Rugsėjo 7 d. renginiu Vilniaus šv. Jurgio bažnyčioje – unikaliame valstybės saugomame kultūros paveldo objekte – Europos paveldo dienas koordinuojantis Kultūros paveldo departamentas pakvietė į dešimt dienų trunkančią šventę, kurios metu visoje Lietuvoje organizuojama apie 300 nemokamų renginių, atveriančių įdomius, intriguojančius paveldo objektų restauravimo, prikėlimo naujam gyvenimui puslapius, atskleidžiančių paveldo gyvastį ir išlikimo iki mūsų dienų istorijas. Šių metų tema – „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“ – visuomenei žada daugybę ekskursijų, edukacijų, pažintinių pasivaikščiojimų, atvirų durų dienų, parodų, susitikimų su restauratoriais, tyrėjais.
Sveikinimo žodį (video formatu) EPD atidaryme tarė Premjerė Ingrida Šimonytė, susirinkusiuosius pasveikino ir Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, LR Seimo kultūros komiteto atstovė Angelė Jakavonytė, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, priminęs ir šios, nuo 1946 m. uždarytos bažnyčios istoriją. Kreipdamasis į paveldo visuomenę Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis priminė, kokio nuostabaus turto paveldėtojai esame, kur atėję galime jaustis, kaip namuose. Renginio dalyviai išgirdo ir Europos paveldo dienų Ukrainoje koordinatorės sveikinimą.
Kultūros paveldo departamento medaliais „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ apdovanoti: meno istorikė, senosios dailės parodų organizatorė ir kuratorė dr. Rūta Janonienė – už ilgametę profesinę veiklą kultūros paveldo tyrimų srityje, kultūros paveldo verčių atvėrimą visuomenei ir jaunosios kartos ugdymą bei tapytojas, restauratorius prof. Juozas Algirdas Pilipavičius – už ilgametę profesinę veiklą kultūros paveldo išsaugojimo srityje, restauruojant ir konservuojant reikšmingiausius Lietuvos sieninės tapybos pavyzdžius, kuriant Lietuvos restauravimo mokyklą ir perduodant patirtį jaunajai kartai.
Šventėje taip pat buvo įteikti Lietuvos restauratorių sąjungos apdovanojimai už geriausius 2021–2022 metų restauravimo darbus:
Nekilnojamojo kultūros paveldo srityje:
Geriausiu nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkybos projektu pripažintas Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 752) rytų paviljono (32316) ir pietų korpuso (32317) Vilniaus g. 24, Vilnius, paveldo tvarkybos darbų (remonto, restauravimo, konservavimo) projektas. Projekto rengėjas – UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Projekto vadovė – Marija Nemunienė. Tvarkybos darbų projekto vadovė – Gražina Kirdeikienė. PDV – Ričardas Bitovtas. Architektai – Rūta Klimavičienė, Vilda Bagurskienė, Nijolė Kazakevičiūtė, Audronė Lainauskaitė. Projektas 2018–2019 m. Realizacija 2019–2023 m.
Geriausiu nekilnojamojo kultūros paveldo objekto dalies tvarkybos projektu pripažintas Signatarų namų tvarkybos darbų (remonto, konservavimo, restauravimo) projekto dalis – Pilies g. fasado tvarkyba. 2022 m. realizuota projekto dalis, projektas parengtas 2016–2017 m. Namas, vad. Signatarų namais (1046), Pilies g.26, Vilnius. Projekto rengėjas – UAB „Senojo miesto architektai“. Projekto vadovė ir projekto priežiūros darbų vadovė – architektė Daina Ferguson. Architektai – James Norman Ferguson, Daina Ferguson. Fasado paviršių ir lipdyto dekoro tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų vadovė – Ramunė Balandžiūnienė. Darbus vykdė UAB „Virmalda“. Fasado lipdybinio dekoro restauravimo darbų programos vadovė – Ramunė Balandžiūnienė. Konstrukcijų inžineriniai tyrimai – Kęstučio Ablačinsko. Istorinių tyrimų apibendrinimas – Indrės Baliulytės. Papildomi architektūros tyrimai – Ievos Blinstrubienės, Dainos Ferguson.
Geriausiais nekilnojamojo kultūros paveldo kompleksiniais moksliniais tyrimais pripažinti: Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių komplekso (642) Naujojo Arsenalo (24704) Arsenalo g. 1, Vilnius, taikomieji tyrimai (istoriniai, architektūros natūriniai, polichromijos ir sienų tapybos, architektūros konstrukcijų, archeologiniai, mūro drėgmės tyrimai, skiedinių tyrimai, medienos tyrimai, inžineriniai geologiniai). Projekto rengėjas – UAB „Atodangos“. Tyrimų vadovas – R. Zilinskas. Archeologiniai tyrimai – UAB „Teisinga orbita“, tyrėjai G. Jonutis, L. Girlevičius. Architektūros konstrukcijų tyrimai – UAB „Kęstučio Ablačinsko konstrukcijų projektai“, tyrėjas K. Ablačinskas. Architektūros natūriniai tyrimai – UAB „Atodangos“, tyrėjai R. Zilinskas, I. Blinstrubienė, V. Zilinskas. Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai – UAB „Geotestus“, tyrėjai S. Gadeikis, D. Šorys. Istoriniai tyrimai – dr. Birutės Rūtos Vitkauskienės. Polichromijos ir sienų tapybos tyrimai – UAB „Archeodomus“, tyrėjai A. Kaušinienė, A. Gervienė. Mūro drėgmės tyrimai, skiedinių tyrimai, medienos tyrimai – Kultūros paveldo centras, tyrėjai A. Grubinskaitė, V. Dambrauskienė, J. Dunajevskienė, E. Juravičienė.
