Keliaujant žiedine Liepijų pėsčiųjų trasa (4 km), įrengta Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) Liepijų kraštovaizdžio draustinyje, galima aplankyti išskirtinėmis gamtinėmis savybėmis ir įvairove pasižymintį Liepijų mišką, kuris saugo ne tik šimtamečius ąžuolus, bet ir įvairias Europos Bendrijos saugomas miško buveines, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukščių, augalų, kerpių bei grybų rūšis.
Trasos pradžios koordinatės: 361756, 6213258 (LKS) arba 56.033225, 21.781736 (WGS).
Trasa driekiasi natūraliu mišku, be specialiai įrengtos dangos. Įdomiausiose jos vietose įrengti informaciniai stendai. Kur keliauti, trasoje parodys ženklinimas ant medžių – raudoni „giliukai“.
Trasai sukurta mobili programėlė, kurioje rasite maršrutą ir audiogido įrašus. Programėlę (pavadinimas „Audio Guide of Zemaitija National Park“) galima parsisiųsti nemokamai.
Trasos išskirtinumas:
Liepijų kraštovaizdžio draustinis (plotas 278 ha) – pasižymi išskirtiniu miškingu, raižytu, šaltiniuotu ir pelkėtu reljefu. Medynai įvairiaamžiai, skirtingų rūšių, 75% jų savaiminės kilmės. Išskirtinės skroblynų bendrijos, kurios ŽNP labai retos. Liepijos miškas taip pat yra gausiausia vabalų rūšims teritorija ŽNP.
Griovos ir raguvos. Visas Liepijų kraštovaizdžio draustinis yra išraižytas paslaptingais takais – griovomis ir raguvomis. Griova – reljefo forma, laikinų vandens srautų išgraužtas gilus griovys su stačiais neapaugusiais šlaitais. Griovas formuoja erozija. Jos susidaro aukštesnėse vietose, kur yra purių, lengvai išplaunamų uolienų. Raguva – nedidelis sausas slėnis ar slėnis su laikinais vandens srautais, kurio šlaitai padengti velėna, gali būti apaugę krūmais ar medžiais.
Ubagų kalno akmuo – gamtos paveldo objektas – didžiausias Platelių apylinkių akmuo (koordinatės: x – 362594, y – 6213423 (LKS-94), 56.03523, 21.795117 (WGS)). Jo aukštis virš žemės – 1,20 m, ilgis – 5 m, plotis – 3,40 m, didžiausia horizontali apimtis – 12,90 m.
Pasakojama, kad akmenyje buvusi velnio pėda, o akmuo tarnavęs pagoniškoms apeigoms. Kiek šiauriau teka Žvirgždės upelis, o greta stūkso Liepijų miškas. Tokiais vardais pagonybės laikais buvo vadinamos šventos vietos. Grafas Šuazelis mėgino suskaldyti akmenį ir panaudoti svirno statybai, bet atskėlė tik tą dalį su pėda, o likusi riedulio dalis taip ir liko gulėti Ubagų kalno papėdėje.
Daugiau informacijos galite rasti: http://zemaitijosnp.lt/veikla/pesciujudviraciu-takai/liepiju-trasa/.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus informacija
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.