Vilniuje, kaip tikrame kalnų kurorte, yra net du serpantinai.
Pirmasis yra Pavilny, Tuputiškių vardu žinomas, kitas – pasislėpęs po medžiais, Vilniaus pilyse, Trijų Kryžių kalno papėdėje.
Pirmasis prieš 100 metų sujungė geležinkeliečių gyvenvietę su Pavilniu, antrasis prieš 200 metų jungė apipus Vilnios esantį Vilniaus universiteto Botanikos sodą Sereikiškėse.
Daugiausia „gyvačiukų“, t.y. posūkių 180 laipsnių kampu, turi Vilniaus pilių serpantinas, nors jis buvo skirtas labiau batuotiems negu ratuotiems.
Šiandien Vilniaus pilių serpantinas vos praeinamas, vos matomas. Tačiau jo pėdsakus lazerių ir kompiuterių pagalba nesunku pamatyti skaitmeniniuose reljefo modeliuose, tiksliau jų šešėliuose.
Iliustracija: kairėje fragmentas iš Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškosios akademijos Botanikos sodo plano (1834 m.), viduryje – sumodeliuotas reljefo modelis, esant apšvietimo šaltiniui 45 laipsnių aukštyje ir 45 laipsnių azimute (pagal Vilniaus miesto savivaldybės LiDAR duomenis, 2009 m.), dešinėje – įstrižoji vietovės aerofotografija (Vilniaus miesto savivaldybės duomenys, 2019 m.).
Plačiau apie senojo reljefo tyrimus: Sarcevičius S., Valionienė O., Pugačiauskas V. Kreivoji pilis: tarpdisciplininių tyrimų atvejis, Vilnius, 2016.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato informacija
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.