Molėtai – tai nuostabi gamta, beveik 300 ežerų ir tarp nepakartojamų gamtos peizažų išsibarstę lankytinos vietos. Jūsų dėmesiui top 5-ios lankytinos, bet jų yra daugiau. Daug daugiau.
Alantos dvaro sodybos rūmai
Neoklasicistinio stiliaus dvaro pastatai pastatyti XIX amžiaus viduryje. Alantos dvaro šeimininkai nuolat keitėsi. 1828 m. Alantą nupirko didikas Pac-Pomarnackis, kurio šeima XIX a. antroje pusėje iš mūro ir akmenų pastatė Alantos dvarą. Čia šeimininkai buvo sukaupę vertingą meno kolekciją: paveikslų, baldų ir rytietiško porceliano. XX a., tarpukariu, dvarą nupirko Lietuvos krašto apsaugos ministras Balys Sližys. Sovietmečiu buvo kolūkio kontora, kino ir sporto salė, mokykla, biblioteka. Alantos dvaro sodybos rūmai ir parkas saugomi valstybės.
Šiuo metu Alantos dvaro sodybos rūmų pirmame aukšte veikia nuolatinė V. Žuko meno galerija su autoriaus tapyba, piešiniais, koliažais, keramika. Dar trys salės skirtos kilnojamoms ekspozicijoms – rengiamos šiuolaikinių Lietuvos menininkų parodos. 2017 m. čia buvo eksponuoti Rembrandto faksimiliniai piešiniai.
Dvaro II aukšte veikia iš Alantos krašto kilusio Palaimintojo T. Matulionio muziejus. Eksponuojami vyskupo kankinio laiškai iš sovietinių kalėjimų, tremčių, kiti dokumentai. Tarp vertingiausių T. Matulionio muziejaus relikvijų – iš Solovkų konclagerio vyskupo parsivežti akiniai, laikrodis, barzdaskutė, rožančius, Mordovijos tremtyje paties išdrožtas altorėlis, iškarpyti Kalėdų žaisliukai, bambukinė lazda, kuria vyskupas pasiremdavo sovietinio Birštono ir Šeduvos tremtyje (1956-1962). Dalis muziejaus eksponatų gauta dovanų iš Latvijos Varaklianų ir Bikavos parapijų, kuriose kunigas T. Matulionis tarnavo XX a. pradžioje. Ant T. Matulionio muziejaus sienų – 30 išdidintų vyskupo gyvenimo nuotraukų.
Adresas: Parko g. 5, Alanta, Molėtų r.
Tel.: +370 665 15756
jolanta.bimbiriene@moletumuziejus.lt
www.moletumuziejus.lt
www.zukasalanta.lt
GPS: 55.346483, 25.325125
Lietuvos etnokosmologijos muziejus
XX a. septintajame dešimtmetyje senoji Vilniaus universiteto observatorija buvo gaubiama miesto šviesų, dulkių ir dūmų. Tuomet pradėta žvalgytis naujos vietos observatorijai Lietuvoje. Apsispręsta, kad tinkamiausia bus už Molėtų esanti Kulionių kaimo kalva Želvos ežero apsuptyje. Etninės kultūros entuziastams Astronomijos observatorijos personalo vadovui dr. Gunarui Kakarui bei Puslaidininkių fizikos instituto vyr. moksliniam bendradarbiui dr. Libertui Klimkai radus bendras temas – lietuvių tautos sąsajas su dangumi, Saule, Mėnuliu, žvaigždėmis – gimė etnokosmologijos idėja Lietuvoje.
1990 m. pavasario pradžioje Mokslų akademijos prezidiumo nutarimu buvo įsteigtas Etnokosmologijos muziejus. Jis tapo pirmu ir vieninteliu tokio pobūdžio muziejumi pasaulyje. Muziejaus esmė – žmogaus ir žmonijos ryšys su kosminiu pasauliu, jo atspindys ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, moksle, mene, filosofijoje ir kitur.
