Šių metų Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai vyks lapkričio mėn. 9–17 d. Vilniuje.
Sekmadienį, lapkričio 10 d., 11 val., Atlaidų įžangines iškilmingas šv. Mišias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Atlaidai baigsis lapkričio 17 d. iškilmingomis Lietuvos vyskupų aukojamomis šv. Mišiomis.
Kiekvieną Atlaidų dieną tikintieji kviečiami apmąstyti seniausios maldos Dievo Motinai „Tavo apgynimo šaukiamės“ kreipinius, kuriais visų tautų ir beveik visų apeigų krikščionys nuo III a. meldžia Mergelės Marijos globos ir užtarimo.
Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebonas ir Aušros Vartų koplyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža ragina prisiminti ir Šventojo Tėvo Pranciškaus Aušros Vartuose pasakytus žodžius, kad „ši Motina, paveiksle pavaizduota be Kūdikio, auksu karūnuota, yra visų Motina; kiekviename, kuris čia atvyksta, (…) Ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse.“ Dėl to atspaudo kiekvienas žmogus, pasak Popiežiaus, „suteikia mums galimybę susitikti Dievą, (…) pažvelgti vienam į kitą, kad eitume kartu su džiaugsmu ir taika (…), kad būtume bendruomenė, skelbianti Kristų Jėzų, mūsų viltį, ir kurtume Tėvynę, gebančią iš Mergelės Marijos priimti dialogo ir kantrumo dovanas. Te Marija visada būna Aušros Vartais visam šiam palaimintam kraštui!“
Šiųmetinių Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidų metu bus meldžiamasi už Lietuvos kariuomenę bei policiją, Bažnyčios karitatyvines tarnystes, žemdirbius, kunigus ir pašvęstojo gyvenimo narius, Lietuvos seminaristus, žiniasklaidos darbuotojus, vaikus, mokytojus, katechetus, valstybės tarnautojus, politikus, ligonius, gydytojus, slaugytojus, šeimas, išeiviją, jaunimą ir ateitininkus, raginant visus tikinčiuosius puoselėti krikščionių vienybę, taiką, džiaugsmą, bendruomeniškumą, geranoriškumą, kantrumą, skatinant gailestingai ir nuolankiai žvelgti į kitų trūkumus, neaukštinant savęs prieš kitus (plg. Fil 2, 3).
Aušros Vartų koplyčioje kasdien bus aukojamos šv. Mišios ne tik lietuvių bei lenkų, bet ir ukrainiečių, italų, prancūzų, ispanų, anglų, baltarusių (bažnyčioje) kalbomis. Kiekviena diena bus pradedama Rožinio malda Aušros Vartų koplyčioje.
Šv. Teresės bažnyčios kriptoje Atlaidų dienomis bus atidaryta neformalaus bendravimo ir susitikimų vieta „Kana“, į kurią kviečiami užsukti visi atlaidų dalyviai.
Aušros Vartų švč. Mergelės Marijos gailestingumo motinos atlaidai
2019 m. lapkričio 9–17 d.
ŠEŠTADIENIS, LAPKRIČIO 9 D.
Atlaidų išvakarės
16.00 val. – Rožinio malda Aušros Vartų koplyčioje (lietuvių ir lenkų kalbomis)
18.00 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lietuvių ir lenkų kalbomis)
SEKMADIENIS, LAPKRIČIO 10 D.
Vilniaus I dekanatas
08.30 val. – Aušros Vartų koplyčioje
11.00 val. – Už Vilniaus arkivyskupiją. Aušros Vartų koplyčioje prie atviro lango
19.00 val. – Už Marijos legiono ir Gyvojo Rožinio narius
PIRMADIENIS, LAPKRIČIO 11 D.
Šalčininkų ir Varėnos dekanatai
08.30 val. – Aušros Vartų koplyčioje
11.00 val. – Už Panevėžio vyskupiją
15.00 val. – Už Kaišiadorių vyskupiją
17.00 val. – Aušros Vartų koplyčioje (ukrainiečių k.)
19.00 val. – Už žemdirbius
ANTRADIENIS, LAPKRIČIO 12 D.
