Kokie vaizdai pirmiausia iškyla galvoje, išgirdus žodį „atodanga“? Dažniausiai tai tik neišvaizdūs šlaitai, keistos, iš pirmo žvilgsnio nieko nereiškiančios uolienos. Tačiau kalbant apie atodangas, reikėtų pamiršti žodžius „nieko nereiškiančios“. Iš tiesų, šis gamtos palikimas yra tarsi enciklopedija, pasakojanti apie Žemę, jūras ir miškus, klimatą ar netgi tolimas kosmoso erdves. Visai nenuostabu, kad atodangų netrūksta ir gausiai gamtos apdovanotoje Lietuvoje, tad kiekvienas, norintis pasinerti į Žemės paslaptis, turi progą jas aplankyti.
Lietuvoje atodangos yra išsidėsčiusios po visą šalies teritoriją, kas leidžia tokiu būdu apkeliauti daugybę nuostabių kampelių ir pamatyti daug daugiau, negu iš pradžių buvo galima tikėtis. Tad susipakuokite visą reikalingą mantą ir pirmyn į nepamirštamą pažintį.
Vilniaus miestas:
1. Aukščiausia Lietuvoje Pūčkorių atodanga
Viena iš įspūdingiausių ir geriausiai žinomų atodangų – Pūčkorių, įsikūrusi Vilniaus miesto savivaldybėje. Tai aukščiausia Lietuvoje esanti atodanga, į viršų kylanti net 65 metrus. Šiame neįtikėtiname geologiniame paminkle atsiveria net 20 tūkstančių metų senumo sluoksniai. Tai leidžia nusikelti į ledynmečio laikus, kai dabartinę Pūčkorių atodangą buvo užkloję ledynai, kurie netrukus išmargino šlaitus įmantriais raštais. Būtent todėl ši kvapą gniaužianti vieta ir vadinama ledynmečio atodanga.
Žvelgiant nuo jos viršaus atsiveria įspūdinga panorama – iš čia galima pamatyti Vilniaus apylinkes, grožėtis įmantriais Vilnios vingiais, įžiūrėti Pūčkorių dvarą ir netgi senąją patrankų liejyklą, kurioje kadaise savo patrankas remontavo caro Petro I ir Napoleono armijų kariai. Taip pat atsiveria nepamirštamas vaizdas į gamtą – nusidriekusias kalvas ir miškus verta pamatyti visais metų laikais.
Vieta: https://g.page/Puckoriu-atodanga?share
2. Lazdynų skardis arba Plikakalnio atodanga
Lazdynų skardis arba Plikakalnio Atodanga, nuo kurios atsiveria Neries vingis ir Vingio parkas. Plikakalnio atodanga tai antra pagal aukštį atodanga Lietuvoje.
Vieta: https://goo.gl/maps/CJhXTTMW9MDRcbUC8
Kauno apskritis:
3. Kalniškių konglomeratų atodanga
Kalniškių konglomeratų atodanga – tai 8 m aukščio, 400 m ilgio šlaitas, kurio viršutinėje dalyje atsidengia konglomeratų (į kietą uolieną surišto smėlio, žvyro, gargždo) sluoksniai. Konglomeratų ertmėse ir nelygumuose randama nedidelių varveklių – sustingusių stalaktitų užuomazgų. Kalniškių konglomeratų atodanga yra sudėtinė geologinių vertybių pažinimo – Žiegždrių geologinio tako – dalis.
Atodangos pavadinimas susijęs su Kauno marių dugne likusiu (užlietu) Kalniškės kaimu.
Vieta: https://goo.gl/maps/fnKg7mi1qkCkcd7P8
4. Gastilionių atodanga
Dar viena atodanga, geriausiai žinoma dėl savo neįtikėtino statumo – Gastilionų atodanga. Kaišiadorių rajone stūksantis gamtos paveldo objektas geriausiai matomas iš Kauno marių regioninio parko. Atodangos šlaitas siekia 20 metrų aukštį, o statumu jis primena ne skardį, o didžiulę, neįveikiamą sieną. Atodanga tęsiasi apie 600 metrų, tad reginys atrodo itin įspūdingai.