1997 m. rudenį paleistas į darbą muziejaus teleskopas. Po dešimties metų atlikta muziejaus rekonstrukcija. Pastatų lyg kosminių erdvėlaivių iš ateities miškų ir ežerų apsuptyje projekto autoriai R. Krištapavičius ir A. Gudaitis. Taip pat įsigytas lankytojams skirtas teleskopas. 2010 m. muziejuje jau buvo du teleskopai, skirti naktiniams stebėjimams. Atnaujintame etnokosmologijos muziejuje stebėjimus gali atlikti visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir studentai.
Muziejaus lankytojai pirmiausiai kviečiami į ekspozicinę galeriją, įrengtą kalno šlaite. Muziejuje galima paliesti meteoritą, pasikelti į 30 m. aukštyje esančią apžvalgos aikštelę ir pasigrožėti Aukštaitijos apylinkėmis. Žvelgiant pro saulės teleskopą ir dienos metu galima išvysti saulės ugnikalnius – protuberantus. Tai pirmasis Lietuvoje muziejus, veikiantis visą parą. Aplink muziejų kuriamas miško parkas.
Adresas: Žvaigždžių g. 10, Kulionių k., Čiulėnų sen., Molėtų r.
Tel.: +370 615 20688
info@etnokosmomuziejus.lt
www.etnokosmomuziejus.lt
GPS: 55.315103, 25.556118
Dubingių piliavietė
Apsilankę Asvejos regioniniame parke, būtinai užlipkite į Dubingių piliavietę. Eidami pažintiniu taku iš anksčiau buvusios salos (dabar pusiasalio), galėsite grožėtis ilgiausio, vieno giliausių ir didžiausių Lietuvos ežerų panorama.
Dubingių pilis – svarbus XIV – XVIII a. Lietuvos kultūros, pramonės, gynybos centras, mena karą su Kryžiuočių ordinu, reformaciją – reikšmingas mūsų istorijos epochas. Pilis susijusi su žymių to meto asmenų (Vytauto Didžiojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Barboros Radvilaitės ir kitų) gyvenimu ir veikla. Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos.
Nuo 2012 m. piliavietėje lankytojų laukia eksponavimui paruošti išlikę Radvilų rūmų fragmentai, uždengti gaubtu, bei buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vieta su Radvilų laidojimo panteonu. Piliavietėje įrengtas pažintinis takas su 6 apžvalgos stotelėm prie archeologinių ir gamtinių objektų. Natūralaus grunto tako ilgis apie 1,5 km., jame įrengti mediniai laiptai, informaciniai stendai, suoliukai.
Adresas: Dubingiai, Molėtų r.
GPS: 55.05765, 25.444362
Mindūnų apžvalgos bokštas
Važiuojama iš Molėtų rytų Ignalinos kryptimi į Mindūnus. Gyvenvietėje bus posūkis į dešinę, vedantis į Labanoro regioninio parko pradžią. Pravažiavus kelių beržų eiles, toliau kelias driekiasi tarp gausybės parko pušų. Pavingiavę siaurais miško keliukais pasiekiate antrą aukščiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą (36 m). Bokšto architektūrinis sprendimas primena liauną medžio stiebą, besiveržiantį į viršų. Aukščiau tik paukščiai ir dangus.
Išbandykite savo jėgas pasiekti bokšto viršų lyg kopiant ant devynaukščio namo stogo. Norint pamatyti įspūdingą gamtos panoramą, teks užlipti 214 laiptelių. Įveikiate aukščio baimę sraigtiniais laiptais. Pakylate virš medžių viršūnių. Tuomet kvapą gniaužia atsiveriantis kraštovaizdis tarsi iš paukščio skrydžio.
