Šią savaitę prasideda Panemunės (dar vadinamos ir Gelgaudų, Vytėnų) pilies parko tvarkymo darbai. Jie turėtų atverti pilies parko grožį, atkurti panoramines erdves, erdvinę parko struktūrą. Iškirtus menkaverčius sąžalynus, bus išryškinta ir pati pilis.
Prieš projektavimo darbus atlikti istoriniai, dendrologiniai ir numatomų žemės kasimo darbų vietose archeologiniai tyrimai. Išklausyti vietos bendruomenių siūlymai, pilių valdytojų pageidavimai, atsižvelgta į paveldosaugos specialistų pastabas. Daugiausia svarstymų, debatų ir nuomonių susikirtimų buvo, siekiant suderinti XXI a. žmonių gyvenimo sąlygas ir poreikius su XVII a. istorine aplinka. Specialioji projektų ekspertizė patvirtino, jog priimti kompromisai tenkina užsakovų poreikius ir nenusižengiama paveldosaugos principams.
UAB „Enero“ Jurbarko rajono savivaldybės administracijos užsakymu parengė Raudonės ir Panemunės pilių parkų tvarkymo ir pritaikymo lankymui projektus. Panemunės pilies parko sutvarkymo ir pritaikymo lankymui projektą įgyvendina UAB „Projektas KARMA“. Kaip informavo KPD Tauragės skyriaus vyr. specialistė Margarita Karūnienė, darbai pradedami nuo želdinių tvarkymo dalies. Dendrologinių tyrimų metu buvo įvertintas kiekvienas 15 ha pilies teritorijoje augantis medis ir krūmas: nustatyta jų rūšis, amžius, gyvybingumas, perspektyvos, ryšys su istorine aplinka. Nustatyta, kad parke auga 24 medžių ir 22 krūmų rūšys, vietinių rūšių yra 34, introdukuotų – 12. Seniausias medis, paskelbtas gamtos paminklu, kurio amžius siekia 400 metų, – Gelgaudų ąžuolas, augantis šlaite prie pietvakarinio pilies bokšto. Parke nemažai medžių, kurių amžius siekia 140-180 metų, tačiau didžiąją dalį parko augmenijos sudaro savaiminės kilmės jaunesni medžiai ir krūmai (iki 60 metų). Jie sudaro tankius sąžalynus, užtamsina vertingų medžių pomedžius, o svarbiausia – nutalžo senų ir vertingų medžių apatines šakas, dėl ko šie praranda savo biologines ir dekoratyvines savybes. Didelis medyno tankumas prisideda ir prie ligų bei kenkėjų plitimo. Apžvalgos aikštelės, skirtos grožėtis Nemunu ir jo tapybišku slėniu, praradę savo funkciją. Atsižvelgiant į tai, didžioji dalis projektinių sprendinių yra kraštovaizdiniai kirtimai, kurie būtini, siekiant pašalinti menkaverčius savaiminius želdinius, atkurti panoramas, erdvinę parko struktūrą.
Peizažiniams parkams būdingi statinių atspindžiai vandens telkiniuose, tačiau šiuo metu dėl suaugusių savaiminių medžių pilies kalvos šlaituose, pilies iš parko pusės nesimato. Dauguma menkaverčių savaiminių medžių šlaituose aplink pilį bus šalinama, tačiau suvokiant šių dienų kontekstą, klimato kaitos problemą, bus paliekami mažiausiai ligų, mechaninių pažeidimų paliesti bei didžiausią estetinę vertę turintys medžiai.
Įvykdžius projekte numatytus kraštovaizdinius kirtimus bus atverti ir eksponuojami estetiškai vertingi senieji parko medžiai, svarbiausiose perspektyvose išryškinti peizažinio parko bruožai, o pamiškėse, tvenkinių pakrantėse suprojektuoti akcentiniai medžiai, kurie išsiskirs savo lajos forma, lapijos spalva ar žiedais. Parką taip pat numatyta papildyti įvairiais metų laikais žydinčių krūmų masyvais, Lietuvoje ir ypač šiame parke natūraliai sutinkamomis krūmų rūšimis.