Liepijų pėsčiųjų trasa
Liepijų kraštovaizdžio draustinio plotas yra 278,3 ha. Jis išsidėstęs vakariniame Platelių plokščiakalvių masyvo pakraštyje. Draustinis apima Liepijų mišką, kurio vakariniu pakraščiu vingiuoja Ringupis, supa Medsėdžių, Kentų, Kadžių, Pamedinčių kaimai. Liepijos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje vyrauja miškingas raguvotas priemolingasis ir molingasis gamtovaizdis. Didžiausią kraštovaizdžio draustinio dalį užima Liepijos miškas (apie 87 proc.), pievos, pelkės, vandens telkiniai sudaro apie 13 proc. Apie 75 proc. visų medynų yra savaiminės kilmės, likusi dalis – kultūriniai. Beveik visi Liepijos kraštovaizdžio draustinio miškai (98,3 proc.) priskiriami ekosistemų apsaugos miškų grupei. Daugiau nei pusę teritorijos užima privati žemė, į draustinį patenka 79 privatūs žemės sklypai. Liepijų miškas per pastaruosius 100 metų gerokai išsiplėtė, daugiausiai sovietmečiu. Draustinio šerdį sudaro Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio valstybiniai miškai. Tai pati seniausia Liepijų miško dalis, miškai čia buvo dar tarpukariu.
Botanikai nustatė, kad Liepijos kraštovaizdžio draustinyje yra didžiausios plačialapių miškų liepinių skroblynų bendrijos, kurios Žemaitijos nacionaliniame parke labai retos. Medžių ardo pagrindinis dominantas – paprastasis ąžuolas, vietomis su gana gausia paprastosios eglės priemaiša.
Nustatyta, kad Liepijos miškas yra gausiausia vabalų rūšimis teritorija, esantis Žemaitijos nacionaliniame parke (Šablevičius, 1995). Tai vienintelė vieta kur galima atgaivinti 7-8 retų vabalų rūšių populiacijas. Nuo 2007 metų kai kuriuose kvartaluose miškų ūkinė veikla nebevykdoma, nes čia saugomos 4 tipų Europos Bendrijos svarbos buveinės. 2018-2019 m. žiemos laikotarpiu atlikta gamtotvarka atšviesinant senuosius ąžuolus.
Miške įrengta 4 km ilgio žiedinė pėsčiųjų trasa. Trasa driekiasi natūraliu mišku, be specialiai įrengtos dangos. Įdomiausiose jos vietose įrengti informaciniai stendai, pasakojantys intriguojančius faktus apie vietos ypatybes. Kur keliauti, take parodys ženklinimas ant medžių – raudoni „giliukai“ (žr. nuotrauką žemiau). Tako išskirtinumas: gamtos pažinimas, gyvūnija ir augalija, retos augalų rūšys, kraštovaizdis.
Trasai sukurta mobili programėlė, kurioje rasite maršrutą ir audiogido įrašus. Programėlę (pavadinimas „Audio Guide of Zemaitija National Park“) galima parsisiųsti nemokamai.
Keliaujant nuo Platelių Beržoro kaimo link, maždaug už 2 km, kelią trasos link rodo medinė rodyklė „Liepijų pėsčiųjų trasa 3 km“. Pasukus rodyklės kryptimi, prasideda vingiuotas žvyro dangos kelias, kuriuo iki vietos galima keliauti tiek automobiliu, tiek pėsčiomis ar dviračiu. Pasiekus Liepijų mišką, kelionę galima tęsti tik pėsčiomis.
Tako pradžios koordinatės: 56.033225, 21.781736 (WGS).
Germanto kraštovaizdžio draustinio pažintiniai takai
Valstybinis Germanto kraštovaizdžio draustinis (ŽNP priskirta teritorija)Valstybinis Germanto kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas 924 ha, įsteigtas beveik prieš 60 metų – 1960–ųjų rugsėjo 27–ąją (vienas iš pirmųjų Lietuvoje). Taip siekiama išsaugoti Vidurio Žemaičių aukštumoms būdingą kraštovaizdį su ežerais, miškais, upeliais ir pelkėmis. Tuo metu jis buvo vadinamas landšaftiniu, o nuo 1997 metų – kraštovaizdžio draustiniu. Draustinio saugomų vertybių būklę nuolat prižiūri ir vertina Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai.
Į draustinio teritoriją patenka Džiuginėnų, Pagermantės, Lieplaukės miškai, taip pat Germanto, Ilgio, Varlakaušio bei Durbino I ir II valstybiniai ežerai.
