Motyvuojančios gyvenimo istorijos, drąsa veikti ir kalbėti, gebėjimas įkvėpti kitus – tokie vakar įvykusios konferencijos „Mano sėkmės istorija“ herojai. Renginyje savo asmeninėmis patirtimis dalinosi socialiai jautrios grupės – neįgalieji, tautinių mažumų atstovai, socialiniai darbuotojai. Įvykusi konferencija – „Europos jaunimo savaitės“ renginių dalis, kuri iki gegužės 29-osios kviečia į virtualius ir tikrus renginius.
Prieš dvejus metus Lietuvos žmonių su negalia sąjunga atliko tyrimą „Neįgaliųjų patirtis įsidarbinant ir dirbant“, kuriame dalyvavo 193 dirbantys ir 340 nedirbančių žmonių su negalia. Tyrimo rezultatai parodė, kad lengviau darbą rasti neįgaliesiems turintiems aukštąjį išsilavinimą, net jei jų negalia yra sunkesnė. Tuo tarpu žemesnis išsilavinimas, net ir turint lengvesnę negalią, neįgaliųjų įdarbinimą dar labiau apriboja. Karjeros ugdymo mokymai leidžia žmonėms su negalia suteikia įgūdžių, padedančių rasti darbą, efektyviau prisistatyti darbdaviui, labiau pasitikėti savimi.
Konferencija – projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ dalis, kurią organizuoja platforma „Potencialas“, koordinuojama Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis Stalas“, platforma – „Lyderystė“, koordinuojama Lietuvos verslo kolegijos bei Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros.
Konferencijos „Mano sėkmės istorija“ sumanytojų tikslas – diskusijų forma papasakoti visuomenei apie mažiau galimybių turinčių asmenų darbo rinkoje sėkmes ir iššūkius, kaip pateikti save darbo rinkai, kaip veikti, kurti ir sėkmingai įsilieti į darbo rinką. Renginio svečių istorijos – jautrios, motyvuojančios ir įkvepiančios lyderystei.
V. Butautaitė: gyventi lengvai – mažiau įdomu
Regos negalią nuo gimimo turinti Vaida Butautaitė sako beveik niekada nesusimastanti, kad jos gyvenimas yra blogas ar neteisingas. Anot veiklios merginos, kuri dirba meninės raiškos studijos „Klaipėdos Guboja“ vadove ir įgyvendina įvairius projektus, dirba ne tik su negalią turinčiais žmonėmis, kuria spektaklius, keliauja, mėgsta naktinius žygius.
„Gyvenime užsiimu labai daug kuo, nes man atrodo, kad kuo daugiau žmogus daro tuo įdomiau gyventi. Nors turiu labai daug veiklos, šiuo metu kaip tik ieškau papildomo darbo. Man atrodo, kad kiekvienas išmokstam prisitaikyti prie tokio gyvenimo koks jis yra. Gyvenimas yra toks, jei bijosi – gyvenime nepamatysi gražiausių dalykų. Neįmanoma būna tol, kol pasidaro įmanoma. Labai myliu Klaipėdą, man čia labai gera gyventi,“ – sako Vaida Butautaitė.
Į konferenciją merginą atlydėjo asmeninis asistentas – tai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Socialinių paslaugų informacijos centras“ įgyvendinamas projektas, pagal kurį negalią turintys kviečiami teikti prašymus asmeninio asistento paslaugai gauti.
D. Vilkaitė: kiekvienas iššūkis gali būti įveiktas
Donata Vilkaitė turinti klausos negalią, konferencijoje pasidalino savo darbo paieškos istorija. Mergina – Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos narė, šiuo metu dirbanti prekybos tinkle „Rimi Lietuva“, veda nuotolines sporto treniruotes kurtiesiems.
Pasakodama apie iššūkius susijusius su įsidarbinimu, Donata atvirauja, kad pradžia nebuvo lengva – darbo pokalbyje su vadovu bendravo rašant ant lapo. Iš pradžių jai buvo patikėtos salės darbuotojos pareigos, tačiau po kurio laiko pasiūlyta dirbti kasose.
„Kai mane nuvedė dirbti į kasą – tikrai labai išsigandau. Kilo daugybė klausimų, apie tai kaip komunikuosiu su klientais, kaip jiems atsakysiu. Pradžia buvo gana sudėtinga – buvau drovi, bet mane labai drąsino užmegzti kontaktą, sveikintis ir atsisveikinti. Buvau užsispyrusi, priešinausi kiekvienai naujai galimybei kol vieną dieną neįvyko lūžis ir štai „Rimi Lietuva“ dirbu jau devintus metus“, – sako Donata Vilkaitė turinti klausos negalią.
Dėl sudėtingos pandeminės situacijos ir darbuotojų trūkumo, merginai neseniai buvo pasiūlyta nauja, perspektyvi darbo vieta – dirbti informacijos skyriuje. Klaipėdoje šiuo metu yra apie 300 klausos negalią turinčių žmonių.
R. Mubarik: kalbos barjeras – esminė kliūtis
Gimęs ir augęs islamiškoje šalyje – Pakistane, Robin Mubarik sako, kad jo gyvenimą labiausiai paveikė Jėzaus Kristaus mokymai, nes jo šeima priklausė vos 1 proc. šalyje sudarančiai krikščionių mažumai. Vaikino tėtis – pastorius, turintis savo bažnyčią, o kad ši ir toliau galėtų veikti, Robin turėjo įgyti teologijos bakalauro laipsnį. Taip jaunuolis atrado Klaipėdą ir čia įsikūrusį LCC universitetą.
Robin Mubarik – NVO „Gausus gyvenimas“ įkūrėjas. Anot vaikino, vienas pirmųjų faktų, kurį jis sužinojo apie Lietuvą – tai, kad šalis pirmauja pagal savižudybių skaičių Europoje. Kaip teigia Robin, labai greitai tapo aišku, kad ši tema Lietuvoje yra stigmatizuota, o žmonės bijo prašyti pagalbos ir kalbėti apie psichinę sveikatą. Todėl jaunuolis su draugais netrukus ėmė įgyvendinti savo sumanymą ir 2020-ųjų vasarą įkūrė NVO „Gausus gyvenimas“ organizaciją. Nors 2020 m. vaikinas išrinktas Klaipėdos jaunimo lyderiu, R. Mubarik sako, kad didžiausias iššūkis gyvenant svetimoje šalyje – kalba.
„Atvykus iš šilto klimato į Lietuvą, tikras iššūkis – žiema, nors dabar su tuo jau išmokau susigyventi. O kalbant rimtai, žinoma, vienas svarbiausių dalykų – kalbos barjeras, tai trukdo susirasti darbą. Esu kvalifikuotas slaugas, galiu dirbti medicinos sektoriuje, tačiau rasti darbą nemokant kalbos – labai sunku. Labai stengiuos kalbėti lietuviškai, tačiau nėra taip lengva. Iššūkiai kildavo ir dėl pačios organizacijos, būtent kūrimosi stadijoje, juk ne visada mano kolegos lietuviai galėjo kartu vykti į vairias institucijas ir padėti susikalbėti, todėl tekdavo sukaupti drąsą ir keliauti pačiam“, – sako R.Mubarik.
Paklaustas apie laisvalaikį ir pozityvumą, jėgas kurti, jaunuolis sako, kad turi dvi svarbiausias taisykles – rytą visuomet pradėti pozityviai ir iš kiekvienos perskaitytos knygos paimti nors vieną patarimą, pamoką ir pritaikyti ją sau. Anot Robin, tokiu būdu jis jaučiasi tobulėjantis ir besikeičiantis kaip asmenybė.