Proteinas yra sudėtingas organinių junginių klasteris, kuris yra vienas iš pagrindinių gyvų organizmų biologinių molekulių. Jie yra būtina dalis gyvų organizmų ląstelės struktūros, veikimo ir funkcijų, atlieka įvairias svarbias užduotis organizmuose. Proteinas gaminamas iš aminorūgščių grandinių, kurios yra sujungtos peptidiniais ryšiais.
Pagrindinės proteinų funkcijos apima:
Struktūrinė funkcija: Proteinas sudaro ląstelių struktūrą, organų audinius, o taip pat kaulus, plaukus, nagus ir odą.
Fermentų katalizė: Fermentai yra specialūs proteino molekulės, kurios skatina biochemines reakcijas organizmuose. Jie leidžia reakcijoms vykti greičiau nei joms vykti be jų, taip reguliuodami metabolizmą.
Transportas: Kai kurie proteinai yra skirti pernešti medžiagas per ląstelių membranas arba per kraują visame organizme.
Imuninė sistema: Antikūnai yra specialūs proteinai, kurie padeda organizmui atpažinti ir naikinti svetimus organizmus, tokiais kaip bakterijos ar virusai.
Signalizacija: Signaliniai baltymai perduoda svarbią informaciją tarp ląstelių ir užtikrina tinkamą organizmo veikimą.
Judėjimas: Kai kurie proteino tipai, pvz., miozinas ir aktinas, yra atsakingi už raumenų susitraukimą ir judėjimą.
Proteinas yra labai svarbus mūsų organizmui ir reikšmingas žmogaus mitybai. Jie gaunami iš maisto, kuriame yra daug aminorūgščių. Virškinimo procese maiste esantys baltymai yra skaidomi į aminorūgštis, kurios vėliau panaudojamos organizmo ląstelių sintezei ir kitoms baltymų funkcijoms.
Baltymų molekulės yra labai įvairios ir gali būti labai didelės ir sudėtingos, turinčios savo unikalų struktūrą, kuri lemia jų veikimą ir funkcijas organizme.
Vis dėlto, per daug ar per mažai baltymų organizmui gali būti žalinga, todėl svarbu palaikyti subalansuotą ir įvairią mitybą, kad būtų užtikrinta pakankama aminorūgščių tiekimo organizmui ir užtikrintas normalus baltymų sintezės procesas.