Iki 2035-ųjų numatoma baigti ne tik „Via Balticos“ transporto koridoriaus nuo Latvijos iki Lenkijos rekonstrukciją, bet ir rekordinę sumą – per 1 mln. eurų – investuoti į žvyrkelių asfaltavimą ir remontą, prastos būklės asfalto dangų remontą bei rekonstrukciją. Šie du projektai – ilgalaikės kelių (valstybinės reikšmės) priežiūros ir plėtros strategijos dalis.
Be šių dviejų esminių darbų kelių priežiūros ir plėtros strategijoje numatyta dar intensyviau diegti aplinkosaugos standartus, ieškoti išeičių mažinant anglies dvideginio emisiją. Šiandien ekologines problemas Lietuvos ir visos ES vežėjams padeda spręsti krovinių konsolidavimas, o interneto amžiuje į paieškos laukelį vežėjams, dar ne visiškai užpildžiusiems vilkikus kroviniais, pakanka įrašyti frazę „ieškau tarptautinių krovinių pervežimui“, ir vos per 5 min. galima rasti ieškančiųjų transporto skelbimus bei sudaryti sandorį.
Taip pat strategijoje numatyta investuoti ir į intelektinių transporto sistemų kūrimą. Tai IT ir elektroniniais ryšiais pagrįstos sistemos, visų rūšių transporto eismui valdyti, sąsajoms tarp skirtingo transporto užtikrinti.
Dėmesys magistraliniams ir krašto keliams
Iki 2035 metų planuojama suremontuoti per 2500 km blogos būklės magistralinių ir krašto kelių ruožų, o per 400 km krašto kelių numatyta platinti, nes jie neatitinka Kelių techninio reglamento reikalavimų. Kai kurių kelių plotis šiuo metu siekia vos 3,5 m. Iki 2019 m. pab. ekspertai ištirs kelių būklę ir pateiks išsamesnes ir konkretesnes išvadas dėl darbų poreikio bei apimties. Tarp numatytų rekonstruoti kelių yra ir A1 kelio atkarpa nuo Vilniaus iki Kauno. Tuo pačiu iki 2023 m. bus vertinama iš šalies tiltų būklė, o per ateinančius 15 m. bus remontuojami prasčiausios būklės tiltai.
Įgyvendinant strategiją dėmesio bus skiriama ir saugiam eismui užtikrinti:
- atnaujinamos ir įrengiamos naujos pėsčiųjų perėjos;
- įrengiamos greitį ribojančios priemonės;
- tiesiami dviratininkų ir pėsčiųjų takai;
- įrengiamos aikštelės autobusams;
- diegiamos įvairios aplinkosaugos priemonės ir kt.
„Via Balticos“ atkarpos rekonstrukcija ir aplinkkelių tiesimas baigiamajame etape
Strategijoje taip pat numatyta rekonstruoti „Via Balticos“ 190 km ruožą. Tam skirta beveik 700 mln. Eur. „Via Baltica“, dar vadinama I-uoju koridoriumi, driekiasi nuo Varšuvos iki pat Talino. Tai pagrindinė susisiekimo arterija, kuria intensyviausiai regione vykdomas krovinių vežimas kelių transportu.
Gerinant transporto, ypač krovininio, sistemos plėtrą numatoma ir aplinkkelių plėtra: jų iš viso planuojama nutiesti 15. Tiesa, tai pagal prioritetą – jau baigiamieji darbai, tad aplinkkelių tiesimas turėtų prasidėti paskutiniaisiais strategijos įgyvendinimo metais. Greičiau planuojama nutiesti tik Vilniaus pietinį aplinkkelį.
Aplinkkeliai padeda sumažinti kamščius, o kartu – ir sutrumpinti kelionės laiką, pagerina įvairių miesto dalių pasiekiamumą.
Po 2035 m. valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga Lietuvoje liks apie 3,5 tūkst. km: pagal šį rodiklį turėtume aplenkti Švediją. Pasak LR susisiekimo ministro Roko Masiulio, siekiant nuoseklios plėtros, būtina nuodugniai planuoti investicijas. Strategiją įgyvendinimo metu bus galima koreguoti, į ją įtraukiant svarbius naujus projektus. Kyla ir nemažai diskusijų dėl strategijos finansavimo: ministras ragina nedelsti priimti su kelių rinkliava susijusius įstatymų pakeitimus, kurie suteiktų galimybių biudžetą papildyti mažiausiai 60 mln. Eur.