Augant lankytojų srautui Naglių gamtinio rezervato pažintiniame take, nuo šių metų balandžio 15 d. pradedamas lankytojų srauto reguliavimas ekonominėmis priemonėmis – t.y. kiekvienas norintis apsilankyti take, tako darbo laiku, turės įsigyti bilietą. Balandžio mėnesį lankymas mokamas tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, o nuo gegužės 1 d. iki vasaros sezono pabaigos – visomis savaitės dienomis.
Siekiant tolygiau paskirstyti srautus ir sudaryti galimybę Naglių gamtinio rezervato peizažais mėgautis ilgesnėmis valandomis, tako lankymo valandos bus priderintos prie saulės laidos. Kviečiame rezervato pažintinį taką lankyti ryte arba vakarėjant, kuomet saulė kopas nudažo visai kitais atspalviais nei vidurdienį. Tai padės išvengti grūsties automobilių stovėjimo aikštelėje ir apsilankymą padaryti malonesniu.
Solidarizuodamasi su karo agresiją patiriančia suverenia Ukraina, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bilietų pardavimo punkte šiais metais įdarbina Neringoje apsistojusius Ukrainos piliečius. Bendravimas vyks anglų, ukrainiečių, rusų kalbomis.
Darbo laikas 2022 m.:
| Balandžio 15 – 18 d. / 22 – 24 d. / 29 – 30 d.: | 10:30 – 18:00 |
| Gegužės 1 – 31 d. | 9:00 – 19:00 |
| Birželio 1 – 16 d. | 9:00 – 20:00 |
| Birželio 17 d. – rugpjūčio 14 d. | 9:00 – 21:00 |
| Rugpjūčio 15 – 31 d. | 9:00 – 20:00 |
| Rugsėjo 1 – 18 d. | 9:00 – 19:00 |
| Rugsėjo 19 d. – spalio 9 d. | 9:00 – 18:00 |
Bilieto kaina už lankymąsi pažintiniame take*,**:
SUAUGUSIEMS – 5,00 Eur;
STUDENTAMS, pateikusiems studento pažymėjimą – 2,00 Eur.
* atsiskaitymas už bilietą vykdomas banko kortele. Atsiskaitymas grynaisiais – tik išskirtiniais atvejais, kai nėra technologinės galimybės atlikti mokėjimą.
** Įmonės, teikiančios turizmo paslaugas, turi galimybę atsiskaityti už grupes pavedimu vieną kartą per mėnesį. Dėl bendradarbiavimo sąlygų prašome kreiptis knnp@nerija.lt
Nemokamai lankytis pažintiniame take gali:
– turizmo paslaugų teikėjo (agentūros) grupės vadovas ar grupę Pažintiniame take lydintis asmuo;
– asmenys iki 18 metų, pateikę asmens amžių patvirtinantį dokumentą;
– moksleiviai, pateikę moksleivio pažymėjimą;
– neįgalieji asmenys, pateikę neįgaliojo pažymėjimą;
– Neringos savivaldybėje bei Klaipėdos miesto Smiltynės dalyje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, pateikę deklaruotą gyvenamąją vietą įrodantį dokumentą;
– Ukrainos piliečiai, pateikę tautybę patvirtinantį dokumentą.
Keliaudami 1,1 km ilgio mokomuoju taku, pamatysite dykumų peizažus primenančias baltąsias ir smėlynų augalais apžėlusias pilkąsias kopas. Taip pat susipažinsite su retomis, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis gyvūnų ir augalų rūšimis, sužinosite, kokias šiurpias paslaptis saugo smėlynai. Takas driekiasi per Naglių (Agilos) kopą, kuri formavosi nuo XVII a., vykstant smėlio pustymui. Pakilus ant 50 m aukščio didžiojo kopagūbrio, atsivers įspūdinga panorama į Baltijos jūrą ir Kuršių marias. Plačiau apie saugomas Kuršių nerijos teritorijas skaitykite čia.
Didelis lankytojų srautas ypač kenkia jautriom smėlynų buveinėm, dėl intensyvaus lankymo žemėja kopos. Per paskutinius dešimt metų kopos pažemėjo net 10 m. Vienintelis būdas sudaryti Kuršių nerijos svečiams galimybes susipažinti su rezervato vertybėmis joms nekenkiant – tai reguliuoti srautus intensyvaus lankymo laikotarpiu. Nuo 2015 m. tai daroma ekonominėmis priemonėmis.
DUK
Kodėl rezervate yra tiek daug taisyklių? Rezervatas – saugoma teritorija, įsteigta puoselėti gamtinius teritorinius kompleksus, užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą. Naglių gamtinio rezervato tikslas – saugoti unikalų kraštovaizdžio apylinkės gamtinį kompleksą su išpustytų pilkųjų kopų didžiojo gūbriu, Agilos ir Lydumo kyšulių ragus, miškingas kauburiuotosios pajūrio palves, kitus gamtinius objektus bei į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšis. Tai – gamtos namai, kuriuose žmogus – tik svečias. Laukiniai gyvūnai nejaukia mūsų namų, tad ir mes elkimės čia pagarbiai kaip svečiuose. Nepamirškime išsinešti to, ką atsinešėme.
Ar galiu bent trumpam peržengti ženklinto tako ribas? Neatsakingas elgesys gali sukelti nepataisomų kraštovaizdžio pokyčių. Ištrypus augalus, vėjas išpusto smėlį, o po kiekvieno nusileidimo statesniu šlaitu žemyn nušliaužia didelis kiekis smėlio. Taip kopos žemėja, reljefas susilygina.
Ar galiu vaikščioti ten, kur nematau saugomų rūšių ir reljefo formų? Ne. Mus supanti gamta kur kas gyvesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o pati trapiausia ir jautriausia jos dalis – nematoma. Vėjo supustytose smėlio bangelėse tūno skruzdžių liūtai, striksi pajūriniai šokliai, slepiasi smėlinės auslindos, o dirvoniniai kalviukai ir jūriniai ereliai, nematydami žmonių, čia jaučiasi saugūs.
