Tad ir šiais metais festivalio organizatoriai tęsia idėją įkurti suolelių- skulptūrų parką prie Kulių bažnyčios, kurie būtų dedikuoti Kuoliuose gyvenusių šviesuolių atminimui.
Sofijos plenero programą atidarė Romualdo Gražinio vadovaujamas kamerinis choras „Aidija“ ir pianistas Rokas Zubovas, kurie pristatė miestelio bendruomenei M.K. Čiurlionio harmonizuotas, nepaprastai autentiško skambesio lietuvių liaudies dainas. O vėliau plenero kūrybinius darbus tęsė visą savaitę Kuliuose rezidavę menininkai: keramikas Jonas Arčikauskas, medžio skulptorius Danielius Sodeika ir jaunosios kartos skulptoriai – Tauras Kensminas, Mykolas Sauka ir Rytis Urbanskas.
Į kūrybinio darbo procesus įsitraukė ir patys kuliškiai. Keramikas Jonas Arčikauskas su Kulių gyventojais ir svečiais nulipdė ir čia pat išdegė šimtą molinių paukščių, kurių instaliacija džiugins visus bažnyčios parko lankytojus. Skulptorius D. Sodeika savo akinių formos suolelį-instaliaciją dedikavo Kuliuose kurį laiką gyvenusiam J. T. Vaižgantui.
Tuo tarpu jaunieji skulptoriai įgyvendino savo individualias vizijas.
M. Sauka savo architektūrinę instaliaciją dedikavo lietuviško rašto skleidėjams: „Nors pirma mintis buvo sukurti suoliuką, tačiau vos tik atvažiavus planai pasikeitė. Kai pamačiau Kulių kultūros centrą iškart užsinorėjau jame palikti įspaudą, kaip iš pirmo žvilgsnio nepastebimą kūrinį – inkliuzą išgriuvusioje sovietinio pastato sienoje. Iš senos spausdinimo mašinėlės formų atliejau daug koklių, kuriais užmūrijau sienoje buvusią nišą prie pat įėjimo į biblioteką. Pats darbas gan glaudžiai atliepia SOFIJOS festivalio teminę ašį – rašto žmones, susijusius su lietuviška spauda. Tad savo darbą pavadinau „Tekstūra“ ir dedikavau būtent jiems.“
Dar vienas plenero dalyvis jaunasis skulptorius Tauras Kensminas jau turėjo išankstinę viziją: „ Prieš atvažiuodamas čia jau turėjau vizualinį planą. Norėjau savo darbą susieti su knygnešiais, nes man tai artima. Vieną ankstų rytą Kuliuose pamačiau tirštą rūko juostą virš laukų ir iškart pagalvojau „Kokia gera priedanga knygnešiams!“ Todėl ir savo suolelį-skulptūrą pavadinau „Rūkas“. Rūko nuotaiką bandžiau atkartoti ir pačioje formoje. Suolelis išdyksta iš žemių, ir nusitęsia beforme medienos plokšte. O trys akmenys, į kuriuos atsirėmusi lenta – kaip knygnešiai, kurie laiko suolelio ir ten sėdinčių žmonių svorį. Trys akmenys trims Kuliuose veikusiems knygnešiams: Jurgiui Gudui, Grušiui Juozui, Rozalijai Lukošiūtei.“
R. Urbanskas savo suglebusių minkštų formų suolelį -skulptūrą iš medžio skyrė ne konkretiems asmenims, o visiems šviesuoliams, gyvenusiems, užklydusiems ir dabar gyvenantiems Kuliuose. Savo darbą pavadino „Pakeliui“.
Jaunuosius skulptorius labai nustebino stiprus ir netikėtas vietinių gyventojų palaikymas ne tik teikiant praktinę pagalbą bei rodant svetingumą, bet ir palaikant jų kuriamus abstrakčius meno kūrinius. Visi menininkų darbai jau puošia Kulių miestelio parką, kurį kviečiame aplankyti rugsėjo mėn. 14-16 dienomis vykstančio SOFIJOS festivalio metu.