau dar visai neseną darganos ir noro sušilti pojūtį. Jį dažnai malšiname paprastu, bet labai neprastu sultiniu.
Ir nors medikai vištienos sultinio neleidžia vadinti vaistu, tebūnie tai mano placebo, nes sukarščiavus jį vi-sa-da verdu. Ir šaldiklyje tam reikalui visada yra budintis keptos vištaitės likutis. Virti keptą vištieną gali pasirodyti keista, bet tik iki pirmo paragauto šaukšto, sultinys iš keptos paukštienos gaunasi sodrus ir kvapnus.
Vištienos man lieka kai kepu visą paukštį, na niekaip nesuvalgome krūtinėlės, nes mūsų namuose labiausiai mėgstamos kaulėtos dalys. Krūtinėlės mėsa dažniausiai keliauja ant picos, į troškinį ar šaldiklin laukti, kol kas nors peršals.
Dar vienas produktas, laukiantis sultinio gamybos yra virti ryžiai. Kartais, virdama juos kokiam nors patiekalui netgi specialiai gaminu keliais šaukštais daugiau, kad dalį įdėčiau į šaldiklį. O jei neturiu ryžių, sultinį papildau nedideliais makaronais.
Sultinio gamyboje vienu pirmų smuikų griežia svogūnas, jis verdamas su visu lukštu ir valgymo procese nedalyvauja, vėlgi skamba keistai, bet tai maža tobulo patiekalo paslaptis. Kaip ir mano išmislas – lydytas sviestas sultinyje, jis suteikia netikėto, ypatingo skonio.
Ir galiausiai labai svarbu, kad sultinyje būtų nors truputis aštrumo bei kvapnumo, tai puikiai atlieka čili dribsniai ir švieži ar šaldyti kalendrų ar krapų lapai.
6 porcijoms pasiruošiu:
300-400 g keptos vištienos
1 didesnį svogūną
4 šaukštus ryžių ar makaronų (6-7 virtų)
1/2 vidutinės morkos
1 šaukštelį džiovintų prieskonių mišinio
1 šaukštą lydyto sviesto
1 šaukštą rupios druskos
1/2 šaukštelio čili dribsnių
šviežių ar šaldytų prieskoninių žolelių
Ingredientai patys paprasčiausi, skonio garantas yra lėtas virimas.
Į puodą pilu 3 litrus vandens, į jį sudedu pasmulkintą vištieną, kepta krūtinėlė puikiai plėšosi, tad nereikia net peilio. Svogūnui nupjaunu abu galus ir neluptą dedu į puodą.
Kaičiu ugnį ir laukiu, kol vanduo užvirs. Tuomet dedu sandarų dangtį, ugnį sumažinu iki įmanomos minimaliausios ir palieku virti 2h.
Morką nulupu ir sutarkuoju, praėjus ilgajam virimo laikui, ištraukiu svogūną, jo misija baigta. Padidinu kaitrą, dažniausiai būna nugaravę apie pusę vandens tūrio, todėl kaičiu virdulį ir verdančiu (!) vandeniu papildau puodą iki buvusio tūrio.
Sudedu morkas ir nevirtus ryžius ar makaronus, jei naudoju jau virtus, juos dedu pačiame virimo gale.
Po 5-6 minučių intensyvaus virimo beriu džiovintus prieskonius, sultinį pasūdau, dedu sviestą (ir virtus ryžius), vėl dengiu dangtį, išjungiu kaitrą ir puodą palieku ramybėje bent 20 minučių.
Tiekiu karštą, pabarsčiusi prieskoninėmis žolelėmis.