Zarasuose gyvenanti šeima su sūnumi Domantu – keliautojai nuo pat Domanto gimimo. Vos tik mažajam sukako 3 mėnesiai, jam teko įprasti miegoti automobilyje, bagažinėje jis turėjo savo guolį ir iki šiol bagažinė yra šeimos mėgstamiausia užkandžiavimo vieta. Aleksandra aktyvi veiklose ir vos tik sūnui pradėjus vaikščioti, suorganizavo pirmąją mamų su kūdikiais ekskursiją į Anykščius. „Buvome 5 mamos ir 6 mažyliai vežimėliuose. Žmonių reakcijos stebint mūsų vežimukų traukinuką, keliaujantį po Anykščius, buvo nuostabios. Nuo to laiko užsidegiau keliauti su savo vaiku ir parodyti jam kuo daugiau Lietuvos ir pasaulio.“
Zarasų rajone su vaikais. Aleksandra dalijasi, kad automobilyje visuomet turi pledą, laukui pritaikytų indų komplektą, visokių lauko žaidimų ir pramogų, kelioninę pagalvę, žodžiu, visą kelioninį arsenalą. „Esame kelionių po Lietuvą entuziastai ir Zarasų krašto tyrinėtojai. Susiruošiame į keliones greitai, susimetame kuprines, žiūronus, žygio batus ir – lekiam! O jeigu norėsite aplankyti Zarasus ir pamatyti juos ne turisto, o vietinio žmogaus, turinčio vaikų, akimis – mes būsime geriausi jūsų patarėjai“.
Mažų miestelių dideli toliai
Jeigu keliaujate į Salaką iš Utenos-Vilniaus-Kauno pusės, tuomet pasukus į dešinę ties Degučiais, jūsų lauks vaizdingas asfaltuotas kelias iki pat miestelio. O jeigu ketinate šiltą vasaros dieną aplankyti Salaką važiuodami jau iš Zarasų, apsukite platesnį ratelį, o grįžti įspūdingu žvyrkeliu per pačią Gražutės regioninio parko širdį, kur 80 – 90 proc. tikimybė, kad bevažiuodami kelyje sutiksite stirnų, kiškių, lapių ar kokių nors įspūdingų miško paukščių. Bet apie viską nuo pradžių.
Šventas ežeras
Šis maršrutas tinkamiausias, jei planuojate maudynes su mažaisiais. Tuomet reikia iš Zarasų keliauti Ignalinos kryptimi ir neaplenkti posūkio prie Švento ežero. Švento ežero pakrantė – tobuliausia maudynių vieta su pačiais mažiausiais. Geru oru rizikuojate pakliūti į perpildytą pakrantę, bet atvykstantiems iš didmiesčių gal ir neatrodys, kad žmonių tiek daug, čia mes vietiniai labiau dėl to išlepinti… Čia nėra WC, nėra kur įsigyti užkandžių ar gėrimų, nėra persirengimo kabinų, bet patikėkite – šis krantas virs jūsų mėgstamiausiu šiose apylinkėse jei mėgstate gamtą ir mišką! Ilgas ruožas negilaus kranto su auksiniu smėliuku. Fantastika. Privažiavimas geras, miško keliu. Jeigu maudynės Švento ežere nedomina, iš Zarasų į Salaką taip pat važiuokite pro Degučius.
Žavinti gidė ir eduakcijos Gražutės regioniniame parke
Pačiame Salako centre rasite Gražutės regioninio parko lankytojų centrą. Ten puikioji gidė vaikams atveria stebuklingas dėžutes, kuriuose didžiulės dėlionės, yra piešimo kampelis vaikams, o jei turite daugiau laiko, tai visa šeima galėsite pažaisti edukacinių žaidimų su vietiniais žemėlapiais, rūšiavimo temomis ir pan. Kaip sako pati Aleksandra „Laaabai maloni gidė! Paklausta, ar centre yra vystymo stalas, ji susimąstė ir pasakė – hmm, nėra, bet prireikus tikrai ką nors sugalvosim!“.
