Tuputiškėse, Pavilnių regioniniame parke, mišku apaugusioje Žiedų gatvės atkarpoje, jungiančioje Žemutinį ir Aukštutinį Pavilnį, Vilniaus „Grinda“ užbaigė istorinio beveik 200 m ilgio ir 4,5 m pločio akmens grindinio rekonstrukciją.
Tuputiškių serpantinas – Pavilnio regioniniame parke esantis ir Žemutinį Pavilnį su Aukštutiniu Pavilniu jungiantis kelias, vienintelis serpantinas Lietuvoje. Žinoma nei ilgiu, nei aukščiu jis negali lygintis su kalnų serpantinais, bet vingių staigumu tikrai jiems nenusileidžia.
Akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas, nutiestas 20 a. pradžioje, sujungė Pavilnį – kaip geležinkelininkų gyvenvietę, pradėtą statyti 1908 m. 1997 metais serpantinas įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą. Taip pat jis laikomas technikos paveldo objektu.
Rekonstruojant Tuputiškių serpantiną, buvo naudojami ne skaldyti akmenys, o akmens rieduliai. Visas kalnų kelias rekonstruotas rankomis: riedulius darbuotojai sukalė į granito atsijų pagrindą, o tarpus užpildė smulkia granito frakcija.
Užkopus į Aukštutinį Pavilnį galima apžiūrėti Pavilnio Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia. Tai vienintelė medinė katalikų bažnyčia Vilniuje.
Aukštutinis Pavilnys minimas nuo 1908 m., kuomet Vilniaus geležinkelininkai nupirko čia sklypą ir įkūrė sodą. Nuo 1911 m. Aukštutiniame Pavilnyje pradėti statyti namai. Tuo tarpu Žemutinio Pavilnio istorija senesnė. XIX a. pabaigoje čia buvo nutiestas geležinkelis Sankt Peterburgas – Varšuva ir traukiniai juo pradėjo važinėti 1862 m.
Serpantinas – tai kalnuotųjų vietovių kelias. Kadangi kelias eina kalnų šlaitu, tai būna siauras, smarkiai vingiuotas ir besitęsiantis šimtus kilometrų, nes padarytas su nedidele įkalne.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.