Didžiausias iš jų yra Germanto ežeras (165 ha). Draustinyje teka Gelžupis, Germantupis (Stujų), Durbino upelis, yra mažyčių bevardžių upeliukų ir šaltinių. Vakarinėje pakrantėje auga trikamienis juodalksnis, kurio apimtis – 5,29 m. Netoli tilto į ežerą žaliuoja 2,99 m apimties eglė. Draustinyje galima stebėti jūrinius erelius (Haliaeetus albicilla), vištvanagius (Accipiter gentilis), vapsvaėdžius (Pernis apivorus), nendrines linges (Circus aeruginosus), didžiuosius dančiasnapius (Mergus merganser), upines žuvėdras (Sterna hirundo), jerubes (Bonasa bonasia), juodąsias meletas (Dryocopus martius) ir kitus. Nuošaliuose, užpelkėjusiuose Durbino ežeriukuose yra tekę girdėti švygždų (Porzana porzana) balsus, regėti šaukštasnapes antis (Anas clypeata). Prie Durbino I ežerėlio ir prie Germantupio auga šakotosios ratainytės (Cladium mariscus), nariuotosios ilgalūpės (Coralorhiza trifida), statieji atgiriai (Huperzia selago). Pelkiniuose miško sklypuose – aukštosios gegūnės (Dactylorhiza fuchsii), atvirose pelkėse – baltijinės (Dactylorhiza maculata) ir raudonosios gegūnės (Dactylorchiza incarnata). Pagermantės kaime ant ąžuolo rasta reta kerpė plačioji platužė (Lobaria pulmonaria). Aptikta saugomų grybų rūšių – tikroji raudonpintė (Pycnoporus cinabarinus) ir tikrasis juodbaravykis (Porphyrellus porphyrosporus).
Pėsčiųjų takai
Rekreacinė infrastruktūra dviračių ir pėsčiųjų takai jungia Germanto ir Ilgio ežerus. Iš viso draustinio teritorijoje įrengta, nužymėta 12,4 km pažintinių ir dviračių takų: paklota 650 m pažintinių takų su medine danga; beveik 5 km (4,7 km) pažintinių sutvirtinto grunto pėsčiųjų takų; beveik 6 km dviračių takų. Susiorientuoti pažintiniuose takuose padeda 5 dideli informaciniai stendai, 15 informacinių rodyklių, objektiniai stendai, 300 vnt. ženklų ant medžių kamienų su dviratininko, pėsčiojo siluetais ar basomis pėdomis.
Germanto ežero pažintinis takas
Takas veda pro Lietuvos tūkstantmečio parką. Germanto ežero pakrantėje įrengta vandens pojūčių zona, maudykla, vaikų žaidimų aikštelė. Take gausu atokvėpio vietų, sūpynių, skulptūrų. Yra pavėsinės ir laužavietės, įrengti lauko tualetai. Savęs pažinimui įrengtas lauko akmenų energetinis labirintas, susidedantis iš 1000 žingsnelių, 3 mediniai meditacijos nameliai, 5 ugnies pojūčių vietos. Take yra šaltinis. Atskiras tako atkarpas jungia per miškus vingiuojantis dviračių takas.
Adresas: J. Perkovskio g. Džiuginėnų k. Telšių r. sav.
I Stovėjimo aikštelės koordinatės: 385142, 6206699 (LKS), 55.980676, 22.159545 (WGS), 55° 58′ 50.43″, 22° 9′ 34.36″ (WGS)
II Stovėjimo aikštelės koordinatės: 384791, 6206273 (LKS), 55.976767, 22.154113 (WGS), 55° 58′ 36.36″, 22° 9′ 14.81″ (WGS)
Ilgio ežero pažintinis takas
Keliaudami nuo Germanto link Ilgio ežero, jaunieji gamtos mylėtojai gali išbandyti gamtos pažinimo įrenginius „Paukščio lizdas“, „Vabalų viešbutis“, „Medžių pažinimas“, „Miško klasė“ ir kitus.
Ilgio pažintinis takas įrengtas aplink visą Ilgio ežerą. Dalį pažintinio tako sudaro pojūčių (basakojų) takas, skirtas keliauti basomis kojomis per pelkę, birias dangas, akmenis, rąstus, buomus – iš viso 1,2 km aplink Ilgio ežerą.
Adresas: L. Andrijausko g. Užgiriai, Telšių r. sav. koordinatės: 385983, 6205578 (LKS), 55.970806, 22.173489 (WGS), 55° 58′ 14.9″, 22° 10′ 24.56″ (WGS)
I Stovėjimo aikštelės koordinatės: 386026, 6205578 (LKS), 55.970819, 22.174169 (WGS), 55° 58′ 14.95″, 22° 10′ 27.01″ (WGS)
Pažintinių takų žemėlapis
Šeirės takas
Keliaujant pėsčiųjų taku, kurio ilgis 4,1 km, įrengtu Platelių kraštovaizdžio draustinyje, galima pamatyti būdingą šiam kraštui reljefą, Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį, Platelių ežerą, įprastas ir retas augalų, grybų bei gyvūnų rūšis, o įrengta infrastruktūra padės pažinti aplinką per regėjimą, uoslę, klausą, lietimą, judėjimą ir mąstymą. 1,4 km pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms, už 1,3 km nuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro Plateliuose. Dalis tako (1,8 km) sutampa su dviračių taku aplink Platelių ežerą.