Geru oru iš anksto susitarus galima užsisakyti 2-5 km žygius įdomiausiais takais (Degučiuose, Antalieptėje).
Jūrų muziejus ne prie jūros
Lankytojų centre yra įsikūręs ir V. Žilinskienės Jūrų muziejus, kaip vietiniai sako, toliausiai nuo jūros nutolęs jūrų muziejus Lietuvoje. Čia jau smagu bus bet kokio amžiaus vaikams ir tėveliams. Ekspozicija plati, o jei pavyktų sutikti ir ekspozicijos savininke (šiuo metu jos sveikata neleidžia bendrauti su lankytojais, jai jau virš 90 metų), tai sulauktumėte šimtų įdomiausių pasakojimų apie kiekvieną eksponatą ir jo atsiradimo istoriją. Būtinai paglostykite kaukutį – visi norai išsipildo. O jei lauke oras nedžiugina, galima įsijungti lankytojų centre esantį televizorių ir patogiai įsitaisius pažiūrėti filmą apie Jūrų muziejaus ekspoziciją.
Salake nėra kavinių ar užkandinių, bet visai šalia lankytojų centro yra dvi vietinės parduotuvėlės, kuriose rasite, ko užkasti ir atsigerti. Lankytojų centras pritaikytas neįgaliesiems ir mažųjų vežimėliams.
Per Salaką – tiek ratuoti, tiek pėstute
Po lankytojų centro jei mėgstate vaikščioti ar vaikas yra vežimėlyje, su dviratuku, paspirtuku, galima be automobilio, arba jei nelabai norite pėdinti ~2 km pirmyn – atgal iki ežero, sėdate į automobilį ir keliaujate arčiau įspūdingos Salako bažnyčios. Mažyliams ji gal didelio įspūdžio nepaliks, bet visgi siūlau apsilankyti joje, nes jei kartais jums pasisektų šalia jos ar jos viduje sutikti kleboną, tai gražiai paprašius jis leistų pakilti į aukštąjį bažnyčios bokštą. Iš to galingo bokšto atsiveria fantastiška panorama. Kartą mums pasisekė patekti į bažnyčią, kai vyko vestuvių ceremonija ir viduje grojo vargonais… Neapsakoma!
Maudynės ir Salako pažintinis takas
Po bažnyčios keliaujame į Luodžio paežerę (automobiliu arba pėstute). Ten vėl laukia maudynės su nuostabiu krantu, vaikų žaidimų aikštelė, vietos griliui, palapinėms, krepšinio aikštelė ir – puikus, nelabai ilgas Salako pažintinis takas. Mini jo variantas yra praeiti tik mediniu takeliu pirmyn ir atgal paežere pro apžvalgos bokštelį, o galima eiti ir visą taką aplink, pro miestelį, bet čia jau bus nuobodoka vaikams ir per toli, nebent esate jau su žygius mėgstančio amžiaus vaikais. Take – smagios medinės skulptūros, su kuriomis vaikai labai mėgsta fotografuotis. Takas tinkamas vežimams ir kitoms vaikiškoms transporto priemonėms. WC lauko, bet tvarkingi. Luodžio pakrantėje peri baltieji garniai – įspūdingi paukščiai. Jei turite žiūronus – prigriebkite su savimi.
Slapti patarimai ir atradimai išsukus ne ten, kur planuota
Aleksandra išduoda paslaptį visiems skaitytojams, jog labai gražiai labai iš anksto susitarus Gražutės regioninio parko lankytojų centre galima gauti dviračių ir vandenlenčių už 1 Eur/val., bet ne visiems pasiseka, ypač kai daug turistų vienu metu…Išvažiuodami iš Salako turite tu pasirinkimus – grįžti į Zarasus tuo pačiu asfaltuotu keliu pro Degučius, arba pakeliui išsukti į žvyrkelį ties ženklu „Zarasai 18 km“ ir pravažiuoti puikiu miško keliu per Gražutės regioninį parką. Fantastiški miškai, ežerėliai, o jei už lango žiema, pro ten pravažiuoti tiesiog privaloma, nes apsnigto kelio vaizdai – kaip iš pasakos.
