2024-ųjų pradžioje sostinės Pylimo gatvėje 4A duris atvers naujas Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus (LŽKTM), lakoniškai, neoficialiai vadinamas Litvakų muziejumi. Milžiniškus renovacijos darbus atlikę darbininkai palieka istorinį pastatą – jiems įkandin į sales gabenama muziejinė įranga, baldai, instaliuojamos ekspozicijos.
Naujasis muziejus yra didžiausias Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) padalinys. Eksponatų ir temų aprėptimi jis pranoks pagrindinį muziejų ir visus jo padalinius kartu sudėjus.
Artėja gražiausios metų šventės, po jų muziejaus darbuotojams prasidės didelės atsakomybės laikas – visuomenei reikės pristatyti naują, reikšmingą įstaigą.
„Prieš šventes norime matyti vilties ženklus. Viltį matome moksle ir medicinoje. Viltį atrandame akistatoje su mūsų praeitimi ir jausdami istorijos įtaką šiandienai. Viltį matome savyje. Mūsų kolegos muziejininkai, savos srities profesionalai, atliko ir atlieka nuostabų darbą, kad lankytojams suteiktų įsimintinų įspūdžių ir patirčių. Nesame naivūs manyti, kad viskas eis sklandžiai – laukia daug iššūkių. Tačiau mūsų komanda nori būti tuo katalizatoriumi, įtraukiai supažindinant visuomenę su itin įdomia Lietuvos žydų kultūra, tradicijomis, istorija. Lietuvai šis muziejus buvo labai reikalingas“, – pabrėžia VGŽIM direktorius dr. Simonas Strelcovas.
Istorinis pastatas Pylimo gatvėje buvo reikšmingas Vilniaus žydų gyvenimo centras. Prieš 108 metus jame įkurta „Tarbut“ mokyklų tinklo pasaulietinė gimnazija, joje mokyta hebrajų kalba. Netrukus keturių aukštų pastate bus įrengta 17 interaktyvių šiuolaikiško dizaino ekspozicijų (projekto autorius – architektų biuras „Processoffice“, vyriausiasis architektas Vytautas Biekša).
Muziejus pristatys tai, kas Lietuvos atminties institucijose iki šiol rodyta labai fragmentiškai, nenuosekliai. „Tai bus pirmasis Lietuvos muziejus, įvairiapusiškai ir išsamiai pristatantis Lietuvos žydų istoriją, kultūrą, papročius, skirtingus istorinės kasdienybės siužetus. Ne ką mažesnis dėmesys bus skiriamas iš Lietuvos kilusiems ar su mūsų šalimi susijusiems pasaulinio garso litvakams, keletas jų – Nobelio premijos laureatai Aronas Klugas ir Bernardas Lounas, menininkai Markas Antokolskis, Žakas Lipšicas, Neemija Arbitblatas, Holivudo žvaigdės Ruth Roman, Alas Jolsonas, Lorenas Harvėjus. Ketvirtame aukšte veiks vieno žymiausių XX amžiaus Lietuvos žydų dailininkų Rafaelio Chvoleso muziejus“, – sako l. e. p. LŽKTM vedėjas istorikas Aivaras Poška.
Litvakų muziejus bus pritaikytas ir mažiesiems lankytojams. Beveik kiekvienoje ekspozicinėje salėje juos pasitiks žaidimai, dėlionės ir kitos įtraukios pažinimo priemonės, skatinančios kūrybiškumą ir padedančios pažinti Lietuvos žydų bendruomenės istoriją.
Muziejaus ekspozicija lankytojams padės atsakyti į klausimus, kas yra Lietuvos žydas, kas formavo ir formuoja Lietuvos žydų tapatybę, ir kaip ji paveikė lietuvių kultūrą. Muziejus sieks skleisti toleranciją tarp kultūrų, ugdyti empatiją ir tautų bendrabūvį.
