Kasmet šalies pakrantėse yra randama apie 20 nusilpusių ar sužalotų ruoniukų. Jie šiuo metu vis dar yra gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, kuriame esanti infrastruktūra nėra iki galo pritaikyta jų slaugymui. Būtent todėl jau šį rudenį duris atvers Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame gyvūnai bus gydomi sparčiau ir efektyviau. Anot Lietuvos jūrų muziejaus atstovų, ypatingą dėmesį šiemet rastiems ruoniukams rodo ne tik šalies moksleiviai, pasiūlę ruoniukams suteikti unikalius vardus, bet ir visi šalies gyventojai.
Iš viso šiemet Lietuvos pajūryje buvo rasti jau 22 ruoniukai. Vis dėlto 3 iš jų išgelbėti nepavyko, pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė. Jos teigimu, už kelių mėnesių pradėsiantis veikti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras žinduolių priežiūrai bus pritaikytas visu šimtu procentų, todėl jo veikla neabejotinai padės pagerinti gyvūnų slaugymo kokybę.
„Pavyzdžiui, šiemet vienu metu dviejose voniose buvo susigrūdę net 9 ruonių jaunikliai – toks skaičius yra tikrai per didelis. Ir nors mes daugelį metų rūpinamės sužeistais, nusilpusiais ir į pakrantę atklydusiais ruoniukais, jūrų muziejus nėra specializuota vieta, kuri turėtų užsiimti šių žinduolių gydymu ir saugiu paleidimu į laisvę. Dėl to šiuo metu baigiamos reabilitacijos centro statybos – ypatingai svarbus įvykis, padėsiantis užtikrinti ruoniukų ir kitų Baltijos jūros gyvūnų gerovę“, – sako N. Puteikienė.
Prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo ir paremti Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklą gali kiekvienas šalies gyventojas. Tokią galimybę suteikia vieno prekybos tinklo vystomas projektas „Duok ruoniukui penkis“.
Už kiekvieną parduotuvėse nupirktą, specialiai šiai iniciatyvai sukurtą maišelį, prekybos tinklas skiria po 0,05 euro šiuo metu vystomam Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Šie maišeliai atpažįstami iš ant jų pavaizduoto ruoniuko – tai daugkartinė, tad aplinkai draugiškesnė alternatyva, lyginant su vienkartiniais plastikiniais pirkinių maišeliais. Be to, šie naujieji maišeliai yra pagaminti iš 50 proc. perdirbtų medžiagų.
„Itin vertiname prekybos tinklo pirkėjų pagalbą, padedančią sparčiau judėti prie bendro mūsų uždavinio – sparčiau ir efektyviau slaugyti sužeistus ir nusilpusius Baltijos jūros gyvūnus. Šis projektas aktyviai įtraukia šalies gyventojus ir skatina kalbėjimą aplinkosauginėmis temomis, augina žmonių sąmoningumą. Tai atskleidžia ir faktas, kad per daugiau kaip 9 projekto mėnesius ruoniukams buvo surinkta virš 46 tūkst. eurų“, – teigia specialistė.
Šiemet rastų ruoniukų reabilitacija vyksta sklandžiai
Pasakodama apie šiemet rastus ruoniukus, N. Puteikienė pažymi, kad žinduoliai šiemet buvo aptikti visoje Baltijos jūros pakrantėje – nuo Nidos iki Palangos. Pasak jos, labiausiai nustebino vienas žinduolis, rastas Klaipėdos Senamiestyje, ant Jono kalnelio betoninių laiptų.
„Džiaugiamės, kad didelė dalis žmonių pastebėję ruoniukus jau žino kaip elgtis: skambina 112 ir nepuola fotografuotis su gyvūnais, nesiartina ir neerzina jų. Be to, itin vertiname mūsų kolegų VšĮ „Būk mano draugas“ operatyvų bendradarbiavimą – jiems padedant, ruoniukus randame ir į jūrų muziejų nugabename itin sparčiai“, – sako N. Puteikienė.
Arūnas Grušas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, informavo, kad šiuo metu visi ruoniukai jau yra ganėtinai pažengę savo reabilitacijoje – net 13 iš jų maitinasi savarankiškai, jiems beliko tik priaugti svorio. Likusių 6 ruoniukų laukia kiek ilgesnis kelias.
„Dalis iš minėtų 13 ruonių jau sveria daugiau nei 30 kilogramų – jie jau konkuruoja tarpusavyje, net „lipa“ vieni per kitų galvas, norėdami kuo greičiau ir daugiau prisivalgyti. Panašu, kad su tokiu jų augimo tempu pirmuosius ruoniukus į laisvę galėsime paleisti liepos antroje pusėje. Kaip ir kasmet, dedame visas įmanomas pastangas, kad visi ruoniukai į savo namus grįžtų kuo sparčiau“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas A. Grušas.
Pasiūlė virš 300 skirtingų vardų
Anot N. Puteikienės, šiemet Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliams yra rodomas ypatingas dėmesys, nes 2022-ieji Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais. Todėl, pasak jos, šiemet yra organizuojamas specialus su Lietuvos augalų bioįvairove susijęs konkursas, kurio metu ruoniukams yra renkami išskirtiniai vardai.
„Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos siūlymu šalies moksleiviai renka vardus ruoniukams iš Raudonojoje knygoje esančių Lietuvos augalų pavadinimų. Jau sulaukėme daugiau kaip 300 vardų pasiūlymų, tačiau ne visi jie atitiko nustatytas taisykles. Vis dėlto žinduolius pavadinti pasiūlyta daugybe unikalių ir puikiai skambančių vardų, pavyzdžiui, šiurpiu, vikiu, dirsuole, smilte, laibeniu, svila ir kitais. Akivaizdu, kad siūlydami vardus Lietuvos moksleiviai domėjosi saugomomis rūšimis ir smalsavo, kas auga Baltijos jūros pakrantėse ir Vakarų Lietuvoje“, – sako specialistė.
Dažniausiai vaikai siūlė ruoniukams suteikti šiuos keturis vardus: zunda, pelenėlė, kardelis ir česnakas. Vardai ruoniukams bus suteikti jau visai netrukus, gegužės mėnesį.
Ruoniukams pamestinukams šiemet renkami saugomų augalų vardai