Švenčionių ir Ignalinos dekanatai
08.30 val. – Aušros Vartų koplyčioje
11.00 val. – Už Šiaulių vyskupiją
15.00 val. – Už Lietuvos kariuomenę ir policiją
17.00 val. – Aušros Vartų koplyčioje (italų k.)
19.00 val. – Už žiniasklaidos darbuotojus
TREČIADIENIS, LAPKRIČIO 13 D.
Vilniaus II dekanatas
08.30 val. – Aušros Vartų koplyčioje
11.00 val. – Už kunigus ir pašvęstojo gyvenimo narius
15.00 val. – Už Vilkaviškio vyskupiją
17.00 val. – Aušros Vartų koplyčioje (anglų k.)
19.00 val. – Už seminaristus
KETVIRTADIENIS, LAPKRIČIO 14 D.
Trakų dekanatas
08.30 val. – Aušros Vartų koplyčioje
11.00 val. – Už Telšių vyskupiją
15.00 val. – Už vaikus, mokytojus ir katechetus
17.00 val. – Aušros Vartų koplyčioje (ispanų k.)
19.00 val. – Už valstybės tarnautojus ir politikus
PENKTADIENIS, LAPKRIČIO 15 D.
Vilniaus Kalvarijų dekanatas
08.30 val. – Aušros Vartų koplyčioje
11.00 val. – Už Kauno arkivyskupiją
15.00 val. – Už ligonius, gydytojus ir slaugytojus (lietuvių ir lenkų kalbomis)
17.00 val. – Aušros Vartų koplyčioje (prancūzų k.)
19.00 val. – Už Bažnyčios karitatyvines tarnystes
22.00 val. – Naktinė Švč. Sakramento adoracija Aušros Vartų koplyčioje
ŠEŠTADIENIS, LAPKRIČIO 16 D.
Naujosios Vilnios dekanatas
08.30 val. – Aušros Vartų koplyčioje
11.00 val. – Už šeimas ir išeiviją
15.00 val. – Už Baltarusijos tikinčiuosius (baltarusių k.)
17.00 val. – Aušros Vartų koplyčioje (rusų k.)
19.00 val. – Už ateitininkus ir jaunimą
22.00 val. – Naktinė Švč. Sakramento adoracija Aušros Vartų koplyčioje
SEKMADIENIS, LAPKRIČIO 17 D.
Pagrindinė atlaidų diena
08.30 val. – Aušros Vartų koplyčioje
11.00 val. – Už Tėvynę Lietuvą. Aušros Vartų koplyčioje prie atviro lango
(Aukoja Lietuvos vyskupai)
19.00 val. – Už atlaidų dalyvius
KIEKVIENOS ATLAIDŲ DIENOS PROGRAMA
06.30 val. – Šv. Mišios Aušros Vartų koplyčioje (lenkų k.)
08.00 val. – Rožinio malda Aušros Vartų koplyčioje (lietuvių k.)
08.00 val. – Švč. M. Marijos valandos bažnyčioje (lenkų k.)
08.30 val. – Šv. Mišios Aušros Vartų koplyčioje (lietuvių k.)
09.00 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lenkų k.)
10.30 val. – Novena ir malda už kunigus bažnyčioje (lietuvių k.)
11.00 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lietuvių k.)
13.00 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lenkų k.)
15.00 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lietuvių k.)
16.00 val. – Rožinio malda Aušros Vartų koplyčioje (lenkų k.)
17.00 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lenkų k.)
17.00 val. – Šv. Mišios Aušros Vartų koplyčioje (užsienio k.)
18.00 val. – Akatistas (giesmė Švč. M. Marijai) Aušros Vartų koplyčioje (lietuvių k.)
19.00 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lietuvių k.)
Kavinė „KANA“ (bažnyčios kriptoje) atidaryta kasdien nuo 10.00 val. iki 19.00 val.