Šis gamtos kūrinys savyje neša didelę istorijos ir Žemės pokyčių dalį. Žvelgdami į šią didingą atodangos sukurtą sieną, matome 2 ledynmečių suklotus moreninio priemolio sluoksnius. Sluoksnių viduryje matomas dar vienas smėlio sluoksnis, spėjama, kad susidaręs kai tarp ledynmečių čia tyvuliavo ežeras. Neįtikėtina, kiek galima sužinoti žvelgiant į paprastas uolienas. Neįtikėtina ir tai, kad būtent šalia Gastilionų atodangos auga ir pati storiausia pušis Lietuvoje, auganti čia jau 300 metų. Taip pat netoliese telkšo ir vienintelis visame parke ežeras Paežerojus, garsus dėl savo itin tamsaus vandens. Tad nebaisu sakyti, kad Lietuva mus nuolat nustebina savo gamtos išdaigomis – atvykęs pažiūrėti vieno įspūdingo objekto, šalia randi papildomus du.
Vieta: https://goo.gl/maps/noSBmR2WKxoMzYx68
5. Žiegždrių atodanga
Žiegždrių atodanga laikoma geologine vertybe, turinčia didelę mokslinę ir pažintinę reikšmę, liudijančia sudėtingą Nemuno slėnio šlaitų sandarą ir įdomią gamtinės aplinkos raidą vėlyvajame ledynmetyje. Atodangos ilgis apie 400 m, aukštis – 22 m. Šioje atodangoje atsidengia vienas pilniausių Kauno –Kaišiadorių limnoglacialinio baseino nuosėdų pjūvių. Jo storis 16,1 m. Žiegždrių atodanga yra apie 800 m. į pietvakarius nuo Žiegždrių kaimo.
Vieta: https://goo.gl/maps/ZqYkaaa6ZBLQoCAo7
6. MERGAKALNIO ATODANGA
Mergakalnio atodanga – aukščiausia atodanga, esanti prie Kauno marių (42 m aukščio). Nuo jos atsiveria platus vaizdas. Matosi Paukščių sala, Kruonio HAE. Vienas iš padavimų mena, kad nuo šio skardžio buvo numetamos palaido elgesio moterys. Prieš metant jos buvo įkišamos į statines, prikaltas vinių, arba į maišus, kartu su pasiutusiomis katėmis.
Vieta: https://goo.gl/maps/GZPFU5L6JiuLwUxE8
7. Rokų arba Jiesios atodanga
Rokų atodanga Jiesios kraštovaizdžio draustinyje – vaizdingas, o kartu ir mokslui išskirtinai vertingas geologinio paveldo objektas. Tokių atodangų Baltijos šalių regione yra tik trys. Ši atodanga – vienas pilniausių Europoje žinomų pjūvių, apimančių vidurinįjį ir vėlyvąjį Nemuno ledynmetį, maždaug 75–18 tūkst. m.
Vieta: https://goo.gl/maps/trVAvGS7g6yVMakw9
8. Drąseikių atodanga
Drąseikių atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas, 1964 m. paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Atodanga yra Kauno raj., Lapių sen. ties Drąseikių kaimu, pirmojoje Neries viršsalpinėje terasoje. Pasiekiamas iš kelio 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta pasukus per kolektyvinius sodus. Į aukštupio pusę tame pačiame krante susiformavusi Andruškonių atodanga.