Artimas edukacinis ūkis
Dar vienas objektas, kurį vertėtų paminėti pasirinkus žvyrkelį – Artimas edukacinis ūkis, kurio šeimininkė – menininkė, meno terapeutė, žolininkė ir truputį ragana, labai charizmatiška ir puikiai su vaikais sutarianti Aušra Mačiulytė. Ją aplankyti galima iš anksto susitarus (tel. 865801175).Ūkis yra Tiltiškėse (nors kai kur internete vis dar rašo Lupenkos km, tai nesusiklaidinkite), o nuveikti jos edukaciniame ūkyje galima įvairiausių įdomių dalykų – keramika, dailė, tradicinė kosmetika ir grožio procedūros.Mano sūnui labiausiai patiktų Aušros gyvuliukai, o štai mamytės su dukrytėmis čia gali gauti tikrą etnografinį spa visiškai natūralios gamtos prieglobstyje. Romantika…Apie Aušros edukacinį ūkį nėra prirašyta šimto straipsnių, bet lai tai jūsų neapgauna ir nekelia abejonių dėl jo aplankymo vertės! Man su sūnumi kelionės dažnai būna ne tik apie vietas, kurias mes aplankome, bet ir apie žmones, kuriuos mes sutinkame, kurie pasitinka mus, kai kur nors atvykstame. Artimas edukacinis ūkis yra puikiausias to pavyzdys!
Apžvalgos ratas
Kitas išskirtinis Zarasų miesto objektas – apžvalgos ratas. Nuo jo ir pradėkite, nes visi dažnai nuo jo pradeda maršrutą dviračiais arba atvažiuoja stebėti saulėlydžių. Vienintelis minusas – nuo apžvalgos rato iki apačioje prasidedančio Zaraso ežero pakrantės tako – daug medinių laiptelių. Nusinešti dviračius ne itin patogu. Jeigu esate su vežimais, dviračiais, sunkiais paspirtukais, geriausia pakrantės taką aplankyti pradedant nuo salos iki apžvalgos rato ir atgal tuo pačiu keliuku, kad niekur nereiktų nieko nešti. Jeigu jūsų tikslas tik apžvalgos ratas, tai jį tiek su vežimais, tiek su dviračiais ar kitų transportu apeisite drąsiai, o po to iki salos galite keliauti automobiliu.
Prie apžvalgos rato šiais metais atsivėrė lauko kavinukė, kur rasite sušių bei jūros gėrybių, o vaikams – sūrio spurgyčių. Kitoje gatvės pusėje šalia Zarasų krašto muziejaus/bibliotekos pastato yra kita greito maisto užkandinė.
Šalia apžvalgos rato ant pievelių yra nemažai akmeninių skulptūrų. Kadangi Aleksandros sūnus Domantas – akmenų mėgėjas, tai fotografuojasi prie tų skulptūrų visais metų laikais. „Dar jis turi ten savo mėgstamiausią medį, į kurį būtinai reikia įlipti…“ – pasakoja žavioji mama.
Knygų namų magija
Jeigu prie apžvalgos rato jus užklupo blogas oras, užsukite į Zarasų rajono savivaldybės viešąją biblioteką (kitoje gatvės pusėje, įėjimas pro naują stiklinį pastatą). Antrame aukšte yra nemokamas vaikų žaidimų kambarys, trečiame aukšte – kavos galerija, kur vaikai labai mėgsta atsigerti kakavos iš aparato, ir apskritai – labai jaukus pastatas, kuriame daug veiklos – įvairūs žaidimai, teleskopas, mini kino teatras, išmanusis dviratis su virtualiais turais ir pan. Sekmadieniais biblioteka nedirba, o kitomis dienomis iki 19 val. čia galima šauniai praleisti laiką. Ant pastato viršaus yra puiki apžvalgos aikštelė, į kurią galima patekti tiesiog pasiprašius bibliotekininkių. Yra liftas, patogūs tualetai.