Takas yra nužymėtas nuorodomis, pradžioje yra informacinis stendas, danga – sukietintas gruntas.
Tako išskirtinumas: aktyvus gamtos pažinimas, Gaudupio pelkė, Piktežeris, Platelių ežero pakrantė.
Tako pradžios koordinatės: 364652, 6214840 (LKS) arba 21.827357, 56.048411 (WGS).
Lankstinuką ir daugiau informacijos rasite čia.
Pažintiniam takui yra sukurta mobili programėlė, kurioje rasite maršrutą ir audiogido įrašus. Programėlę (pavadinimas „Audio Guide of Zemaitija National Park“) galima parsisiųsti nemokamai.
Takui parengtas lankstinukas Brailio ir reginčiųjų raštu – Šeirės pažintinis takas Brailio raštu – Šeirės pažintinis takas regintiesiems (Pastaba: vienas leidinys ir reginčiųjų, ir Brailio raštu, teirautis Platelių lankytojų centre)
Giliuko ir Kaštoniuko takas (takas vaikams)
1 km ilgio takas skirtas mažiesiems turistams. „Giliuko ir Kaštoniuko take“ Platelių dvaro parke – 19 sustojimų. Juose sužinosite apie dvaro parko istoriją, natūralią pievą, tvenkinį, išvirtusio medžio reikšmę, akmenis, kerpes, čia augančius medžius, tame tarpe ir gamtos paminklus: storiausią Lietuvoje uosį, vadinamą Raganos, bei Platelių liepą. Kelionėje jus lydės išdykėlis Kaštoniukas, kuriam vis knieti nulaužti šakelę, nuskinti gėlę ar net spardyti skruzdėlyną! Tik gerasis Giliukas laiku sudrausmina savo draugą ir pamoko elgesio gamtoje. Šiuo maršrutu keliauti galima savarankiškai arba su Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gidu (teirautis Platelių lankytojų centre).
Leidinuką apie šį taką galima įsigyti ŽNPD lankytojų centre Plateliuose. Leidinukas paruoštas panaudojant autentiškus ekologijos klubo „Liepija“ narių piešinius.
Plokštinės takas
Šis 3 km ilgio pėsčiųjų takas yra Žemaitijos nacionaliniame parke, buvusios sovietinės karinės bazės teritorijoje, pro Pilelio šaltinį. Šaltinis neišsenka per didžiausias sausras, neužšąla žiemą. Pavadinimas kilęs nuo šalia šaltinio ilgai gyvenusio Pilelio pavardės.
Tako pradžios koordinatės: 369459, 6212641 (LKS) arba 21.905545, 56.030005 (WGS). Takas yra nužymėtas nuorodomis, pradžioje yra informacinis stendas. Tako danga: natūrali (0,8 km), sukietinto grunto (2,2 km).
Tako išskirtinumas: Pilelio šaltinis, buvusios karinės bazės teritorija, miško biologinė įvairovė, kalvotas reljefas.
Lankstinuką ir daugiau informacijos rasite čia.
Paplatelės takas
Šis 2,3 km ilgio pėsčiųjų takas yra Žemaitijos nacionaliniame parke, rytinėje Platelių ežero pakrantėje, Paplatelės kaime, už 8,9 km nuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro Plateliuose. Takas yra nužymėtas nuorodomis, pradžioje yra informacinis stendas. Tako danga: natūrali (0,6 km), sukietinto grunto (1,3 km), asfalto (0,4 km).
Tako išskirtinumas: kraštovaizdis, skulptūros, kertinė miško buveinė, Sultekio tvenkinys.
Tako pradžios koordinatės: 368287, 6214552 (LKS) arba 21.885817, 56.046841 (WGS).
Lankstinuką ir daugiau informacijos rasite čia.
Mikytų alkakalnio takas
Šis (1 km) pėsčiųjų takas yra šiaurinėje Žemaitijos nacionalinio parko dalyje, už 11 km nuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro Plateliuose. Natūralios dangos takas yra nužymėtas nuorodomis, pradžioje yra informacinis stendas. Prie tako yra atokvėpio vieta, automobilių stovėjimo aikštelė, tualetas. Tako išskirtinumas: Mikytų alkakalnis, akmuo su velnio pėda, maldų (aukų) šulinys, Mikytų kraštovaizdžio draustinis.
