Etapais restauruotas nacionalinio lygmens, paminklo statusą turintis kultūros paveldo objektas – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika, esanti Žemaitijos miestelyje, garsėjančiame Didžiaisiais Žemaičių Kalvarijos atlaidais. Žemaičių Kalvarijos sakralinių statinių ansamblį (Plungės rajonas) sudaro 26 kompleksinės dalys. Kompleksas datuojamas XVII a. I p. – XIX a. II p. 1637 – 1726 m. pastatyta 19 Kryžiaus kelio stočių koplyčių, susietų nuo XVII a. vid. piligrimų suformuotais takais, ilgainiui tapusiais miestelio gatvių tinklu.
Dabartinė mūrinė Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia Žemaičių Kalvarijoje jau ketvirtoji. 1988 m. gegužės 6 d. popiežius Jonas Paulius II Švč. M. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią pakėlė į bazilikų rangą. Žemaičių Kalvarija yra viena iš labiausiai lankomų Lietuvos sakralinių vietovių, įtraukta į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią.
Šių metų birželį KPD paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažosios bazilikos baigiamuosius tvarkybos darbus. Tvarkybos darbai vykdyti pagal tvarkybos darbų projektą „u. k. 28061 (G406K14) Žemaičių Kalvarijos statinių ansamblio, Plungės r., Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos tyrimai ir konservavimo, restauravimo darbų projektas. Laida C“, kurį parengė UAB „Klaipėdos projektas“, projekto vadovas Juozapas Tilvikas. Darbus atliko UAB „Pamario restauratorius“. Buvo atliktas langų ir durų angokraščių tinko restauravimas, kolonų piliastrų tinko, piliastrų profiliuotų karnizų sienų lygių plotų tinko, priebažnyčio lubų kryžminių skliautų tinko, konsekracinių kryžių restauravimas, vargonų choro balkono sienos fragmento, lubų fragmentų, suolų-klauptų restauravimas ir remontas, visų paviršių dažymas pagal polichrominių tyrimų ataskaitą ir projekto spalvinį sprendimą, grindų spalvos granito grindjuosčių įrengimas.
Žemaičių Kalvarijos sakralinių statinių ansamblio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažosios bazilikos tapybinio dekoro konservavimo ir restauravimo darbai priimti ir šių darbų ataskaita patvirtinta Restauravimo tarybos. Darbai atlikti VšĮ „Telšių vyskupijos Ekonomo tarnybai“ įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 05.4.4.-CPVA-V-301-02-0006 „Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos aktualizavimas“. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšų.
Istorinės žinios
Vietovė, kurioje XVII a. buvo įsteigta Žemaičių Kalvarija, seniau vadinta Gardais. Nėra tiksliai žinoma, kada Garduose įsteigta pirmoji koplyčia ar bažnyčia. Medinei Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai, pastatytai ne vėliau nei 1593 m. Garduose ant Šv. Jono kalnu vadintos kalvos, XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais vyskupas Stanislovas Kiška (1584 – 1626) suteikė parapijos statusą. Kryžiaus kelio kompleksas pradėtas steigti 1637 m. Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus (1596 – 1656) iniciatyva. Po ketverių metų, 1642 m., Žemaičių vyskupas inicijavo ir dominikonų ordino vienuolyno įkūrimą. Šiam vienuolynui patikėtas Kryžiaus kelio sakralinis ansamblis.
Tarp 1642 ir 1646 m. vienuolyno dvaro teritorijoje pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuriai J. Tiškevičius suteikė Švč. Mergelės Marijos Užmigimo titulą. Ankstesnis Žemaičių Kalvarjos bažnyčios pastatas paverstas viena iš koplyčių, žymėjusių Jėzaus maldos Alyvų kalne vietą. Kalvarijų ansamblio planas, dabartinius kontūrus įgijęs dar J. Tiškevičiaus laikais, galutinai susiformavo XVII a. pab. – XVIII a. pr. Nuo XVII a. vid. praminti Kryžiaus kelio stočių nuoseklų išsidėstymą atitikę takai, ilgainiui virtę gatvelėmis. Žemaičių Kalvarijoje buvo sukurtas labiau išplėtotas ilgesnysis Kryžiaus kelio variantas. Jėzaus kančios kelią (Via Dolorosa) čia sudaro dvidešimt stočių devyniolikoje koplyčių. Vadinamajame Suėmimo kelyje (Via Captivitatis) yra dešimt stočių.
1748 m. vyskupas Antanas Dominykas Tiškevičius (1692 – 1762) pastatė naują medinę bažnyčią, 1750 m. konsekruotą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vardu. Vyskupo pastangomis dalis Kryžiaus kelio koplytėlių suremontuota, kita – perstatyta. 1766 m. dominikonų vienuolyno prioru būnant Ignotui Drazdauskui, Žemaičių Kalvarijoje pastatytas naujas arba dar sykį atnaujintas medinis vienuolynas – U raidės formos plano pastatas, sudarytas iš trijų korpusų.
1785 m. vienuolių dominikonų iniciatyva pradėtos mūrinės bažnyčios statybos. Projekto autorius buvo architektas Augustinas Kosakauskas (1737 – 1803), kertinį pastato akmenį padėjo Platelių klebonas Juozapas Prižgintas. Statybos darbai baigti 1822 m., bažnyčia konsekruota Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo vardu. 1896 m. bažnyčioje kilo gaisras, sunaikinęs medinę perdangą ir visą vidaus įrangą. Pradėta pastato rekonstrukcija, kuri tęsėsi iki 1902 m. Atstatymo projekto autorius – Kauno gubernijos architektas Piotras Serbinovičius. Rekonstrukcijos metu paaukštinti bažnyčios bokštai, veikiausiai, pasiremiant A. Kosakausko pirminiu sumanymu. Rekonstruojanr bažnyčią pamaldos vykdavo Beržų kalno koplyčioje Rotušėje, į kurią buvo perkeltas ir per gaisrą stebuklingai išlikęs Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Žemaičių Kalvarijoje dirbusio kunigo J. Petrauskio rūpesčiu 1903 m. perstatytos ir remontuotos Kalvarijos koplyčios, kartu tvarkyti ir interjerai.
KPD informacija
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.