Rugsėjo 17 dieną Kaune Laisvės varpo dūžiais iš Vytauto Didžiojo Karo muziejaus bokšto ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus Vidmanto Bezaro sveikinimo kalba iškilmingai atidarytos Europos paveldo dienos Lietuvoje.
Iki rugsėjo 26 dienos numatyta daugiau kaip 300 renginių. Jie atskleidžia kultūros paveldo objektų istoriją, supažindina su restauravimo paslaptimis, atradimais, pasakoja apie objektų vertę ir reikšmę. Visi renginiai yra nemokami.
Su programa galite susipažinti čia: https://welovelithuania.com/europos-paveldo-dienos-2021-renginiu-programa/
Paskelbus Europos paveldo dienų pradžią, istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė pristatė Laisvės varpo istoriją: kaip jį, remdami Lietuvos nepriklausomybę, 1919 metais nuliejo Amerikos Lietuviai, 1922 metais parplukdė į Lietuvą. Ateinančių metų Vasario 16 dieną sukaks 100 metų, kaip šis varpas pirmąkart suskambo Lietuvoje, senajame muziejaus bokšte. 1934 metais pastačius naują, dabartinį bokštą, varpas buvo perkeltas į jį, šalia 14 varpų kariljono. Ir sovietų, ir nacių okupacijos metais skambinti varpu drausta. Po ilgos tylos varpas vėl suskambo 1988 metų spalio 8 dieną, kai virš bokšto suplevėsavo Trispalvė. Su varpų išsaugojimo ypatumais ir problemomis supažindino varpų tyrinėtojas, meno istorikas dr. Gintautas Žalėnas. Nepabūgę aukščio ir lietaus susirinkusieji turėjo galimybę užlipti į muziejaus bokštą ir šį Nepriklausomybės simbolį pamatyti iš arti.
Pakeliui į atidarymo renginį susirinkusieji apžiūrėjo neseniai restauruotą Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelį, restauruotus, po šiuo pastatu esančius seniausius Kaune rūsius. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas aprodė tarpukarinį Kauno arkivyskupijos pastatą, supažindino su jos istorija. Architektas Gintaras Prikockis sudomino senuoju miesto planu, atskleidžiančiu, kaip Kaunas atrodė tuomet, kai XV amžiuje šalia Kauno pilies įsikūrė pranciškonų vienuolynas, kai iškilo viena seniausių mieste Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia. Ten, kur dabar senamiestis, buvo tik miestiečių namai ir sklypai. Galima sakyti, nuo šios vietos prasidėjo Kauno augimas. Europos paveldo dienų dalyviai apsilankė ir Kauno kunigų seminarijoje bei jai priklausančioje Šv. Trejybės bažnyčioje.
Šventinis Europos paveldo dienų atidarymas tęsėsi Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje. Kalbėjęs KPD direktorius V. Bezaras džiaugėsi atgijusiais kultūros paveldo objektais Kaune, atkreipė dėmesį į tai, kad Kaunas kitais metais taps Europos kultūros sostine, kad dar šį mėnesį miestas laukia ekspertų iš Pasaulio paveldo centro dėl Kauno modernizmo įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Renginyje kalbėjęs Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, pratęsdamas kalbą apie Kaune pirmą kartą atidaromas Europos paveldo dienas priminė, kad miestas intensyviai ruošiasi kitais metais tapti Europos kultūros sostine: rugsėjo 22 d. Kaune vyks tarptautinė „Kaunas 2022“ spaudos konferencija ir 2022 metų programos paskelbimas, rugsėjo 23-24 d. – Europos kultūros sostinės forumas. R. Mikaitis prisiminė Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios atgimimo pradžią: „Man dar dirbant Kauno miesto savivaldybėje atvyko brolis Astijus ir visi kartu sukom galvas, kaip prikelti Šv. Jurgio bažnyčią, konventą. Todėl dabar be galo džiaugiuosi matydamas tokius pokyčius.“
2009 metais pradėjus restauravimo ir rekonstrukcijos darbus šioje bažnyčioje, kurioje anksčiau buvo ir karo ligoninė, ir vaistų, medicininės įrangos sandėlis, o vienuolyne – medicinos mokykla, lietuviškosios gotikos kultūros paveldo objektas pasikeitė neatpažįstamai.
Sveikinimo kalboje Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią pavadino paveldo pasididžiavimu. Pasak jo, ši bažnyčia atspindi ne tik mūsų tautos istoriją, bet ir mūsų vidinę dvasinę kelionę, išbandymus, atvedusius iki šių dienų, kai galime džiaugtis šviesia, atkurta, išpuošta bažnyčia. „Dauguma Europos miestų kūrėsi nuo bažnyčių, vienuolynų, tiesiog tuščiose, apleistoje vietose. Pažvelkite į Europos miestus, dauguma atkartoja tą pačią schemą: centre yra Katedra, prie jos vienuolynas, turgaus aikštė, prekeivių namai. Tą matome ir Kaune. Miesto pradžia yra čia. Čia prasidėjo miesto augimas. Žiūrėdami į tokius pastatus, kaip šis, matome, kaip jie atspindi žmogaus prigimtį, kuri ilgisi tiesos, gėrio ir grožio. Tiesa, kuri čia skelbiama, gėris, kuris patiriamas susirinkus, o grožis matomas ant sienų, architektūroje, – sakė K. Kėvalas. – Žiūrint į krikščioniškąjį paveldą matyti, kaip jis remiasi dar ankstesniu paveldu, kuris ateina iš Atėnų, Romos. Visas antikinis pasaulis spinduliuoja gėrio ir grožio ilgesiu. Šio laikotarpio kūriniuose žmogus pasijuto kūrėju. Dar daugiau – jis jautėsi bendrakūrėju su tuo, kuris mums šį pasaulį paliko. Šiemet teko lankytis Pompėjoje, kur atkasta dar prieš Kristų buvusi šventovė. Mačiau labai gražią paveldo seką, ateinančią iki šių dienų: krikščionys įžengė į paveldą, kuris prieš juos jau yra buvęs, ir jį toliau plėtojo, saugojo. Per paveldą mes galime pasivaikščioti po tuos tolimus amžius, pajausti anksčiau gyvenusių žmonių užmojus, įkvėpimą. Mes esame atsakingi, kad paveldas, kaip praėjusių kartų liudijimas būtų perduotas toliau. Tai, ką mes turime, yra didelis lobis, keliantis mus pačius į viršų.“
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir šalia jos esantis pranciškonų vienuolynas yra smarkiai nukentėję, tačiau tai puikus pavyzdys, kaip paveldo objektas dabar atgauna savo buvusį grožį.
Šventiniame renginyje taip pat kalbėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, šios bažnyčios šeimininkas Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. Paulius Bytautas. Šventinę programą atliko saksofonistas Petras Vyšniauskas, smuikininkė Ilona Klusaitė ir Kauno kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Sasutala“.
Apie bažnyčios restauravimą susirinkusiesiems pasakojo architektė Asta Prikockienė ir menotyrininkė Rima Valinčiūtė-Varnė. Šioje brandžios lietuviškos gotikos bažnyčioje jau restauruoti keli altoriai, freskos, unikali reta Lietuvoje iliuzinė tapyba. Po renginio buvo galimybė apsilankyti ir restauruotoje zakristijoje, kur restauratorės atskleidė, kaip sienose iš surastų šešių tapybinių sluoksnių buvo restauruotos geriausiai išlikę freskos, jų fragmentai.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.