Akmuo su velnio pėda. Mitologinis 4,5 x 2,5 x 4 m dydžio akmuo su įdubimais: „pėda su kulniuku“. Pasakojama, jog juo velnias sugriovė Alkos kalne stovėjusią bažnyčią. Vėliau bėgdamas įmynė savo pėdsaką. Manoma, kad akmens amžius ne mažiau kaip 1,5 milijardo metų, o gali būti ir gerokai senesnis.
Tako pradžios koordinatės: 364875, 6223471 (LKS) arba 21.826587, 56.125956 (WGS). Natūralios dangos takas yra nužymėtas nuorodomis, pradžioje yra informacinis stendas. Prie tako yra atokvėpio vieta, automobilių stovėjimo aikštelė, tualetas.
Lankstinuką ir daugiau informacijos rasite čia.
Gardų ozo takas
Šis 1 km ilgio pėsčiųjų takas yra Žemaitijos nacionaliniame parke, už 4,4 km nuo Žemaičių Kalvarijos miestelio ir už 25,6 km nuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro Plateliuose. Tako išskirtinumas: Gardų ozas, keiminis kraštovaizdis.
Takas įrengtas didžiausiame ir įspūdingiausiame Žemaitijoje Gardų oze. Tai geomorfologiškai ypatinga, viena raiškiausių Lietuvoje reljefo formų. Ozas – ilga siaura kalva, sudaryta daugiausia iš smėlio ir žvyro. Šis kalvagūbris susidarė iš nuogulų, kurios klostėsi ledyno viduje, vandens tirpsmo tėkmių vagose prieš 12–13 tūkstančių metų. Puslankio formos sudėtingas pylimas – kalvagūbris nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijos miestelyje tęsiasi į šiaurės vakarus net 3,5 km. Gardų ozo aukštis nuo papėdžių iki aukščiausių gūbrio keterų vietomis siekia 10–15 metrų.
Sovietiniais laikais šioje vietoje buvo žvyro karjeras, vėliau – nelegalus šiukšlynas. Keiminis kraštovaizdis. Vyrauja atvirų erdvių kraštovaizdis su keiminėmis, panašiomis į duonos kepaliukus, kalvomis. Tai kalvotosios Žemaitijos šiaurės vakarinė dalis. Ledyno ir poledynmečio sudėtingi procesai suformavo banguotą, vaizdingą, mozaikišką reljefą.
Koordinatės: 375418, 6223524 (LKS) arba 21.996009, 56.129301 (WGS). Takas yra nužymėtas nuorodomis. Tako danga: žvirgždas.
Tako išskirtinumas: Gardų ozas, keiminis kraštovaizdis.
Lankstinuką ir daugiau informacijos rasite čia.
Poeto V. Mačernio gimtinės takas
Šis 545 m takelis veda prie 1944 m. Žemaičių Kalvarijoje nuo sviedinio skeveldros žuvusio poeto kapo. Artimieji velionį išsivežė atgal į Šarnelę, kur ir palaidojo – vidury laukų, tėviškės laukelyje, kurį jis buvo labai pamėgęs, tarp aukštų pušų, eglių ir ąžuolų, kur dažnai ateidavo.
Adresas: Šarnelė, Žemaičių Kalvarijos sen., Plungės raj.
Koordinatės: 56.123723, 21.936446
Eidami V.Mačernio pažintiniu taku, nepraeikite pro Kerpauskų šaltinį, menantį svarbų istorinį laikotarpį…
Valstybinių miškų urėdija primena svarbiausias taisykles kurių turite laikytis gamtoje:
1. Poilsį gamtoje planuokite tik su artimiausiais šeimos nariais, gyvenančiais kartu.
2. Nesirinkite visiems puikiai žinomų miško takų, kuriuose, tikėtina, sutiksite ir kitų lankytojų. Tyrinėkite ir atraskite dar nelankytas vietas.
3. Miške leiskite ir šiokiadienių rytus bei popietes – tuo metu juose mažiau žmonių.
4. Jeigu automobilių stovėjimo aikštelėje yra daug – nusukite kitu keliu ir raskite kitą vietą, kur lankytojų mažiau. Primename – automobilius miške galima statyti tik tam skirtose vietose.
5. Vaikščiodami miško takais laikykitės saugaus atstumo su kitais lankytojais.
6. Pažintiniuose ir poilsio objektuose venkite liesti turėklus ar kitus paviršius.
7. Saugokitės erkių. Nepamirškite naudoti ir su savimi turėti vabzdžius atbaidančių repelentų.
8. Nepalikite šiukšlių, laužus kurkite tik tam skirtose vietose. Išeidami užgesinkite ir nepalikite rusenančios ugnies.
9. Grįžę iš miško kruopščiai nusiplaukite rankas.
#būksaugusmiške