Ar kada esate sau pasakę, kad „Niekada niekada čia nebevažiuosiu ar negrįšiu“? Regis, kad taip. Vieni taip sakome, kai lankoma vieta nepatinka, kiti – kai išvykstame studijuoti, paskui antrąsias puses ir leptelime šiuos žodžius. Tačiau, gyvenimo ratai sukasi ir kartais grįžti – būna pats gražiausias ir širdyje ilgai lauktas veiksmas, kuriuo vėliau kasdien tik dar labiau džiaugiesi. Taip nutiko ir žaviajai Ramintai Katinienei, kilusiai iš pačio Rokiškio miesto. Kaip Raminta sako „Šis miestas man labai labai artimas. Nors buvau išvykusi studijuoti į sostinę ir sakiau : „tikrai į Rokiškį negrįšiu“, tačiau metams bėgant, supratau, kad miesto ramybė, nedideli atstumai mane labiau žavi, nei sostinės judrusis gyvenimas“.
Rokiškyje su vaikais. Grįžusi gyventi į Rokiškį ir dirbdama viename iš šio miesto vaikų darželių – ikimokyklinio ugdymo pedagoge, Raminta stebėdavo ir žavėjosi mamomis ir šeimomis, kurios aktyviai leidžia laiką su vaikais. Pati tapusi dviejų pametinukų, Dovydo (3m.) ir Radvilės (1.5 m.) mama, nebegali ramiai sėdėti namuose, nori veikti, važiuoti, daryti, nors kartais buitis ir visi kiti gyvenimiški dalykai atsiranda pirmoje vietoje, nei kelionės ar kitokios veiklos. O kai pats esi veiklus – atsiranda ir bendraminčių. Taip Raminta Rokiškio mamų klube susipažino su kita mama Lina, kuri augina dukrytę Gabiją (3 m.), kartu kuria kelionių ir laisvalaikio planus ir kviečia aplankyti gražiausias Rokiškio vietas.
Liongino Šepkos skulptūrų parkas
Raminta ir Lina šį kartą nusprendė susipažinti su Rokiškio miesto objektais atidžiau, nors ir juose daug kartų buvę, bet vis prabėgomis. Tad prisidėję užkandžių, susiruošė dienos kelionę pradėti nuo Liongino Šepkos skulptūrų parko, miestelėnų kitaip vadinamo tiesiog „Skulptūrų parkas“. Nuo 2001 m. drožėjai, Rokiškio krašto muziejaus organizuojamų plenerų metu, kuria skulptūras naujai žvelgdami į dievdirbio Liongino Šepkos kūrybą ir gyvenimą. Šiuo metu parką puošia jau daugiau kaip 100 funkcionalių skulptūrų.
Jei atvyksite su autompobiliu, jį palikti galite Rokiškio Kultūros centro parkavimo aikštelėje, kadangi pats parkas atskiros stovėjimo aikštelės neturi. Parkavimas nemokamas, patogu visiems ir galite neriboti savęs laike.
Skulptūrų parkas labai didelis, jame daug įvairių skulptūrų, tad su vaikais jas apžiūrėsite, pasikalbėsite ir aptarsite, kas per skulptūros pavaizduotos. Parko aplinka sutvarkyta, takeliai išgrįsti trinkelėmis, todėl patogu važiuoti su vaikais vežimėliu, dviračiais, paspirtukais ar kt. Čia dažnai pamatysite daug suoliukų, ant kurių dažnai sėdi ir šnekučiuojasi močiutės ar mamos su vaikučiais.
Šiame parke galime pamatyti jaunimo erdvę ir kitas aktyvias laisvalaikio praleidimo vietas – treniruoklius, krepšinio ir teniso aikšteles. Taip pat ir rokiškėnų- savanorių padarytą žaismingą, įdomų ir spalvingą takelį, kad vaikai laiką leistų smagiai skaičiuodami, žaisdami įvairius susigalvotus žaidimus, nes variantų, ką veikti takelyje, yra daugybė.