Vieta: https://goo.gl/maps/SFFDZaSnJT5kmSzA8
9. Ožkų pečiaus atodanga
Kita įdomi vieta įsikūrė Prienų rajone ir buvo pavadinta labai lietuvišku pavadinimu – Ožkų pečiumi. Konglomerato uola pasakoja istoriją – kadaise šią uolą buvo ypač pamėgusios stirnos, kurios lipdavo uolos paviršiumi ir taip klaidindavo žmones, kurie laikydavo jas ožkomis. Užlipusios ant uolos stirnos šildydavosi ir maloniai leisdavo laiką pačioje saulėkaitoje. Būtent todėl šis konglomeratas ir buvo pramintas Ožkų pečiumi.
Ožkų Pečiaus aukštis – tik 6 metrai, uola stūkso Nemuno ir Verknės santakoje. Kasmet ją vis labiau ardo vėjas ir lietus, taip pat ir patys aktyviausi lankytojai, išbandantys uolos tvirtumą savo jėgomis. Tad reikėtų nepraleisti progos aplankyti šio nuostabaus gamtos paminklo, kol šis vėl negrįžo ten, iš kur ir atsirado.
Vieta: https://goo.gl/maps/gkb4nK6sWSen3jpH8
Alytaus apskritis
10. Alovės atodanga
Geologinis gamtos paveldo objektas, 1987 metais paskelbtas gamtos paminklu. Atodanga yra Alytaus rajone, dešiniajame Alovės krante, Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos 20-ajame kvartale, netoli Kaniūkų kaimo. Ji yra 20 m ilgio ir 15 m aukščio, neapaugusi medžiais. Atodanga susidarė tarpledynmečiu ant viduriniojo pleistoceno morenos. Joje nustatyta unikali 4 m storio Medininkų posvitės Merkinės tarpledynmečiu susidariusi dūlėjimo paleožievė. Dūlėjimo žievės pjūvis – vienintelis taip gerai išlikęs Lietuvoje.
Vieta: https://goo.gl/maps/mcYkAHCeRFCDVLfu9
11. Nemunaičio klintinių tufų atodanga
Nemunaičio klintinių tufų atodanga yra Alytaus rajone, dešiniajame Nemuno krante, Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos 39-ajame kvartale. Atodanga yra 100 m ilgio ir 15–20 m aukščio. Bendras ruožo ilgis su pertrūkiais – apie 900 m. Atodangoje matyti klintiniai tufai, susidarę nusėdant gruntiniame vandenyje ištirpusiam kalcio karbonatui. Tufų sluoksniai yra 10-15 m storio, šviesiai pilkos, gelsvos spalvos, korėti. Šioje vietoje reljefas labai kalvotas, Nemuno krantai statūs, atodanga matyti iš tolo. 1987 metais atodanga paskelbta gamtos paminklu.
Geografinės koordinatės: (54.307961,24.040168)
Pažymėta vieta žemėlapyje gali būti apytikslė
12. Balbieriškio atodanga
Geologinis gamtos paveldo objektas. 1974 m. paskelbtas gamtos paminklu. Atodanga yra Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Žydaviškio kaime, kairiajame Nemuno krante. Atodanga patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją. Nuo atodangos atsiveria puikus vaizdas į Nemuno upės vingį ir jo slėnį su pievomis bei šilais.
Vieta: https://goo.gl/maps/pv4vJGNsnFerUADS9
Klaipėdos apskritis
13. Dyburių atodanga
Geologinis gamtos paveldo objektas, 2005 m. paskelbtas saugomu. Atodanga yra vakariniame Plungės rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Salantų regioniniame parke, Šateikių seniūnijoje, Dyburių kaime, 0,27 km į pietvakarius nuo gatvės galo ir 0,11 km nuo Minijos Dyburių kilpos, Minijos kairiajame krante.
Vieta: https://goo.gl/maps/1k39zaFhNWDD5RQu5
14. Marių mergelių atodanga
Atodanga, atsivėrusi Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Parnidžio įlankoje, Didžiosios kopos papėdėje. Matoma vietose, kur kopos statmenai nusileidžia į marias. Teritorijoje, esančioje tarp Parnidžio rago bei Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ir priklausančioje Grobšto gamtos rezervatui, įlankos krante kopos yra išslėgusios marių mergelio, arba gitijos, sluoksnius.
