Biržų regioniniame parke aptiktos dar 5 naujos karstinės įgriuvos. Po įšalo pavasarį – dažnas reiškinys šiame krašte, kad atsiranda vis naujų smegduobių. Tai – unikalus kraštas, kuriame žemės paviršius aktyviai formuojasi, nuolat keisdamas kraštovaizdį.
Didžiausia nauja įgriuva pagal skersmenį, kuris siekia 2,7 metro, atsivėrė Mantagailiškio kaime. Šios smegduobės forma primena dubenį, jos dugnas įgaubtas. Šį pavasarį šiame kaime atsivėrė ir daugiau nedidelių įgriuvų.
Biržų regioninio parko direkcija pranešė, kad taip pat inventorizuotos 7 naujos karstinės įgriuvos Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje, Šlepščių ir Karajimiškio kaimuose. Naujosios įgriuvos įvairaus dydžio ir formų – 4 šulinio formos, 2 piltuvo ir 1 dubens formos. Smegduobės susispietę grupėmis – po tris ir dvi. Didžiausios įgriuvos skersmuo yra 3,5 metro, o gylis – 1,3 metro. Jos sienelėje atsidengia moreninis priemolis, dolomitas ir gipsas.
Biržų regioniniame parke dažnai atsitinka, kad gruntiniam vandeniui išplovus gelmėje esančius gipso klodus, įgriūva žemė. Tokiu būdu susidaro smegduobės: vienos – sausos (garsioji Karvės ola, jose galima stebėti žemės klodų sandarą), kitos – virtusios ežerėliais su plika akimi matomomis sieros bakterijomis (Kirkilų ežerėliai).
Čia gyvas geologinis reiškinys „karstas“ – žemės jėga, nuolat išplaunanti, judinanti požemius, vis keičianti žemės paviršių, formuojanti karstinį kraštovaizdį. Kasmet atsirandančios naujos smegduobės vis atveria unikalius prieš 300 milijonų metų susiformavusius sluoksnius. Aktyvūs karstiniai procesai, formuojantys smegduobes. Tad geriau šiame krašte nelinkėti – „kad tu prasmegtum…“.
Biržų regioniniame parke yra svarbu išsaugoti karstinių sufozinių procesų veikiamą kraštovaizdį su didžiausiu karstinių įgriuvų tankiu.
Duobės, įgriuvos, olos ir kitos gilios vietos kurias verta pamatyti