Pramogaujant su vaikais, žinome, kad mamos kuprinėje turi slėptis ne tik būtiniausi daiktai, bet ir visas restoranas. Šiame parke galite rengti piknikus, žolytė tam specialiai paruošta, nepamirškite pleduko ir mėgaukitės iškyla tarp gražiųjų skulptūrų. O jeigu išalkote ir nieko nepasiėmėte, galite pavalgyti ir užsisakę „greito maisto vagonėlyje“, kuris yra įsikūręs prie pat parko esančio turgelio teritorijoje. Čia rasite ir itin svarbų visiems – tualetą, kuris atrakintas ir juo galima naudotis visiems (labiau tinka didesniems). O jeigu norite skaniai ir šiltai pavalgyti, netoli parko yra įsikūrusios dvi picerijos.
Langinių pasakos ir magija
Rokiškis unikalus tuo, kad eismas dažniausiai vyksta viena puse – tad apsukame ratą pagrindinėmis gatvėmis ir pasiekiame didžiausią gatvę – Respublikos, kurioje puikuojasi namai su išpuoštomis langinėmis.
Rokiškis – vienintelis Lietuvoje, galintis vadintis tapytų langinių miestu. Langinėmis papuošti pagrindinėje gatvėje esantys namai. Namų puošybos tradicijos atgaivinimo idėja kilo 2003 metais dailininkui Arūnui Augučiui, o 2005 metais langinių tapymas virto projektu, sėkmingai vykdomu jau 15 metų. Vaikams labai patiks stebėti ir lavinti vaizduotę, kas tose langinėse ir tokiais potėpiais nutapyta. Vaizdas tikrai vertas pamatyti kiekvienam ir pasigrožėti. Langinių projektas plečiasi ir neapsistoja ties viena gatve,unikaliąsias langines galite pamatyti Rokiškio miesto Respublikos, Kauno, Kęstučio, Ąžuolų, Sodų, Vilniaus, Mikėno gatvėse bei Rokiškio rajono Jurgiškių, Kamajų, Antakriaunio, Bajorų, Salų, Šetekšnų kaimų namų languose.
Muziejaus glėbyje lietui lyjant
Jei oras nelepina (kas pastaruoju metu darosi įprasta), kita stotelė – Rokiškio krašto muziejus. Automobiliu privažiuosite didžiulius muziejaus vartus, ten ir pastatykite automobilį, o iki Dvaro sodybos pasišokinėdami nueisite per kelias minutes. Visada atsiveria malonus vaizdas akims – graži dvaro teritorija ir tiesiai matomas Rokiškio dvaras. Keliausite takeliu, kuriuo galima važiuoti tiek dviračiais, vežimėliais ir kitomis transporto priemonėmis. Vaikams labai patinka palakstyti nupjauta žole, prisėsti ant suoliukų, kurių čia nemažai.
Einant link pagrindinio pastato, pamatysite senąjį medinį pastatą, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi senoji Rokiškio muzikos mokykla, o šiuo metu – Rokiškio muziejaus administracija. Kituose pastatuose, architektūriškai atliepiančiuose dvaro ansamblį, vyksta kitos parodos.
Technologijomis papildytos ekspozicijos
Įėjus į Rokiškio krašto muziejų, Jus pasitiks didelė meškos iškamša- nors atrodo kaip tikra meška stovėtų, bet vaikai negalės atitraukti akių. O kad neliktų įspūdžio, kad gyvybės čia nėra, Jus iškart pasitiks elegantiškosios muziejaus darbuotojos. Paklausus, kokia situacija šiuo metu Rokiškio dvaro muziejuje, darbuotojos teikia, kad, karantino metu tikrai nesėdėjo rankų sudėję, o stengėsi, kad atėję lankytojai rastų daug naujovių. Todėl atėję į muziejų, atrasite įvairiomis technologijomis papildytas ekspozicijas. Informaciniuose terminaluose, jei tik norėsite įsigilinti, pateikiama daugiau informacijos nei anksčiau buvo eksponatų kortelėse ar audiogiduose, kuriuos muziejus turi daugiau nei 10 metų. Tad vaikai imliai lies ekranus, klausys, nes puikiai žinome, kad vaikams šiuolaikiškumas ir technologijos – būtinos.