Pučiant stipriam rytų vėjui, pamaryje galima stebėti bangų į krantą ridenamų mergelio išspaudų gabaliukus. Marių pakrantė ties atodanga atrodo lyg akmenuota – nusėta įvairaus dydžio apvaliais mergelio gabaliukais. Marių mergelis ne kartą yra pasitarnavęs miškininkams, apželdinant smėlynus.
Mergelio atodanga – geologinis paminklas. Būklė stabili, rytinis mergelio šlaitas nuolat veikiamas vandens erozijos. Plotas – 0,45 ha.
Vieta: https://goo.gl/maps/6DMyFNDmUtgWx7hq9
15. Raudonpamūšio atodanga
Mūšos upės atodanga Pakruojo rajone, Guostagalio seniūnijoje, Raudonpamūšio kaime. Atodanga atsiveria kairiajame upės vingio krante, apie 1,3 km žemiau Dvariūkų tvenkinio užtvankos ir 0,3 km žemiau kelio 2904 Linkuva–Joniškėlis–Pumpėnai tilto per Mūšą. Atodanga yra geologinis gamtos paminklas, 1964 m. paskelbtas valstybės saugomu.
Vieta: https://goo.gl/maps/w2aay3XoNg4tgUSz9
Marijampolės apskritis
16. Škėvonių atodanga
Škėvonių atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas, 1984 m. paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Atodanga yra dešiniajame Nemuno krante Birštono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Prienų ir Birštono, priklauso Nemuno kilpų RP. Pasiekiama iš kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė pagal nuorodą. Geriausiai atodanga matoma plaukiant Nemunu arba iš kitos upės pusės, Giraitiškių poilsiavietės.
Vieta: https://goo.gl/maps/GQkNuYNs84XUjXaG9
Utenos:
17. Šlavės atodanga
Tai valstybės saugomas gamtos geologijos paminklas, saugomu paskelbtas 2007 metais siekiant išsaugoti čia atsiveriančias kvartero ir neogeno periodų uolienas. Šlavės slėnis – tai vienintelė vieta Lietuvoje ir Baltijos bei Skandinavijos šalyse, kur surastos seniausio tarpledynmečio, vadinamo Šlavės vardu, nuosėdos. Atodanga yra 19 m aukščio, jos ilgis 66 m. Šlavės slėnio šlaituose susiformavę trijų geologinių sistemų – devono, neogeno ir kvartero dariniai. Čia randamos dar priešledynmetinio kvartero nuosėdos, kai Skandinavijos kalnuose pradėjo formuotis ledynas.
Vieta: https://goo.gl/maps/SGFHMg5m8dGrEBVy8
18. Variaus atodanga
Variaus atodanga yra kairiajame Variaus upelio (kairysis Šventosios intakas) krante, apie 6 km nuo Anykščių į Š ir apie 2,3 km nuo Variaus žiočių aukštyn upeliu. Atodangos aukštis – 15 m, ilgis palei Variaus upę – apie 26 m. Variaus atodangos kvartero storymei būdingos ledyno sustumtos ir suraukšlėtos nuogulos. Variaus ir Vetygalos atodangų aplinka sutvarkyta, čia pastatyti informaciniai stendai, įrengtos apžvalgos aikštelės. Lietuvos geologinio vystymosi istorijai, pradedant devono periodu ir baigiant kvarteru, regioniniame parke svarbios ir kitos atodangos: Daumantų, Abromiškio Šilelių, Vildžiūnų (Virintos), Gylių.
