Atsinaujinę Lietuvos regioniniai ir nacionaliniai parkai kviečia pažinti unikalią šalies gamtą – pažintiniai takai, kerintis kraštovaizdis bei daug pramogų. Lietuvoje iš viso yra 30 regioninių parkų ir 5 nacionaliniai parkai, kurių paskirtis – saugoti gamtiškai ir kultūriškai vertingus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus. Šiais metais Lietuvos nacionaliniai parkai, minėdami savo gyvavimo 30-metį, kviečia apsilankyti saugomosiose teritorijose bei jas atrasti iš naujo.
Per pastaruosius metus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, kuruojanti nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklą, parkuose įgyvendino daug iniciatyvų, leidusių atnaujinti lankomas vietoves, sukurti gražią infrastruktūrą bei pastatyti įvairių naujų veiklų lankytojams.
Dzūkijos nacionalinis parkas išsidėstęs smėlėtoje Dainavos lygumoje – unikali vieta. Ypatinga gamta, įstabiais kraštovaizdžiais ir gausia gyvūnijos įvairove alsuojantis parkas – vieta, kurią turi aplankyti kiekvienas. Dabar atvažiavę į Dzūkiją lankytojai gali džiaugtis nauja informacine sistema: rodyklėmis, nuorodomis, įdomiais informaciniais stendais.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Giedrius Valentukevičius pasakoja, jog nacionaliniame parke buvo įgyvendintos dvi iniciatyvos: lauko informacinės sistemos išplėtimas bei Merkinės piliakalnio tvarkymas ir pritaikymas lankymui. „Paskutinį kartą mūsų parke lauko informacinė sistema buvo įrengta 2006 m., todėl per tiek laiko ganėtinai stipriai susidėvėjo, tad, natūralu, kad atsirado poreikis ją atnaujinti. Negano to, iki šiol buvusi informacinė sistema nebuvo pakankamai išsami, o lankytinų vietų ir objektų per 15 metų atsirado ne vienas, todėl buvo reikalinga ją plėsti“, – sako G. Valentukevičius.
Pastaruoju metu Dzūkijos nacionalinio parke buvo įrengtos nukreipiančiosios rodyklės, dviračių trasų, pėsčiųjų takų, gamtinių rezervuarų, vandens turizmo trasų žymėjimo ženklai, o taip pat informaciniai stendai, naujos pavėsinės, dviračių stovai, lauko baldų komplektai, tilteliai, interaktyvūs žaidimai vaikams bei apžvalgos platformos. „Dabar parke yra kur kas lengviau susiorientuoti, rasti norimą vietą, smagiai bei aktyviai praleisti laisvalaikį“, – teigia G. Valentukevičius.
Pasak jo, minėti Dzūkijos nacionaliniame parko atnaujinimai ne tik neabejotinai sukūrė puikią infrastruktūrą, bet ir prisidėjo prie didesnio lankytojų srauto.
„Dabar matome tikrai išaugusį lankytojų skaičių, o kuo daugiau atvyksta turistų – tuo geriau ir vietiniams gyventojams, kurių dalis užsiima verslu, čia vietoje gamina bei parduota įvairius natūralius produktus, medžio dirbtinius ir panašiai“, – teigia Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas.
Biržų regioninis parkas – unikalus kraštas, kuris gali pasigirti išskirtiniais gamtos reiškiniais, gilia istorija, puoselėjamomis tradicijomis, amatais bei kulinariniu paveldu. Šis parkas taip pat gali pasidžiaugti lankytojų srautais, ypač po to, kai jame buvo atidarytas naujas apžvalgos bokštas prie Kirkilų ežerėlių.
Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas sako labai besidžiaugiantis atnaujinta parko informacine sistema. „Informaciniai stendai, judėjimo kryptys, ženklai ir panašūs dalykai lankytojams yra labai reikalingi bei naudingi, tačiau, metams bėgant, jie nusidėvi ir nebeatlieka savo funkcijos. – pasakoja K. Baronas.
Čia įrengti informaciniai stendai, nukreipiančios rodyklės, atnaujinti pažintiniai takai, laužavietės, pavėsinės, pastatyti nauji suoliukai bei įrengti ypatingi „viešbučiai“ – specialiai įvairius vabalus pritraukiantys mediniai nameliai. „Pats ne kartą esu pastebėjęs, kad žmonės tikrai domisi savo šalies gamta, skaito informacinius stendus, domisi, diskutuoja. Tad ir mes patys džiaugiamės, kad galime pasiūlyti įdomios bei turiningos veiklos visai šeimai“, – sako Biržų regioninio parko direktorius.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas unikalus ir įdomus ne tik lietuviams, bet ir visam pasauliui. Ypatingo grožio kultūrinis parko kraštovaizdis įpareigoja jį aplankyti kiekvieną, o kopos, atsiveriančios panoramos ir jūros ošimas sukuria puikias ir dar ilgai neužmirštamas emocijas. Šio parko direktorė Aušra Feser pasakoja, kad nuolat stengiasi imtis naujų iniciatyvų ir sukurti išskirtinį saugomos teritorijos įvaizdį.
„Norėjome, kad mūsų informacinė sistema būtų unikali ir atpažįstama, kad lankytojai, pamatę rodyklę ar stendą, žinotų, jog būtent tokia forma norime vesti juos po Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją ir pasakoti apie įdomiausius gamtinius reiškinius, istorinius įvykius, gamtines įdomybes“, – pasakoja parko direktorė. Parke pastatytos naujos regyklos, informaciniai stendai, daugiau kaip 100 rodyklių, dviračių tako kilometražo ir rezervatų ženklai, meniniai akcentai ant kopų, įrengti gulimi, stebėjimo suolai, suoliukai bei lauko baldų komplektai.
Džiaugiamės trimis originaliomis regyklomis: ant Meškos galvos kopos, Avikalnio ir Kormoranų perimvietėje. Šiose vietose regyklos buvo ir anksčiau, račiau nepalyginamai mažesnės ir visiškai susidėvėjusios. Dabar įdomiu objektu tapo ne tik kraštovaizdis, bet ir patys statiniai, originalios formos regyklos“, – teigia A. Feser.
Pasak jos, sukurta infrastruktūra atvėrė ir naujas vietas lankymui. „Regyklos, patrauklūs suoliukai, išdėstyti neįprastose Kuršių nerijos vietose, net „etatinius“ Kuršių nerijos lankytojus paskatins ieškoti naujų vietų, pamatyti kraštovaizdį naujai.
Dauguma iš jų pasiekiamos tik dviračiais ar pėsčiomis, kas ne tik skatina gamtą tausojantį, ekologišką keliavimo būdą, bet ir patenkina pastaruoju metu išaugusį aktyvaus laisvalaikio gamtoje poreikį. Tikimės, kad visos naujovės lankytojus dar labiau domėtis Kuršių nerijos istorija, kuri yra nepaprastai įdomi“, – sako A. Feser.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.