Kalbant apie ekskursiją, ją pradėkite užlipę laiptais, kur pasitiks įvairūs eksponatai, bei vaikams labai patiksiantis didelis ekranas, kuriame galėsite sukurti savo herbą. Kiekviena ekspozicija vaikams sukels nuostabą, norės paliesti, pažiūrėti tikina Raminta. „O įmontuoti ekranai su judančiais vaizdais vaikams išvis paliko didelį įspūdį, negalėjo atitraukti akių“ – štai koks Ramintos džiugesys.
Muziejaus ekspozicijos ir danieliai
Vaikščiodami po muziejų, aplankysite Liongino Šepkos drožinių ekspoziciją, dvaro valgomąjį, grafų drabužių kolekcijų kambarį, didžiulę dvaro menę ir oranžeriją. O nusileidus laiptais į apačią, pateksite į 99 paukščių iškamšų ekspoziciją, kuri vaikams taip pat labai patiks. Nors dvaras paniškas, tačiau čia rasite ir vaikų žaidimo kambarį (tačiau šiuo laikotarpiu į jį dar kol kas neįleidžiami lankytojai), jame galima švęsti gimtadienius ar kitas šeimos šventes.
Išvydę visus eksponatus ir pilnomis kišenėmis, Jus išlydės su šypsenomis ir primins, kad galima aplankyti ir muziejaus teritorijoje esančią prakartėlių ekspoziją, pamaitinti danielius ir pasivaikščioti po pačią dvaro teritoriją. Kai vaikai , didelėmis akimis pamaitins danielius didelėmis akimis, pasisups ant sūpynių, galite pailsėti ir prisėsti “Kiškių parkelyje”, kuriame įsikūrę išdrožinėtos kiškių skulptūros, poilsio minutei pakvies suoliukas.
Velykalnio poilsiavietė
Papramogavę žaidimų aikštelėje, pasistiprinę ir orui išgražėjus, keliaukite į Velykalnio poilsiavietę. Aplinka dvelkia tokia ramybe, kurią sukūrė pati Velykalnio bendruomenė. Aplinka prižiūrėta, sutvarkyta ir turi savo taisykles su ženklais (nerūkome, nešiukšliname). Kas čia ir vietinius žavi, kad visi atvykę, jaučia pagarbą bendruomenei ir tikrai nuoširdžiai laikosi taisyklių, kada beatvyktumėte – nerasite nei vienos šiukšlės ir panašiai.
Taigi, Velykalnio poilsiavietėje yra didelė automobilių stovėjimo aikštelė nuo ten ir pradedame pasivaikščiojimą po vietovę. Takeliai nukloti akmenukais, vedantys ir prie tvenkinio, kur padaryta maudykla, tiltas, ir į tinklinio aikšteles, bei vaikų žaidimų zoną. Jus tikrai sužavės paruoštos tinklinio aikštelės su puriu, kaip paplūdimio smėliu. Ten truputį pasiliekite, basi lakstykite ir mėgaukitės lyg būtume prie jūros.
Toliau Raminta su vaikais keliauja link vaikų žaidimų zonos, o pakeliui stabteli į lauko tualetą. Sužavi tai, kad labai tvarkingi, gražiai sutvarkyta, prižiūrėta, nors nėra pritaikyti kūdikiams, tačiau tinkantis truputį paaugusiems vaikams. Vienoje pusėje yra tualetas, o kitoje dušo kabinos, kadangi čia vyksta įvairūs lauko tinklinio varžybos. Pagaliau pasieksite vaikų žaidimų zoną, kurioje ras ką veikti nuo mažiausio iki jau paaugusio. Pirmiausia išbandykite lauko aikštelę su čiuožynėmis (truputį statokos, todėl be tėvelių priežiūros nelabai saugu). Vasaros sezono metu Velykalnio poilsiavietėje yra dar daugiau pramogų: galima pasiplaukioti valtimis, vandens dviračiais. Taip pat čia vyksta įvairūs užsiėmimai: mankštos, meditacijos ir panašiai.
