PASIENIEČIŲ MUZIEJUS
Pasieniečių muziejus turi sukaupęs daugiau kaip 2750 įvairių eksponatų, kurie sudaro pagrindinę ekspoziciją – muziejines vertybes, susijusias su Lietuvos valstybės sienos apsaugos sistemos sukūrimu ir raida.
Daugiau informacijos: http://www.vrtic.lt/objektai/pasienieciu-muziejus/
VILNIAUS KRAŠTO ETNOGRAFINIS MUZIEJUS
Vilniaus krašte nuo seno gyveno skirtingų kultūrų, kalbų bei religijų žmonės. Lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių ir kitų tautų tradicijos, papročiai bei amatai sudaro turtingą ir margą šio krašto istorinį-kultūrinį paveldą.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/mew.vkem
LIUBAVO MALŪNAS-MUZIEJUS IR DVARO SODYBA
Liubavo dvaras yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, jį rašytiniai šaltiniai mini nuo XVI a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto iždo knygos byloja apie tuomet čia vykdytus dvaro žuviveisos tvenkinių remonto darbus. Ūkiniu požiūriu kadaise itin pažangaus dvaro gėrybės buvo tiekiamos į karališkąjį Vilniaus dvarą.
Daugiau informacijos: http://www.vrtic.lt/objektai/liubavo-malunas-muziejus-ir-dvaro-sodyba/
EUROPOS PARKAS
Ar žinote, kad Lietuva – Europos centras? Jį ženklina netoli Vilniaus įkurtas Europos parkas. Smalsuoliai ne tik iš visos Europos, bet ir iš viso pasaulio traukia į parką norėdami pamatyti nepaprastus, įspūdingo masto meno kūrinius ir įdomias ekspozicijas, patenkančias net į Gineso rekordų knygą. Spalvingasis Europos parkas įtrauktas į įdomiausių meno vietų pasaulyje 50-tuką.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/EuroposParkas/
ČEKONIŠKIŲ KAIMO VERBŲ IR BUITIES SEKLYČIA
Vilniaus verbos – tai ant sauso medinio kotelio iš vienos pusės ar aplinkui tvirtai supinta spalvinga rykštė, įvairių raštų, susidedanti iš savitai derinamų įvairiaspalvių džiovintų augalų, sausučių žiedelių, nudažytų skiedrelių, su viršūnėje įpintu pilkų ar žaliai dažytų ežerinių smilgų kuokštu, maždaug pusmetrio ilgio, įvairaus storio. Tradicinės Vilniaus verbos buvo rišamos derinant ryškių spalvų žiedelius, šiuolaikinės – dažniau pilkos ar pastelinės spalvos, jų raštas komponuojamas paprasčiau.
VLADISLAVO SIROKOMLĖS MUZIEJUS
Garsaus XIX a. poeto, gimtojo krašto turizmo pradininko Vladislavo Sirokomlės muziejus laukia lankytojų vos už 14 km nuo Vilniaus esančiame mediniame dvarelyje Bareikiškių kaime. Grafui Benediktui Tiškevičiui priklausiusį pastatą V. Sirokomlė su šeima nuomojosi ir čia pragyveno aštuonerius itin kūrybingus metus. Dvarelyje lankydavosi vilniečiai jo bičiuliai: kompozitorius S. Moniuška, rašytojai, redaktoriai ir leidėjai, archeologas E. Tiškevičius, tapytojas V. Dmochovskis.
Daugiau informacijos: http://www.vrtic.lt/objektai/vladislavo-sirokomles-muziejus/
KUNIGO PRELATO JUZEFO OBREMBSKIO MUZIEJUS
Maždaug 25 km. šiaurės vakarų kryptimi nuo sostinės Vilniaus nutolusi Maišiagala garsėja savo itin sena bei garbinga istorija. Apie dar I m. e. tūkstantmetyje apgyvendintas apylinkės liudija gražiai sutvarkytas ir lankymui pritaikytas Maišiagalos piliakalnis. Prūsų analuose minima pilis dar vadinama Bonos pilimi, joje kadaise kurį laiką gyveno Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Maišiagalos gyvenvietė garsėja Houvalto rūmais, kuriuose šiuo metu veikia tradicinių amatų centras.
MEDININKŲ PILIS
Medininkų aukštumoje įsitvirtinusi pilis – gerai išsilaikiusi ir viena didžiausių Lietuvoje. Verta atvykti ja pasigrožėti, sudalyvauti čia organizuojamuose renginiuose.
Medininkai susiformavo prie vieno seniausių ir didžiausių Lietuvoje prekybos kelių. Pakelėje daug pilkapynų, piliakalnių bei senųjų gyvenviečių pėdsakų, iš kurių galima spręsti, kad kelias nutiestas I m. e. tūkstantmetyje. Keliaudami juo lietuviai pasiekdavo rusų žemes. Iš architektūrinių šaltinių sunku pasakyti, kada tiksliai buvo pastatyta pilis. Manoma, kad gyvenvietė ir pilis atsirado XIV a. pirmoje pusėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo laikais. Pirmąkart Medininkų pilis rašytiniuose šaltiniuose paminėta XIV a. pasakojant apie vieną kryžiuočių žygių.
Pilis stūkso greta aukščiausių Lietuvos kalvų – Aukštojo bei Juozapinės.