Svarbiausios lankytinos vietos Šilalėje – trys išskirtinės bažnyčios, turtingas edukacijomis ir ekspozicijomis Šilalės muziejus, pirmasis Kovo 11-ąjai skirtas paminklas ,,Laisvės šauklys” ir daug kitų objektų gamtoje.
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Adresas: M. Valančiaus g. 2
Dabartinė miesto negotikinė bažnyčia pastatyta 1909 metais. Statinio projektą parengė žymus lenkų architektas Juozapas P. Dziekonskis. Pagrindinis bokštas – įspūdingai aukštas, beveik 60 m. Bažnyčios viduje sukaupta visa meno kūrinių galerija, verta pamatyti XIX a. tapytų šv. Antano ir šv. Onos paveikslų, išskirtini 16 langų vitražai, keliolika XVIII ir XIX a. sukurtų medinių šventųjų skulptūrėlių. Bažnyčioje išliko 1912 m. gamybos Karaliaučiaus firmos Bruno Goebel sukurti vargonai. Bažnyčios statybos ir įrengimo išlaidas padengė vietos dvarininkai ir parapijiečiai.
Vlado Statkevičiaus muziejus
Adresas: S. Gaudėšiaus g. 4
Šilalės krašto muziejus pradėtas kurti 1962 m., kai buvo įsteigtas Lietuvos kraštotyros draugijos Šilalės skyrius.1994 metais muziejus įgavo Šilalės krašto muziejaus statusą. 2005 m. spalio 1 d. Savivaldybės taryba įsteigė biudžetinę įstaigą Šilalės krašto muziejų kaip atskirą juridinį vienetą. Vlado Statkevičiaus vardas muziejui suteiktas tik 2006 m. liepos 27 d. Šiuo metu Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus fonduose yra virš 21 000 eksponatų. Muziejuje eksponuojama apie 600 archeologijos ir etnografijos eksponatų. Kitos muziejinės vertybės saugomos saugykloje.
Paminklas Kovo 11-ajai „Laisvės šauklys“
Adresas: J. Basanavičiaus ir Nepriklausomybės g. sankryža
Paminklas, skirtas 1990-ųjų Kovo 11-ajai – Nepriklausomybės atkūrimui. Jį sukūrė skulptorius Kazimieras Kisielius. Šilalės „Laisvės šauklys” – pirmas Kovo 11-ajai skirtas paminklas Lietuvoje.
D. Poškos Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje.
Muziejų išskabtuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu.
1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas (Baublio brolis). Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Baublio rinkiniais domėjosi mokslininkai, tautinio atgimimo veikėjai, prie jo buvo rengiamos dainų šventės, chorų pasirodymai, gegužinės. D. Poškai mirus, surinktos senienos paties jo valia pasklido po Lietuvą, didžioji jų dalis pražuvo Pirmojo pasaulinio karo metais.
XIX a. pab. – XX a. pr. D. Poškos Baubliams pakeistas šiaudinis stogas, jis apkaltas lentutėmis, padėti cementiniai pamatai. 193.0 m. visuomenės iniciatyva Baubliai buvo apdengti mediniais gaubtais, suveržti metaliniai lankais.
Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia – Girdiškėje, prie Bijotų – Upynos vieškelio esanti didžiulė bažnyčia. Neogotikinis šedevras pradėtas statyti 1896 m. Jo architektūrą pagyvina prie šiaurinės sienos priglaustas „gynybinis“ bokštelis. Statyti tokią didelę bažnyčią girdiškiečius paskatino kaimyninės Stulgių parapijos pavyzdys, kur tuo pat metu kilo dar didesnė mūro šventovė. 1928 m. šventovė buvo konsekruota, jai suteiktas minėtasis titulas – vienintelis toks Lietuvoje. Bažnyčios statyba daugiausiai rūpinosi nuo 1894 m. čia klebonavęs Juozapas Čerkeliauskas (1857-1926).
Aukštagirės apžvalgos bokštas – 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke. Nuo jo matomas tipiškas Žemaitijos kraštovaizdis, tolumoje esantis Bilionių kaimas ir už jo tyvuliuojantys tvenkiniai. Bokštas pasiekiamas keliu 197 (Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai) pasiekus Bilionis ir nuo jų važiuojant link Aukštagirės.
Tautos prisikėlimo kryžius – vietiniam Kaltinėnų bažnyčios klebonui Petrui Linkevičiui 1990 m inicijuojant pastatytas baltas Tautos prisikėlimo kryžius. Kryžiaus aukštis apie 20 metrų (autorius – kaunietis menininkas Juozas Rupšys). Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų, kurios iškaltos įvairių Lietuvos menininkų iš akmens dalis.
Medvėgalio piliakalnis
Apie Medvėgalio vardo kilmę pasakojama, jog kitados jo viršūnėje buvusi galinga pilis, kartą apgulta begalės geležimi ginkluotų priešų, kurių net narsiausi pilies gynėjai negalėję įveikti: reikėjo šauktis pagalbos iš Medininkų. Tačiau niekas neišdrįso eiti per geležinį apgulties žiedą. Tuomet atsirado dvi merginos, kurios pilies valdovui pasakiusios: “Mudvi galiva”. Joms pavykę nakties metu prasmukti bei pranešti svarbias žinias ir jų dėka pilis buvo išvaduota.
Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia
Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia, arba Gvaldų koplyčia – medinė koplyčia, esanti Šilalės dekanato Kvėdarnos parapijoje, Gvaldų kaimo šiauriniame pakraštyje, miške, 400m į vakarus nuo Jūros ir Aitros santakos.
Dvi medinės viena kitoje stovinčios koplyčios vadinamos mediniais dievnamiais. Jos atspindi tradicinę liaudies architektūrą, yra unikalios savo struktūra – „koplyčia koplyčioje“. Viduje yra senoji, pirminė koplyčia, virš kurios buvo pastatyta dabartinė.