Rokiškio ežeras
Sutvarkyta aplinka, takeliai išgrįsti trinkelėmis, todėl patogu apsilankyti ir su vėžimėliais, dviračiais ar kitomis ratuotomis priemonėmis. Jus sužavės sutvarkytas paplūdimys ir smėlis, toks kaip prie jūros, todėl pasijusite esantys lyg prie Lietuvos pajūrio. Ežero pakrantė pritaikyta ir mažesniems vaikučiams ir didesniems suaugėliams. Naujas didelis tiltas su kėdėmis, labai patiks.
Zanapolio dvaras
Kelias link Zanapolio dvaro –žvyruotu keliu, tačiau labai vaizdingais keliukais. Nuorodų į dvarą nėra, todėl pasikliaukite tik koordinatėmis. Pakelėse ganosi karvės, o štai ir mėsinių karvių banda. Vadinasi važiuojate teisingai. Pasukus dar kartą į mišką keliukas pradeda siaurėti ir nebebūti toks patogus važiuoti, bet “extrymo” visiems užteks, o staiga per kelią šuoliais nulėks kiškis, gal tai Rokiškio kiškis? Toliau važiuokite atsargiai, kai kur pakankamai lėtai, jei nenorite užturėti dar ir purvo pramogų. Tačiau po kilometro išbandymo keliuku pakelėse pamatysite tvoras, už kurių tolumoje matosi lyg ir elniai.
Čia trinkelių ir lygių šaligatvių nerasite, reiks leistis į laukinės gamtos pažinimą. Pirmiausia eikite iki pirmo aptvaro ir išgirsite žemu balsu šūksnį “camon, camon”. Pasirodo, taip yra įpratinti tiek taurieji elniai, tiek highlendai, kad ateitų prie šeimininkų. Na ir po kelių šūksnių drąsesni taurieji elniai ateis parodyti savo grožio. Nedrąsiai, bet noras paragauti morkų, kopūstų ir kitų daržovių, kurias galima buvo atvežti lauktuvių, gyvūnus atgena iki lankytojų. Vaizdas tikrai vertas to ekstremalaus keliuko.
Pasigrožėję gamta su dvaro šeimininke Daina eikite apžiūrėti viso ūkio. Pirmiausia Jus atves į elnių rūšiavimo aikštelę, aisku vaikams smagu pasislapstyti labirintuose, o jums, tėveliams, nuostabą sukels, kokie darbai čia vyksta, kiek reikia jėgos, laiko, kad toks ūkis veiktų. Ir kažkur tolumoje išgirsite žemę drebinantį baubimą.Pasirodo tai Hornas, kurio masė virš 2 tonų, bet jis įsivaizduoja, kad yra mielas ir mažas jautukas. Tokių, kaip Hornas, čia gyvena apie 10 ir dar 5 mažyliai. Visi išgirdę duonos maišelių čežėjimą lėtu, bet tvirtų žingsnių žengia lankytojų link. Aišku tik drąsiausi išdrįsta iš savo rankų duoti duonos, bet kas išdrįs, įspūdžiai visam gyvenimui.
Onuškio dvaro griuvėsiai
Nuorodos į Onuškio dvarą yra, todėl jį lengvai rasite. Tačiau dvaro griuvėsiai stovi ant kalvos, tad ne visi su mažyliais išdrįs lipti pažiūrėti iš arčiau. Onuškio dvaras turi savo istoriją, tad ja pasidomėkite prieš čia važiuojant, keliukų nėra, todėl su vaikišku transportu nelabai patogu, geriau pasivaikščioti pėstute.