Vieta: https://goo.gl/maps/YpgV2FkAJZMjig5y8
19. Daumantų atodanga
Daumantų atodanga yra Anykščių rajone, netoli nuo Daumantų kaimo, dešiniajame Šventosios krante. Atodangoje ir apylinkėse įrengtas apžvalgos takas. Atodangos apačioje, netoli senvagės išsikrauna du požeminio vandens šaltiniai. Daumantų atodangos aplinka sutvarkyta, čia pastatyti informaciniai stendai, įrengtos apžvalgos aikštelės. Valstybės saugomu gamtos paveldo objektu Daumantų atodanga paskelbta 2013 m.
Vieta: https://goo.gl/maps/FbWyNnkC3VkzVG1G8
20. Mikierių atodanga
Keliaudami per Šimonių girią pasieksite Mikierių atodangą. Šioje vietoje nuo apžvalgos aikštelės atsiveria įspūdinga Šventosios upės kilpa. Daugelis lankytojų teigia, kad būtent čia, Mikieriuose, Šventosios upė pati gražiausia. Ši vieta leidžia pajausti tiek upės lėtą, ramią tėkmę, tiek veržlumą ir jėgą, atveriančią smėlėtas atodangas.
Vieta: https://goo.gl/maps/TD4kqG9oeXaXF4mJ9
21. Šeimyniškių atodangos su konglomerato uola
Planuojantiems užsukti į paveldu turtingą Utenos kraštą, reikėtų nepamiršti ir vieno iš įdomesnių gamtos paveldo objektų – Šeimyniškių atodangos su konglomerato uola. Daug žadantis duetas iš tiesų nenuvilia – tokių čia ramiai besiilsinčių uolienų Lietuvoje yra vos keletas. Nors lietus šias uolas negailestingai ardo, jos vis dar džiugina geologų ir turistų širdis. Tačiau delsti jas aplankyti nederėtų – juk ne veltui liaudies išmintis byloja, kad „lašas po lašo ir akmenį pratašo“.
Taip pat čia stūkso ir vienas didžiausių Lietuvoje – Šeimyniškių piliakalnis, kuris leidžia nusikelti į laikus, kai ant jo didingai stovėjo Užpalių pilis, kuri, nuolat puolama priešų, galiausiai buvo užpilta žemėmis. Praeities dvelksmas čia itin jaučiamas, tad visiems, ištroškusiems prisiliesti prie Lietuvos istorijos, tai – puikiai tinkama vieta.
Vieta: https://goo.gl/maps/dduJKgUQzgnnpgAW9
Šiaulių apskritis
22. Raudonskardžio atodanga
Valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Raudonskardžio atodanga.
Raudonskardžio atodanga yra dešiniajame Ventos upės krante. Po 0,3 metro dirvožemio sluoksniu slūgso raudonas karbonatingas moreninis priemolis. Jis purus, dar nesusigulėjęs ir turi abliacinės morenos, kuri liko sutirpus šiame rajone paskutiniojo Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazės ledynui, požymius. Po ja yra kitas taip pat raudonos spalvos moreninis priemolio sluoksnis. Gargždo ilgųjų ašių matavimų duomenys rodo, kad ašys moreniniame priemolyje yra ištysusios daugiausiai iš šiaurės rytų į pietų vakarus. Galima teigti, kad suklojęs šį morenos sluoksnį, ledynas į Ventos vidurupio moreninę lygumą čia atslinko iš šiaurės rytų, tai yra iš Šiaurės Lietuvos glaciodepresinio duburio, atsiskirdamas nuo Vidurio Lietuvos ledyninės plaštakos. Gargždo petrografinėje sudėtyje vyrauja Devono periodo dolomitai. Akivaizdu, kad morena šioje vietoje buvo suklota Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazės ledyno. Giliau 7,5 metro slūgso pilkas priemolis su gausiu gargždu. Gargždo ilgųjų ašių matavimai ryškiai rodo, kad ledynas nuguldęs šį moreninį priemolio sluoksnį plito iš rytų į vakarus. Gargždo petrografinėje sudėtyje vyrauja vietinės kilmės klintys. Pagal turimus analitinius duomenis, šis sluoksnis yra priskirtinas Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos Pietų Lietuvos fazės ledynui.
