Sausio 10 d. 17 val. Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje bus pristatyta grafikės Elvyros Kairiūkštytės (1950–2006) kūrinių paroda „Sugrįžimas namo“.
Pristatymo metu taip pat bus pasirašytas ir dalies jos darbų, publikacijų dovanojimo aktas su dailininkės kūrybinio palikimo ir autorinių turtinių teisių saugotojais kuršėniškiais Regina Noreikaite-Norvaišiene ir jos vyru Ignu Norvaiša.
Gausi E. Kairiūkštytės kūryba sudaro itin vertingą Lietuvos grafikos istorijos puslapį, kurį mums dar reikia patikslinti, papildyti ir įsisąmoninti protu ir širdimi. Jos milžinišką kūrybinį palikimą sudaro estampai, apie 11 000 didžiaformačių piešinių, eskizų ir t. t., priklausančių šalies dailės aukso fondui. Daug jos darbų turi didieji šalies muziejai, o nuo šiol menininkės paveldo dalis atguls ir Kuršėnuose. Džiugu, kad ištikima jos draugė J. R. Norvaišienė atrado biblioteką – atminties instituciją Šiaulių rajone, galinčią saugoti tokį unikalų grafikos kūrinių paveldą.
E. Kairiūkštytės kūryba – tai linoraižinių ciklai ir savarankiškos kompozicijos, kuriose pastebima tiek senųjų civilizacijų, tiek modernisto Pablo Pikaso, tiek lietuvių grafiko Viktoro Petravičiaus įtaka. Ir spalvoti, ir nespalvoti grafikės darbai – ekspresyvūs, meistriškai įtaigūs. Po jos mirties dirbtuvėje išliko milžiniški piešiniai, rulonai, monumentalumu prilygstantys freskoms ar vitražams.
Pasak menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, Elvyra Kairiūkštytė – viena žymiausių XX amžiaus antrosios pusės dailininkių, visada siekusi sukurti autentišką meninę viziją, iš kurios būtų galima atskirti, kad tai būtent jos kūriniai. Jos kūriniai pasižymi ekspresija, savita technika, originalia metafora, būdingas didelio formato piešinys, dažniausiai spalvotas arba tušu ant popieriaus. Gyvenime ir kūryboje ji išsiskyrė originaliomis kompozicijomis, prisotintomis turinio, metaforų ir asmeninių istorijų. Tai gaivališkas talentas, kūrybos amazonė, lietuvių grafikos sunkioji artilerija, drąsioji ir žavioji linoraižinių akrobatė, meno viengungė… Šiais ir panašiais epitetais menininkai, dailėtyrininkai mėgina įvardyti tą genialumo žymę, kuri skiria Elvyros Kairiūkštytės kūrybą iš daugelio kitų.
Nedaug lietuvių grafikų gali pasigirti raižę portretus. Ir dar tokių mastelių… Elvyra nedarė išankstinių piešinių, nekamavo savo modelių pozavimu. Fenomenalius dailininkės gebėjimus rodo ir kolegų liudijimai, kad savo didžiuosius linoraižinius ji kurdavo be parengiamojo piešinio, sukiodama linoleumą ir vis dėlto nenuklysdama nuo savo vizijos.
Komplimentų E. Kairiūkštytės kūrybai nešykšti daugelis žinomų lietuvių menininkų. Pasak Povilo Ričardo Vaitiekūno, lietuvių grafikoje buvo dvi didelės kūrėjos – Marcė Katiliūtė ir Elvyra Kairiūkštytė… Artimas menininkės bičiulis, tapytojas Mindaugas Skudutis sakė: „Vienatvės Elvyros gyvenime buvo daugiau, negu žmogus gali pakelti“. Vėliau dailėtyrininkai ją vadins baltąja Frida Kahlo, kurios kiekviename darbe įsismelkęs gyvenimo geismas ir realybės geluonis.
Fatališko likimo žymės ženklina Elvyros egzistenciją. Savo gyvenimą dailininkė pašventė kūrybai, tarsi suprasdama, kad kūrybos vyksmui skirto brangaus laiko jai atseikėta labai nedaug. Pamestinukė, rasta Vilniuje su rašteliu, augo Kuršėnų vaikų namuose, ir nors visada ieškojo savo šaknų, taip jų ir nesurado. Mergaitės gabumus pastebėjo vaikų namų auklėtojos. „Kai visi eidavo plauti indų, man leisdavo piešti“, – vėliau prisimins dailininkė, sakydama, kad ji pieštuką pradėjo laikyti rankose anksčiau, nei pradėjo vaikščioti. Ilgus metus Kuršėnai jai buvo tarsi gimtinė, kur ji rasdavo meilę, užuojautą ir supratimą, čia draugių buvo laukiama kaip sava, nors po studijų Dailės institute ji vienatvę išgyveno Vilniuje. Atrodo, neturėjo nieko, kas būtų jai praskynęs kelią į žmones: nė vieno žinomo kraujo giminaičio, anaiptol neįspūdingos išvaizdos – mažutė, neprimatanti, mikčiojanti… Ir vis dėlto turėjo viską: pagarbą didžiuliams savo gabumams nuo vaikų namų iki aukštųjų dailės studijų ir parodų salių, pasiaukojamai ją globojusius mokytojus, ištikimų draugų, atstojusių artimiausius gimines.
Susipažinti ar atnaujinti pažintį su šia išskirtine menininke ir jos kūryba galima Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 1, Kuršėnai) eksponuojamoje parodoje „Sugrįžimas namo“. Paroda veiks iki sausio 30 d.
Bibliotekos informacija