Žvelgiant į tolimas apylinkes – Labanoro regioninio parko šiaurėje – šiaurės rytuose driekiasi gaiviai žalios pušys, o vakarinėje dalyje tyvuliuoja vienas didžiausių rytų Lietuvos senovės ledynų kilmės ežeras – Baltieji Lakajai. Matosi jo salos ir pusiasaliai. Tai vaizdingiausias Aukštaitijoje Lakajų kraštovaizdžio draustinis, kuris driekiasi miškingų kalvų apsuptais Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburiais. Jie pasižymi unikaliais pusiasaliais, salomis, retų rūšių augalais, gyvūnais.
Bokšto prieigose įrengti laiptai Baltųjų Lakajų ežero šlaite, takelis, pontoninis lieptas, pastatytas stalų ir suolų komplektas, šiukšliadėžės, pavėsinės, dviračių stovas, lauko tualetas, įrengtas apšvietimas.
Didžiausias Lietuvoje Labanoro regioninis parkas apima Šventosios ir Žeimenos upių takoskyrą, miškai užima apie keturis penktadalius viso parko teritorijos. Kartu jie sudaro vientisą miškų masyvą, kuris vadinamas Labanoro giria. Tai viena didžiausių Lietuvos girių, o kartu ir vertingiausias parko turtas.
Adresas: Mindūnų k., Mindūnų sen., Molėtų r.
GPS: 55.219241, 25.560908
Ežerų žvejybos muziejus, Antano Truskausko medžioklės ir gamtos ekspozicija
1988 m. vėlyvą rudenį, Mindūnų mokyklos kiemo ūkiniame pastatėlyje, atidarytas mokyklos Žvejybos muziejus. Jį įkūrė istorikė V. Mackonienė. Vėliau Žvejybos muziejus tapo Molėtų krašto muziejaus padaliniu. Muziejaus ekspozicijose galima pamatyti įvairių žvejybos įrankių, kuriais žvejojo Rytų Lietuvos žmonės XIX a. pabaigoje, taip pat susipažinti su archajine žvejyba ir sužinoti, kaip šis verslas keitėsi. Ekspozicija išdėstyta atstatytoje XIX a. žvejo pirkioje ir svirne. Seniausias muziejaus eksponatas yra įspūdingas 4 metrų ilgio XV a. luotas. Muziejuje eksponuojami senieji ungurių gaudymo prietaisai, senoviniai tinklai, automatinės meškerės ir kt. Eksponuojami linai ir kanapių pluoštas – pagrindinė žaliava tinklams megzti.
Ežerų žvejybos muziejuje įkurdinta įvairių gyvūnų iškamšų ir kailių kolekcija – net penkiuose žemynuose medžiojusio Antano Truskausko trofėjų ekspozicija. 120 skirtingų žvėrių ir paukščių iškamšų – tai tik trečdalis privačios kolekcijos, kurią jis padovanojo muziejui.
Į muziejų įeina ir daugiau ūkinių pastatų: žvejo kambarys, kamarėlė, žuvų rūkyklos. Kiemą puošia pynučių tvoros, gėlynai, senos valtys. XX a. gale šioje teritorijoje pastatyti trys liaudies skulptoriaus Stasio Karanausko stogastulpiai – vėžiavimui, žvejybai ir Mindūnų krašto gamtai. Šalia įrengtas baseinėlis, kuriame plaukioja žuvys.
Įvairių gyvūnų iškamšų ir kailių kolekcija – net penkiuose žemynuose medžiojusio Antano Truskausko trofėjų ekspozicija. 120 skirtingų žvėrių ir paukščių iškamšų – tai tik trečdalis privačios kolekcijos, kurią jis padovanojo muziejui. Visus šiuos žvėris ir paukščius lietuvis sumedžiojo pats. Jo turima sumedžiotų žvėrių ir paukščių iškamšų kolekcija yra didžiausia Lietuvoje.
Adresas: Muziejaus g. 7, Mindūnai, Molėtų r.
Tel.: +370 698 33018
alfreda.petrauskiene@moletumuziejus.lt
www.moletumuziejus.lt
GPS: 55.231944, 25.562662
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.