Senojo pastato dalies pirmame aukšte tiesiai kitoje gatvės pusėje nuo apžvalgos rato yra Zarasų krašto muziejus. Jei kas domisi istorija, senoviniais eksponatais ir rakandais – užsukite pasižvalgyti. Pirmadieniais nedirba, bilietų kainos internetiniame puslapyje.
Zaraso sala
Zaraso ežero sala pasak Aleksandros tai Zarasų miesto perlas. Tai ne tik pasivaikščiojimo, bet ir darbo vieta (daugelis vasaros sezono renginių vyksta čia, o ji – renginių organizatorė), Domantui tai ledų, pramogų ir maudynių vieta, o jiems abiems – tai beveik antri namai šiltuoju sezonu (ir ne tik).
Į Zaraso ežero salą galima keliauti pakrantės taku nuo apžvalgos rato (pakeliui ieškokite sūpynių medžiuose ties Maximos pastatu), keliaukite pėstute, jei mėgstate daug vaikščioti arba keliaukite dviračiais, galima važiuoti automobiliu iki pat salos, nes prie pat jos yra didelė nemokama stovėjimo aikštelė. Tiesa, kai oras geras, o ypatingai savaitgaliais, ir toje didelėje stovėjimo aikštelėje kartais nebūna vietos. Galima automobilį palikti centre (savaitgaliais būna laisvų vietų aplink Sėlių aikštę), ir išsinuomoti dviračius arba el. paspirtukus ar čioperius ir į salą važiuoti “žaliai”. Dviračius nuomoja Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras (Sėlių a. 22). Aplink Sėlių aikštę įsikūrusios ir vietos pavalgyti.
Kad vėjas nenupūstų kepurės
Kad ir kurį kelionių variantą pasirinksite, turėkite galvoje, kad įėjimas į salą yra vėjuotas ir net labai karštą dieną dalis salos primena pajūrį. Šiuo metu (iki vasaros antros dalies tai tikrai) daugiau nei pusė salos yra uždara nuo lankytojų. Didžiajame ir Mažajame salos slėnyje vyksta rekonstrukcija, infrastruktūra pritaikoma renginiams, baiginėjamas didelis pėsčiųjų takas aplink visą salą ir dar vienas nuostabus, didžiulis paplūdimys. Medinių skulptūrų parkas taip pat patenka į tą uždarą teritoriją.
Šiais metais iki Joninių salos prieigose galima suspėti išvysti didžiules šiaudines skulptūras ežere. Po Joninių tų skulptūrų pagrindu bus sukurtas orientacinis žaidimas kelionei po salą ieškant ir skenuojant QR kodus (birželio pabaigoje ieškokit www.zkc.lt žaidimo „Kodas – Joninės).
Salos pradžioje – platus pliažas ir puikus krantas vaikams. Vienintelis nepatogumas – tiek pliažas, tiek krantas akmenuotas ir patinka ne visoms kojytėms. O jei Jūsų mylimiausias užsiėmimas, kaip ir beje Aleksandros sūnaus Domanto – duobių kasimas – Jums ši vieta ideali.
Netoli pliažo mediniuose pastatėliuose, šalia kavinukės yra padorūs tualetai, kavinukėje galima gauti užkandžių, gėrimų, ledų.
Mums sala – pramogų parkas ištisus metus. Čia vieta ir vasaros piknikams, saloje galima sutikti stirnų, bebrų – bet čia tik jeigu labai pasiseks, ne turistinio sezono metu. Čia smagu stebėti, kaip peri paukščiai, kaip su savo mažyliais šildosi pakrantėje gulbės.
Tikimės, kad ir jums Zaraso ežero sala paliks neišdildomą įspūdį, nes vietiniai čia gyvendami ir kas savaitę lankydamiesi saloje vis dar nesiliauja ja žavėtis.
