Praėjusią savaitę festivalio „1000 J. Radvilos meno kūrinių“ metu vyko diskusija „Radvilų rūmų DNR: ką paveldėjo augantis meno muziejus?”. Joje dalyvavo VU istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas, Lietuvos architektūros meno tarybos vadovas architektas Audrius Ambrasas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Radvilų rūmų projekto kuratorė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė ir tiesioginis Radvilos Juodojo palikuonis, filosofas, filantropas ir verslininkas kunigaikštis Maciejus Radziwillas.
Atkūrimo darbai Radvilų rūmuose jau prasidėjo – vyks architektūros konkursas, planuojamas muziejaus turinys, ieškoma idėjų.
Rūmai bus atvira kultūrinė erdvė
Vizija, didžiajai muziejaus daliai, jau yra – į rūmus norima sutalpinti dar neregėtas Radvilų giminės surinktas kolekcijas, lankytojai pirmą kartą turės galimybę su jomis susipažinti. Tačiau tai nebus istorijos muziejus. Bus siekiama papasakoti ne apie Radvilų chronologiją, bet apie giminės gyvenimo būdą, kaip jie mąstė, kokios buvo jų vertybės, kokį meną jie mėgo.
Muziejaus ekspoziciją sudarys Vakarų Europos tapyba, Vladimiro Tarasovo dovanota disidentinio meno kolekcija, Okeanijos ir Australijos aborigenų meno kolekcija. Jonušas Radvila turėjo skonį egzotikai ir neregėtoms įdomybėms – tad ir meno muziejus bus šiuolaikiškas, jame bus galima atrasti daugybę dalykų. „Pasaulis. Europa nuo Madrido iki Maskvos. Nuo senosios italų ir ispanų tapybos iki Maskvos konceptualistų, besipriešinančių Sovietų valdžiai,” – apie rūmų ateitį pasakoja A. Gelūnas.
Čia bus planuojama rengti įvairias edukacijas, ypač vaikams, nes patys Radvilos skyrė daug dėmesio vaikų ugdymui. Kita muziejaus dalis gali būti skirta dizaino ar fotografijų eksponavimui, architektūrai arba šiuolaikiniui menui.
Maciejus Radziwillas skirs darbų rūmų kolekcijai
Radvilų palikuonis planuoja skirti rūmų ekspozicijai istorinių kūrinių iš savo privačios kolekcijos. Darbai yra artimai susiję su giminės vertybėmis ir Radvilų pasaulietišku gyvenimo požiūriu. Vienas iš galimai eksponuojamų paveikslų – Nyderlandų tapytojo Abrahamo van Vestervelto. Manoma, jog šis tapybos darbas prieš keletą šimtmečių kabėjo ant Radvilų rūmų sienos. Kunigaikščio Jonušo Radvilos, XVII a. Įkūrusio šiuos rezidentinius rūmus, antroji žmona Marija Lupu atsivežė dailininką į Vilnių, kur jis ir dirbo daugelį metų.
Atkūrimo idėja nėra atstatyti tai, kas egzistavo prieš 350 metų
Tikslas nėra imituoti rūmų baldus ar kitas interjero bei eksterjero detales, o sukurti kažką naujo, dar neregėto ir unikalaus. Tai kas yra išlikę yra saugoma, mylima ir gerbiama, bet atkurti tai, ko nebėra, nebūtų produktyvu. Pats Maciejus Radziwillas sako, kad „Lenkijos ir Lietuvos istorija yra griovimo ir atkūrimo istorija”. O atkūrimas – nėra imitacija, o kelias kūrybos ir šiuolaikiškumo link.