Geriausiais nekilnojamojo kultūros paveldo objekto natūriniais interjero tyrimais pripažinti: Viešpaties Jėzaus Trinitorių bažnyčios (759) Antakalnio g. 27, Vilnius, interjero polichromijos tyrimai I etapas, II etapas Spalvinis sprendimas. Projekto rengimo metai 2021–2022 m. Tyrimų vadovė – architektė-restauratorė Neringa Šarkauskaitė-Šimkuvienė. Architektė – Giedrė Gajauskaitė
Geriausiu nekilnojamojo kultūros paveldo objekto interjero tvarkybos projektu pripažintas Šv. Kazimiero bažnyčia (27304). Vilniaus Jėzuitų vienuolyno ansamblio Šv. Kazimiero bažnyčios, Didžioji g. 34, Vilnius, tvarkybos darbų (restauravimo, konservavimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo) ir paprastojo remonto projektas. Projekto rengėjas – UAB „Senamiesčio projektai“. Tvarkybos darbų projekto vadovas – Ramūnas Buitkus. Projekto autorius architektas – Ramūnas Buitkus. Projekto konstruktoriai: Rasa Survilaitė-Stanulienė, Aleksas Rymas.
„Už pastangas atkurti prarastą miesto istorinio silueto elementą“ – Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios, Vilnius., Šnipiškių g. 1 (28335). Stogų, bokštų laiptų ir signatūrinio bokštelio tvarkybos (restauravimo, konservavimo, avarijos grėsmės pašalinimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbų projektas. Projekto rengėjas – UAB „Senamiesčio projektai“. Tvarkybos darbų projekto vadovas – Ramūnas Buitkus. Projekto autorius architektas – Aurimas Širvys. Projekto konstruktoriai: Jakovas Mendelevičius, Dovilė Kazakevičienė.
Kilnojamojo kultūros paveldo srityje:
Geriausių restauravimo darbų 2021–2022 m. konkurso laureatų diplomai įteikti:
Už inovatyvių technologijų naudojimą – nežinomo autoriaus paveikslo „Šv. Ambraziejus“ restauravimas. Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedros magistrei Rūtai Nazaraitei (vadovas – doc. Linas Lukoševičius).
Už profesionalų pergamentinio įrišimo restauravimą – Joan Nieuhof, JOHAN NIEUHOFS Gedenkweerdige BRASILIAENSE ZEE- en LANT-REIZE . JOAN NIEUHOFS ZEE en LANT-REIZE, door verscheide Gewesten van OOSTINDIEN., t’Amsterdam: Voor de Weduwe van Jacob van Meurs, 1682 (Vilniaus universiteto biblioteka). Dokumentų restauratorei Daivai Petkevičiūtei (popierius) ir dokumentų restauratorei Ievai Rusteikaitei (įrišas).
Už Lietuvos Respublikai reikšmingos vertybės itin sudėtingą ir kruopštų restauravimą – knygos „Sarmatinės Europos aprašymas…“ restauravimas. Dokumentų restauravimo ekspertei Jūratei Dulinskienei ir pirmosios kvalifikacinės kategorijos dokumentų restauratorei Elonai Marijai Ložytei.
Už profesionalų ikonos restauravimą išsaugant sakralumą – ikonos „Kristus Visagalis“ restauravimas. Dailininkas nežinomas, XX a. (?), mediena, temperinė tapyba, sidabravimas, 49 x 41 x 2 cm. (Raseinių krašto istorijos muziejus). Polichromuoto medžio restauratoriui ekspertui Rolandui Vičiui.
Už nuoseklų, metodišką restauravimą ir tinkamą neišlikusių vietų lipdybos atkūrimą remiantis ikonografija – Siesikų dvaro sodybos rūmų (1025) Ukmergės raj. sav., Siesikų sen., Daugalių km., dviejų židinių stiuko apdailos konservavimo ir restauravimo darbų ataskaita. Skulptūros ir lipdybos restauratorei Rūtai Glinskytei-Kavaliauskienei ir Sienų tapybos restauratorei Janai Grinevičiūtei.
Už praktinės naudos pridėtinę vertę puoselėjant dvarų paveldą – mokslinė studija „Magiškiausias kambarys arba Dvaro vaistinėlė“ (Leidykla „Lapas“). Architektūros istorikui, architektui dr. Mariui Daraškevičiui.