Amžius: Kvartero periodas, Nemuno apledėjimo periodo Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazės ledyno nuogulos. Amžius:16 – 13 tūkstančių metų (geologiniai tyrimai).
Unikalumas: Labai reta atvira Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazės ledyno nuogulų atodanga.
Vieta: https://goo.gl/maps/m4asGvhevF7gkBQV9
Panevėžio
23. Murmulių atodanga
Gamtos paveldo objektas Murmulių atodanga yra Nevėžio kairiajame krante, gerai atsidengusi. Atodangos aukštis 9 m, ilgis palei upės vagą – 60 m. Atodangoje atsidengia Nemuno (paskutiniojo apledėjimo) ledyno Baltijos stadijos paliktas priemolis moreninis rudai raudonas. Atodanga labai vaizdinga. Nuo šlaito viršaus atsiveria įspūdingas upės vingis.
Vieta: https://goo.gl/maps/sCWAPzt287bdamv96
Tauragės:
24. Pagramančio atodanga
Skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m. Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų. Atodangos – beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinė istorija.
Vieta: https://goo.gl/maps/GcY2RR5XdVALZuML6
25. Genių atodanga
Genių atodanga – tai skardis dešiniajame Jūros krante, netoli Genių vienkiemio, įspūdingame upės vingyje, Tyrelių miško šiauriniame pakraštyje. Atodangos aukštis – 24–25 m, o ilgis palei upę – 160 m. Skardžius Jūros šlaituose sukūrė dvi išvien veikusios gamtos jėgos. Stipri šoninė upės srovės erozija (ardymas) staigiame vingyje ir gravitacija, dėl kurios šlaito nuogulos nuolat byra, šliaužia ir net virsta žemyn. Genių atodangos papėdėse daug senų įvairaus dydžio nuošliaužų ir dar visai jaunų. Kraštovaizdis nuolat kinta.
Vieta: https://goo.gl/maps/yFEarmFsdUXbevVw7
Telšių apskritis
26. Purvių atodanga
Purvių atodanga – vienintelė Baltijos šalyse paskutinio tarpledynmečio Mickūnų 3-iojo pašiltėjimo (prieš 35 000 metų) atodanga.
Atodangoje atlikta sporų ir žiedadulkių analizė parodė, kad Ventos krašte prieš paskutinįjį ledynmetį vyravo šaltas, drėgnas ir atšiaurus klimatas, ledynas iš šiaurės pusės jau buvo priartėjęs. Kraštovaizdis buvo atviras, daugiausiai augo viksviniai augalai, betgi buvo ir medžių – tundra su beržais, pušimis, beržais keružiais ir kadagiais. Purvių atodanga prieš 35 000 metų buvo ties upeliu, įtekančiu į milžinišką Ventos ežerą, tyvuliavusį mūsų krašte prieš 70 000 – 35 000 metų. Atodangoje rastas ir medienos fragmentas, kurio amžius irgi apie 35 000 metų.
Vieta: https://goo.gl/maps/FWbyfUkMSx14tVts9
27. Dauginčių atodanga
Dauginčių atodanga – Šilpelkės pažintinis takas įrengtas Minijos vingyje esančiame Šilpelkės miške. Pilale, Mėnulio kalnu vadinamo piliakalnio papėde, palei XVI–XVII amžiuje supiltą gruntinį pylimą, takas kyla aukštumos šlaitu ir veda iki vienos didžiausių Minijos pakrančių atodangų, kurios plotis siekia 44 m, o aukštis – iki 22 m. Nuo jos atsiveria nuostabi upės vingio ir senslėnio panorama. Karteniškiai šią vietovę vadina Lietuvos Šveicarija. Šalia atodangos auga vienas šiauriausiai nutolusių Lietuvos skroblynų.
Vieta: https://goo.gl/maps/nJCsqtR6cD2WqK397
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.