Beveik pusė Lietuvos gyventojų cepelinais mėgaujasi mažiausiai kartą per mėnesį, o apskritai jų nevalgo vos 4 proc. respondentų, atskleidė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ gyventojų apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad kas ketvirtas gyventojas bent kartą vienu prisėdimu yra įveikęs keturis arba daugiau cepelinų.
Dvidešimtmetį mininčio lietuviškų patiekalų restorano „Etno dvaras“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad cepelinais dažniausiai mėgaujasi vyrai, taip pat jaunimas iki 25 metų bei vyresni nei 55 metų respondentai. Mažiausiai kartą per mėnesį šį nacionalinį patiekalą valgo 46 proc. šalies gyventojų, tarp vyrų tokių yra 51 proc.. Ypač išsiskiria 18-25 m. gyventojų grupė, kurioje net 55 proc. vyrų valgo cepelinus kartą per mėnesį bei 56 m. ir vyresnių gyventojų grupė ( 49 proc. ).
„Jaunimo dėmesys tradiciniams patiekalams išties nustebino. Esame įpratę, kad lietuvišką virtuvę labiau vertina vyresnio amžiaus žmonės, užaugę su šiais patiekalais – seniau cepelinai būdavo gaminami didelėmis porcijomis namuose. Cepelinų gamyba užtrunka daug laiko, o žmonės šiais laikais dažnai skuba, todėl namuose dažniau gamina greičiau paruošiamus patiekalus, o cepelinus valgo restoranuose ar užsisako į namus“, – pastebėjo „Etno dvaras“ restorane jau 15 metų dirbantis vyriausiasis virtuvės šefas ir patiekalų kūrėjas Ramūnas Giraitis.
Apklausoje dalyvavę respondentai taip pat įvardijo asmeninį cepelinų valgymo rekordą. 26 proc. šalies gyventojų yra bent kartą įveikę keturis ar daugiau cepelinų.
Tuo tarpu kas šeštas vyras (17 proc.) vienu prisėdimu bent sykį yra sudorojęs penkis ar daugiau cepelinų. Analogišku apetitu gali pasigirti vos 4 proc. moterų, didžioji dalis jų nurodė daugiausia įveikusios du (40 proc.) arba tris (32 proc.) cepelinus.
Tyrimo duomenimis, dažniausiai cepelinus valgo mažesnių miestų, miestelių ir kaimo teritorijų gyventojai, o iš didmiesčių gyventojų labiausiai linkę jais mėgautis šiauliečiai ir klaipėdiečiai.
Kulinarijos paveldo fondo vadovės Birutės Imbrasienės teigimu, verta išskirti specifinį Vilniaus regiono, kurį priskiriame Rytų Lietuvai, santykį su šiuo patiekalu – istoriškai cepelinai čia atsirado labai vėlai.
„Ilgą laiką šiame regione cepelinai neegzistavo, o jiems atsiradus, receptūra buvo visiškai kitokia negu kituose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, jų gamybai buvo naudojamos virtos bulvės. Šiauliuose, Panevėžyje, Žemaitijos ir Suvalkijos miestuose cepelinai buvo gaminami jau nuo seno, daug gyventojų dirbo sunkius žemės ūkyje, tad ir noras pasistiprinti sotesniais patiekalais, ko gero, yra užslėptas genuose. Tuo tarpu Vilniuje gyvena daugybė iš šių regionų kilusių gyventojų, todėl tikėtina, kad jie ir yra pagrindiniai cepelinų valgytojai sostinėje“, – pastebėjo B. Imbrasienė.
Cepelinams reikia meilės ir didelių rankų
Virtuvės šefas R. Giraitis sako, kad cepelinų gamyba – daug laiko užimantis atsakingas procesas.
„Cepelinų gamybos nelabai įmanoma „pagreitinti“, ji reikalauja daug darbo ir pastangų. Į kiekvieną patiekalą reikia įdėti meilės ir šilumos, tačiau būtent cepelinuose šie „ingredientai“ yra bene svarbiausi“, – sako jis.
Pašnekovas priduria, kad vienas svarbiausių cepelinų gaminimo aspektų gali nuskambėti kiek neįprastai – svarbu ne tik žinoti receptą ir gaminimo eigą, bet ir turėti dideles rankas.
„Nors skamba juokingai, tačiau tai iš tiesų yra svarbu. Gražios formos cepelinui įprastai reikia apie 150-180 gramų bulvių masės ir apie 60-80 gramų faršo. Žinoma, jeigu jūsų aplinkoje nėra žmonių, turinčių dideles rankas, darykite šiek tiek mažesnę formą ir naudokite mažiau ingredientų. Tuomet ir patys cepelinai gausis kiek mažesni“, – pataria virtuvės šefas.
Pasak R. Giraičio, vienas svarbiausių darbų, atliekamų dar neužkaitus puodų, yra tinkamai pasirinkti bulves.
„Daug kam atrodo, kad visos bulvės yra vienodos, tačiau pasaulyje yra maždaug 85 jų rūšys ir net virš 3000 skirtingų veislių. Jų atrankos procesas, tiesą sakant, yra gana paprastas: pagaminame, paragaujame ir vertiname“, – dalinasi pašnekovas.
„Etno dvaras“ vyriausiasis virtuvės šefas R. Giraitis pažymėjo, kad jo vadovaujamo restorano virtuvėse galima paragauti 12 skirtingų cepelinų rūšių, visi jie gaminami rankomis.
„Vienintelis skirtumas nuo gamybos namuose yra tai, kad viskas vyksta nenutrūkstamai – puodas keičia puodą. Paskaičiavome, kad per restorano gyvavimo laikotarpį jau pagaminome daugiau negu 9,3 mln. cepelinų arba po kiek daugiau negu 3 vienam Lietuvos gyventojui“ – pasakoja jis.
„Spinter tyrimai” reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie nacionalinių patiekalų valgymo įpročius atliko šių metų spalio 17-26 dienomis. Joje dalyvavo 1011 žmonių, kurių amžius sudarė 18-75 metų.
Trys „Etno dvaras“ virtuvės šefo R. Giraičio patarimai gaminantiems cepelinus:
- Išminkę cepeliną nepamirškite jo suspausti, kad verdant neiširtų. Spausti rekomenduojama vidinėmis delnų dalimis, tačiau darykite tai švelniai ir atsargiai – paspaudus per stipriai gali iškristi visas įdaras.
- Prieš dedant virti, į virimo indą įpilkite porą šaukštų šaltame vandenyje ištirpinto krakmolo. Tuomet verdantis vanduo gaunasi tirštas, o cepelinai jame nesuplyšta.
- Jeigu verdate didesnį kiekį cepelinų, nepamirškite pamaišyti, kad jie neprikeptų prie indo dugno. Tačiau maišydami nenaudokite samčio ar kito įrankio – taip galite pradurti ir suardyti. Rekomenduojama sukioti puodą ratu, kad verdantys cepelinai patys judėtų ir sukiotųsi.
Šaltibarščiai ir cepelinai – Nacionalinio meniu numeris vienas