Už kompleksišką visų dešimties dvaro klasicistinių krosnių restauravimo darbų, vykusių 2012–2022 m., užbaigimą – Burbiškio dvaro sodybos rūmų (51), esančio adresu Parko g. 1b, Burbiškio k. (Anykščių sen.), Anykščių r., Utenos aps., krosnies nr. 1F, rūmų I aukšto patalpoje Nr. 1A15 konservavimo ir restauravimo darbų ataskaita. Aukščiausios kategorijos keramikos restauratorei Aelitai Bielinytei.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Naglis Kardelis savo pranešime kalbėjo apie paveldo ir krikščionybės sąsajas, dvasinę ir pilietinę paveldo svarbą. „Praėjusių amžių meistrai tuos pastatus sukūrė ne todėl, kad mokėjo dirbti su akmeniu. Jų nebūtų, jei nebūtų buvę dvasios įkvėpimo. Į paveldą reikia žiūrėti ne tik, kaip į praeities dalyką. Paveldas turi gaivinti dvasią ir jungti mus su mūsų protėviais, leidžia patirti didžią bendrystę su tais, kurie kūrė mūsų istoriją, – sakė filosofas N. Kardelis. – Paveldas mus moko atpažinti vertybes. Mes dabar sprendžiame apie paveldo vertes. Ne viskas, kas atėję iš praeities, yra vertybė. Mes bandome nuspėti, kas ateities kartoms bus vertybė. Taip mes projektuojamės į ateitį, bandome susisieti su tais, kurie ateis po mūsų. Paveldas mus įpareigoja, nuteikia brandžiai kūrybai. Paveldas mus moko, kaip atsinaujinti neprarandant šaknų. Per paveldą mes save atpažįstame kaip didžią ir kultūringą tautą“.
Pranešimą tarsi pratęsė diskusija “Kodėl mums svarbus kultūros paveldas? Apie dvasinę ir pilietinę jo reikšmę”, kurioje dalyvavo žurnalistas, verslo dienraščio “Verslo žinios” vyr. redaktorius Rolandas Barysas, Vilniaus dailės akademijos profesorė menotyrininkė Giedrė Mickūnaitė, verslininkas, kolekcionierius, restauratorius, „Auto muziejaus“ įkūrėjas Alfredas Eitutis, architektė, tyrėja Ieva Blinstrubienė, KPD direktorius Vidmantas Bezaras. Buvo pasvarstyta, kodėl paveldas dažnai įskelia konfliktą, kas ir kokių interesų jo atžvilgiu turi, ar visi vienodai supratame paveldą ir ką daryti, kad paveldo vertė visiems būtų labiau suvokiama.
Iškilmingas EPD atidarymas vyko šv. Jurgio bažnyčioje, kurios erdvės dešimtmečius ir ne kasdien prieinamos. Paveldosaugininkai tikisi ir šio paveldo objekto prisikėlimo naujam gyvenimui. 2017 m. atlikti bažnyčios polichromijos, architektūros ir istoriniai tyrimai suteikia daug naujos informacijos apie vieną mažiausiai iki šiol tyrinėtų vienuolynų kompleksų Vilniuje. Bažnyčia ir vienuolyno patalpos XVII – XVIII a. išpuošti gausiu ir unikaliu polichrominiu dekoru, ganėtinai gerai išlikusiu po vėlesnių uždažymų sluoksniais iki mūsų dienų.
Bažnyčia ir vienuolynas funduoti Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didžiojo kanclerio Mikalojaus Radvilos Senojo. Bažnyčią 1506 m. jis pastatė kaip padėką Viešpačiui ir Dievo Motinai už LDK kariuomenės pergalę 1506 m. rugpjūčio 5 d. mūšyje su totoriais prie Klecko. Po kelerių metų šalia bažnyčios pastatytas vienuolynas, į kurį pakviesti senosios regulos karmelitai. Deja, bažnyčia ir vienuolynas sudegė per 1749 m. gaisrą. Ugnis sunaikino ir bažnyčios archyvą, turėjusį daug duomenų apie bažnyčios ir vienuolyno statybas, raidą, todėl pačių seniausių duomenų turime mažai.
Vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos (1721–1754) lėšomis pagal architekto P. J. Hoferio projektą beveik iš naujo pastatyta 1750–1755 m. 1797 m. uždarius vienuolyną jis perduotas Vilniaus diecezinei kunigų seminarijai, veikusiai iki 1945 m. Tai buvo pirmoji kunigų seminarija ir antra po Vilniaus universiteto aukštoji mokykla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, įkurta 1582 m. Vilniaus vyskupo Jurgio Radvilos (1556–1600).
EPD atidarymo šventę vainikavo „Emeritus Quartet“ koncertas: Petras Vyšniauskas (saksofonas), Vytautas Labutis (saksofonas, bosinis klarnetas), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas).
Apie visoje Lietuvoje vyksiančius renginius informaciją rasite: https://europospaveldodienos.lt/renginiai/
KPD informacija