Basų kojų takais
Basų kojų takas priklauso kaimo turizmo sodybos kompleksui. Tačiau jį galima aplankyti ir neapsistojant sodyboje už simbolinę „auką“, kurią galėsite paduoti šeimininkui vietoje arba įdėti į „aukų dėžutę“. Jis dažniausiai būna kur nors netoliese ir pasitinka atvykstančius. Jei atvyksite ne sezono metu, galėsite pasivaikščioti ir be mokesčio, bet ta vieta, vaizdai ir pasivaikščiojimo kulminacija – piknikas medyje bus visada nepakartojami.
„Sėdėjome su Domantu ir gurkšnojome arbatą virš nuostabaus grožio ežero, o visą pasivaikščiojimo laiką mus lydėjo draugiškas šeimininkų šuo – mūsų gidas“- dalijasi Aleksandra su sūnumi. Take rasite žavių medinių skulptūrų su aprašymais, laipynių, erdvių įvairiems aktyviems užsiėmimams. O nepakartojamas pėdų masažas – garantuotas!
Šavašos pažintinis takas
Kitas puikus gamtos mylėtojų objektas – Šavašos pažintinis takas. Šavaša – vienintelė Lietuvoje kalnų upė – labai romantiška, akmenuota, srauni, vėsi. Šiltuoju metų laiku einant taku jautiesi lyg keliaudamas žaliu koridoriumi.
Aleksandra su sūnumi Domantu mėgsta šią vietą lankyti ankstyvą pavasarį arba jau rudenį – mažiau uodų, mažiau žmonių, bundanti arba spalvų prisigėrusi gamta. Šį taką reiktų rinktis jau su pažygiuoti pratusiais vaikais. Jis neilgas, tačiau kalnuotas, laiptuotas. Vaikai, žinoma, neaplenks nei vieno akmens, ant kurio galima užlipti, o tokių akmenų yra ir upėje, jie slidūs. Tako pabaigoje yra didelė pieva su „Zuikių mokykla“ – pavėsinėmis ir laužaviete, o pakeliui viena iš tako „stotelių“ vadinama „Meilės sala“ – puiki vieta tėčiui ir mamai prisiminti ir prisipažinti, kaip myli vienas kitą. Nerekomenduojame šiuo taku vaikščioti po lietaus – slidu ir klampu.
Aplankę Šavašos taką užsukite į Antalieptės poilsiavietę, netoli hidroelektrinės – dar viena puiki vieta piknikui, o taip pat – paukščių stebėjimui.
Marimonto griuvėsiai ir miškų grožybės
Na ir pabaigai apie miškų grožybes Zarasų rajone – Marimontas, partizanų žeminės ir Pakačinės piliakalnis Antazavėje.
Marimontas – „mirusiųjų kalnas“, mistiška vieta, apipinta legendomis. Na ir tikrai keista vidury miško rasti akmenimis grįstą kelią, kuriuo kadaise keliaudavo arkliais kinkyti vežimai. Ne vienas neatlaikė įkalnės ir nuslydo į tuos vandenis, prigėrė.
Šiais laikais iki pat Marimonto griuvėsių galima privažiuoti automobiliu geru miško keliuku, o jei mėgstate žygiuoti, galite automobilį palikti ant pagrindinio kelio, o miško takais eiti pėsčiomis. Šioje Sartų regioninio parko vietoje galima praleisti gerą pusdienį, nes miško takų daug, visur nuorodos su rodyklėmis į lankytinus objektus.
Deja, šalia Marimonto buvusios labai įdomios partizanų žeminės šiuo metu apjuostos „stop juosta“. Matyt, po žeme jau keletą metų besislapsčiusios medinės sienos supuvo, į žeminę įeiti tapo nebesaugu, bet pasivaikščioti aplink vis tiek įdomu, patyrinėti apkasus, šalia esančią pelkę. Miško takais galima pravažiuoti ir geresnio pravažumo vežimu, dviračiais. Priėjus Pakačinės piliakalnį reiks pasiraitojus rankoves kopti aukštyn daugybe mediniu laiptelių (paskui reiks grįžti tais pačiais laiptais žemyn). Kopdami būkite atsargūs – ne visi laiptai ten „pirmos jaunystės“.