Lietuvos žemes puldinėjant totoriams bei šlyjant santykiams su Rusija, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1503 m. suteikė Vilniui privilegiją pastatyti mūrinius įtvirtinimus aplink visą miestą. Sakoma, kad sienos kertinis akmuo buvo padėtas ten, kur kelias vedė į Medininkus, ir toliau – per Ašmeną Minsko link. Pašventinus akmenį, prasidėjo vartų, vėliau pramintų Aušros, statyba. Kada buvo baigtos statyti mūrinės sienos, nėra žinoma, tik jau 1522 m. visas miestas buvo apjuostas mūru.
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai”, pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti – nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies – ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais” ir kodėl „Aušros” – irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės” įvaizdžio.
Koplyčia Gailestingumo Motinos paveikslą apglobė ne iš karto. Iš pradžių Švč. Mergelės atvaizdas kabojo vidinėje vartų pusėje nedidelėje nišoje kaip pora išorėje kabančiam „Pasaulio Išganytojui”. Abu paveikslai buvo miesto nuosavybė. Paveikslas neturėjo nei tinkamos koplyčios, nei stebuklingiems paveikslams deramų puošmenų. Taip buvo iki Vilniun 1626 m. atsikėlė basieji karmelitai. Jie gavo sklypą vienuolynui ir bažnyčiai statydintis prie Aušros vartų.
Bažnyčią karmelitai statydino ilgai, pašventino tik 1654 m. Šventovė skirta didžiajai ispanų mistikei, dvasinei mokytojai ir karmelitų atnaujintojai šv. Teresei Avilietei. Nuo pat įsikūrimo karmelitų dėmesį sykiu traukė miesto vartuose kabėjęs paveikslas. Vienuoliai rengė prie jo pamaldas, taip skatindami ir miestiečių maldingumą. 1668 m. miesto valdžia pavedė Dievo Motinos atvaizdą globoti karmelitams, o 1671 m. tėvo karmelito Šventosios Dvasios Karolio rūpesčiu paveikslui pastatyta medinė koplyčia. Statybos metu paveikslas buvo laikomas Šv. Teresės bažnyčioje, vėliau iškilmingai perneštas ir įkeltas į koplyčią.
1702 m. Vilnių užėmus švedams, uždrausta viešai garbinti paveikslą ir apskritai rinktis gatvėje. Vaduojant vartus, nukentėjo ir Dievo Motinos atvaizdas – jį perskrodė kulka. 1711 m. sudegus medinei, 1712-1715 m. buvo pastatyta mūrinė, mūsų laikus pasiekusi koplyčia, 1829 m. įgavusi vėlyvojo klasicizmo stilių. Koplyčia buvo statoma taip, kad tikintieji galėtų melstis prie paveikslo gatvėje, nes į koplyčią buvo patenkama iš vienuolyno sodo ir pasauliečiams, ypač moterims, nebuvo leidžiama į ją įeiti. 1828-1829 m. remonto metu šoniniai langai padidinti iki grindų lygio. 1785 m. gatvėje buvo uždrausta pamaldų Aušros vartuose metu prekiauti. Iš visų praeivių, nesvarbu, kokios jie tikybos, reikalauta nuo vartų iki Pociejų koplyčios eiti nepridengta galva.
1844 m. už pagalbą sukilėliams išvarius karmelitus, vienuolynas buvo atiduotas stačiatikiams, o koplyčia perduota diecezinei dvasininkijai. Nuo tada įėjimas į ją tapo atviras. Dar prieš atidarant koplyčią, 1789-1799 m., pagal Pietro di Rossi projektą, maldininkams buvo pastatyta galerija su vidiniais laiptais. Tai klasicistinis dviejų aukštų pastatas su uždara vidinio viršutinio ir atvira apatinio aukšto galerija. Iš pradžių ir viršutinė arkada buvo atvira. 1830 m. remonto metu buvusios medinės baliustrados pakeistos mūriniais parapetais ir angos uždengtos langais, galerijos viduje perstatyti laiptai. Dabar viršutiniame galerijos aukšte įrengti vargonai (anksčiau jie buvo abipus altoriaus), o pati galerija sujungta su koplyčia.
2002 m. vartų ir koplyčios pastatas buvo rūpestingai restauruotas, atskleistos XIX a. uždažytos dekoro detalės.
Parengta pagal Katalikų interneto tarnybos tekstus, skirtus Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektui.