Pastaruoju metu naujai atgimstant stoties rajonui, pastebima, kad ši vieta tampa vis patrauklesnė statybų plėtros investicijoms. Buvę gamybiniai ir sandėliavimo sklypai pritaikomi gyvenamajai paskirčiai. Teritorijos vystymas vis labiau įpareigoja įsigilinti į šios vietovės, buvusio Šv. Stepono priemiesčio, istoriją. Apie šį priemiestį, kadaise funkcionavusį dabartinės autobusų stoties ir Šv. Stepono bažnyčios artimiausioje aplinkoje, yra girdėjęs dažnas vilnietis. Tačiau vargu, ar daugelis žino apie šioje vietoje kadaise šurmuliavusį Šv. Stepono turgų!?
Bet apie viską nuo pradžių….
Šv. Stepono užmiesčio dalį su senuoju miestu ir Rūdininkų vartais jungė Šv. Stepono gatvės trasa, kuri minima jau nuo XVI a. pradžios. Gatvės trasa driekėsi tarp smėlėtų kalvų ir veikiausiai dėl šios priežasties teritorija nebuvo labai patogi intensyviam apgyvendinimui. Iki pat XIX a. II pusės priemiestyje dominavo pavieniai mediniai namai, statomi palei kelią. Urbanizacijos procesus smarkiai paspartino geležinkelio linijos Sankt Peterburgas – Varšuva atsiradimas 1862 m. Šios miesto dalies įsisavinimo metu suformuotos dabartinių Geležinkelio, Mindaugo, Algirdo, Švitrigailos, Kauno, Šopeno gatvių ašys. Palaipsniui Šv. Stepono trasa prarado savo svarbą ir tapo lokalios reikšmės gatve, kurios autentiškumą smarkiai pažeidė 1974 m. pastatyta autobusų stotis. Šioje vietoje stovėję XIX a. II pusės pastatai buvo nugriauti, o Šv. Stepono gatvės senoji ašis nukirsta ties šalutine autobusų stoties prieiga, suformavus aukštą mūro ir betono sieną su laiptais. Šv. Stepono bažnyčios teritorija paversta statybos medžiagų gamybos ir sandėliavimo vieta.
Dėl tokių drastiškų urbanizacijos procesų ši miesto dalis iš inercijos stigmatizuojama iki šiol. Stoties rajonas dažnai miestiečiams asocijuojasi su nesaugia, apleista ir pavojinga aplinka bei padidėjusia nusikalstama veikla. Galbūt dėl tokių menkų sociokultūrinių pokyčių ir sulėtėjusios šios miesto dalies tvarios plėtros smarkiai jaučiamas įvairių tyrimų duomenų trūkumas. Tačiau pastaraisiais metais stoties aplinkoje vis intensyviau vykdant priešprojektinius darbus ir gyvenamųjų namų statybą, atsiranda vis naujų iki šiol nežinomų duomenų, padedančių rekonstruoti šios teritorijos vystymosi etapus.
2020 – 2021 m. vykdant archeologinius tyrimus (tyrėja V. Veževičienė) neišvaizdžiame garažų ir sandėlių kvartale, tarp Punsko ir Panerių g. atsidengė įvairūs radiniai, akivaizdžiai patvirtinantys, kad kadaise čia vyko kitokia veikla. Nedideliame gylyje atidengtos kadaise čia stovėjusio statinio dalys – betoninių pamatų liekanos su išlikusiais grindų keraminių plytelių, akmeninių nuogrindų su lataku, laiptelių, bei kaminų/ortakių fragmentais.
Aptikti XIX a. II p. – XX a. radiniai, tokie kaip: monetos, šovinių tūtos ir t.t. parodo, kad tuo metu kvartale buvo vykdoma intensyvi antropogeninė veikla. Iš sovietmečio laikotarpio netikėčiausias radinys ko gero yra šeštojo dešimtmečio benzino kolonėlės cisterna.
Analizuojant įvairius istorinius ir ikonografinius šaltinius, senuosius miesto planus, paaiškėjo, kad šioje vietoje, maždaug XIX a. 9 dešimtmetyje, buvo suformuota miesto aikštė arba turgus. Beveik visuose nagrinėjamuose XX a. I pusės miesto planuose, ši vieta identifikuojama kaip prekyvietė, įvardijama „Ryn Stefanski“, „St. Stephans markt“, „Rynek Stefanski“, „Rynek“, „Stepono prekyvietė“.
Kuo gi buvo prekiaujama šiame turguje? Į šį klausimą dar neatsakyta. Yra įtarimų, kad šioje vietoje, ar kažkur jos artimiausioje aplinkoje XIX a. II pusėje veikė galvijų turgus, tačiau šią prielaidą dar reikėtų patikrinti ir pagrįsti.
Dauguma minėtų planų yra schematiški, tad juose neatvaizduojami teritorijoje buvę statiniai. Informatyvesnis yra 1938 m. planas, jame pažymėti du dideli mediniai pastatai. Tikslesnį vaizdą padėjo atkurti 1943 m. karo antskrydžių metu daryta aerofotonuotrauka, kurioje matyti 3 paviljonai. Vėlesnėje, 1944 m. aerofotonuotraukoje matyti bombardavimo metu sunaikinti sklype stovėję statiniai. Siekiant išsiaiškinti, kurio iš jų pamatai buvo aptikti, buvo pasitelktas planų sutapatinimo metodas ir paaiškėjo, jog tiriamame sklype aptikti vieno iš jų, vakarinio paviljono pamatai.
Šis prekybos paviljonas stovėjo neilgai. Jis pastatytas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, 1937-1939 m. Sugriautas 1944 m. oro antskrydžių veiksmų metu, kuomet geležinkelio stoties rajonas buvo smarkiai bombarduojamas (beje, Antrojo pasaulinio karo laikų galinga aviacinė bomba netikėtai buvo aptikta 2020 m. pavasarį, statybos darbų metu, už kelių šimtų metrų nuo šio sklypo, arčiau geležinkelio). Taigi, sugriautas paviljonas vėliau nebeatstatytas. Kitų dviejų paviljonų vietoje tebestovi sovietmečiu suremontuoti sandėliai, dirbtuvės ir pan.
Archeologiniai tyrimai bus tęsiami pavasarį. Toliau numatoma tirti žemiau glūdinčius kultūrinius sluoksnius, kurie neabejotinai turėtų padėti plačiau rekonstruoti Šv. Stepono priemiesčio kvartalo istoriją.
Informaciją parengė: VšĮ „Architektūros tyrimų centras”
Archeologinius tyrimus vykdo UAB „Kultūros vertybių paieška”
