Vakarų Lietuvoje, šalia istorinės ribos su Mažąją Lietuva įsikūrę Gargždai – miestas, kuris dažnam lietuviui asocijuojasi su futbolo klubu „Banga“ ir legendiniu jo šūkiu. Vis dėlto, įdomybių šiame Lietuvos kampelyje yra kur kas daugiau: dvaro parkas, neoklasicistiniai kapinaičių vartai, senųjų gatvių linijos, kuršių laikus menantis piliakalnis – pasivaikščioti po Gargždus ir susipažinti su senuoju palikimu tikrai verta. Kviečiame kiek plačiau paskaityti apie Gargždus, šio miesto istoriją ir lankytinas vietas.
Ypatingas riboženklis – Gargždų akmuo
Pažintį su Gargždais siūlome pradėti nuo ypatingo riboženklio, pastatyto ant rytinio įvažiavimo į miestą. Tai – net 100 tonų sveriantis akmuo, ant kurio puikuojasi užrašas „Gargždai“. Didžiulį riedulį melioratoriai iškasė Gerduvėnų kaime prieš daugiau nei 15 metų. Milžiniškas akmuo, liudijantis tūkstantmečių istoriją, pasitinka visus Gargždų svečius. Šiandien ji pakeltas ant betoninių pamatų, taip dar labiau išryškinant riedulio dydį.
Legendomis apipintas Kalniškės (Gargždų) piliakalnis
Viešint Gargžduose būtų nuodėmė neaplankyti Kalniškės piliakalnio, kuris stūkso priešais miestą – kitoje Minijos slėnio pusėje. Tai – išskirtinė vieta, kuri gali pasigirti tiek nuostabiu vaizdu (nuo piliakalnio atsiveria visa Gargždų panorama), tiek šimtmečius menančia istorija. Piliakalnis itin sutvarkytas, pritaikytas turistams, todėl čia malonu pasivaikščioti, pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais.
Kalniškės piliakalnis apipintas įvairiomis legendomis ir mitais. Pasakojama, jog jo viduje slepiasi nugrimzdęs dvaras, urvų tinklas, netgi galima atrasti švedų ar kryžiuočių laikų lobių. O kur dar įvairūs vaiduokliai, kurie į žmonių pasaulį išlenda naktimis. Visgi, 1998-aisiais atlikti nedidelio masto archeologiniai kasinėjimai patvirtino šio piliakalnio tapatinimą su istoriniuose dokumentuose minima kuršių pilimi. Pylimų ir griovių kaskada, įtvirtinimai, statūs šlaitai liudija jos didybę. Šiandien pilis nėra išlikusi, tačiau pasivaikščioti sutvarkytais piliakalnio takais tikrai rekomenduojame.
Angliško landšaftinio stiliaus dvaro parkas
Gargždų dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas dar XV a. pirmoje pusėje. Iš pradžių jis priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailomis, vėliau – baronams Renė. Gaila, tačiau iki šių dienų didingas dvaras neišliko. Visgi, jeigu viešėsite Gargžduose, rekomenduojame pasivaikščioti po dvaro parką, kuris iki šiol atviras visiems norintiems praleisti laiką gamtos apsuptyje.
Šis parkas įkurtas XIX a. pirmoje pusėje ant Minijos upės šlaito. Po daugiau nei šimtmečio jis buvo išplėstas – sukurtas angliško stiliaus landšaftas. Teritoriją sudaro lygi vakarinė terasa ir nestatus Minijos pakrantės šlaitas. Nuo jo atsiveria širdį džiuginantys vaizdai į apačioje vingiuojančią upę.
Parką raižo tiesių, stačiais kampais susikertančių alėjų tinklas su trimis lenktų terasų takais. Čia smagu pasivaikščioti, ramiai pasėdėti žvelgiant į tekančią Miniją, o vaikams įrengtos žaidimų aikštelės. Beje, labai rekomenduojame į dvaro parką atvykti pražydus narcizams – žiedų pieva džiugina širdį. Šiltuoju sezonu vaizdingame Minijos slėnyje vyksta įvairūs renginiai.
Neoklasicizmo bruožai senųjų kapinių vartuose
Buvusioje Gargždų dvaro žemėje įsikūrusios ir senosios miesto kapinės. Jas verta aplankyti tiems žmonėms, kurie domisi architektūra, subtiliu dekoru. Senųjų kapinių centriniai vartai mena XIX a. pabaigą. Jei turi neoklasicizmo bruožų. Šiam stiliui būdingas didingumas, aiškios proporcijos, saikingas dekoras. Kas pastatė šiuos vartus nėra žinoma, tačiau remiantis senųjų gargždiškių atsiminimais, juos dekoravo dailininkas iš Lenkijos, kurį pasikvietė Gargždų dvarininkai.
Senosiose kapinėse ilsisi ir Gargždų miesto garbės piliečio, rašytojo bei kanauninko Mykolo Vaitkaus tėvai ir artimieji, Lietuvos partizanų vado, generolo Jono Žemaičio-Vytauto tėvai.
Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
Viešnagės Gargžduose metu verta užsukti ir į Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, kuri įvardinama kaip miesto Atgimimo simbolis. Bažnyčia pastatyta 1989–1990 m. Ji – mūrinė, postmodernistinio stiliaus. Ant 53 metrų aukščio bokšto pritvirtintas Australijos lietuvių dovanotas laikrodis.
Šventoriuje išlikusi autentiška, XIX a. menanti koplyčia, kuri priklausė baronams Renė. Ji priskiriama klasicizmo epochoje labiausiai paplitusiai koplyčių su portikais grupei. Taip pat šventoriuje stūkso akmeninė varpinė, keletas medinių koplytėlių ir kryžių, statytų dar iki karo. Bažnyčios teritoriją juosia mūrinė tvora, menanti XVIII a. pab.–XIX. a. pr.
Gargždų krašto muziejus
Norite daugiau sužinoti apie Klaipėdos rajoną bei Gargždų miestą? Rekomenduojame apsilankyti Gargždų krašto muziejuje. Šiuolaikiškomis ir vizualiai patraukliomis priemonėmis lankytojai čia supažindinami tiek su istorija, tiek su krašto kultūra. Muziejus užsiima meno sklaida, pristato įvairių menininkų kūrybą.
Viena iš muziejuje veikiančių ekspozicijų – „Tarpukario Gargždai 1918–1939 m.“. Kiekvienas svečias, pasilankęs šioje ekspozicijoje, turės galimybę sužinoti apie dviejų etnografinių regionų sankirtą, tarpukario istoriją tiek Gargžduose, tiek Lietuvoje ir visoje Europoje. Ekspozicija pritaikyta tiek interaktyviam pažinimui, tiek išsamesniam tyrinėjimui. Lankytojų grupėms siūlomi edukaciniai užsiėmimai arba specializuotos ekskursijos. Puiki proga praplėsti savo žinias apie istoriją, žmonių gyvenimo būdą, kultūrą.
