Viešnagė į autentiškus namus – tai lyg kelionė laiku, papildoma pikantiškomis, niekur dar neskaitytomis istorijomis.
Vis daugiau keliautojų ar smalsių miestiečių atranda, atrodo, visuomet čia pat buvusius memorialinius butus ar namus, kuriuose kadaise gyveno žymūs rašytojai, menininkai, intelektualai. Viešnagė į autentiškus namus – tai lyg kelionė laiku, papildoma pikantiškomis, niekur dar neskaitytomis istorijomis. Visgi karščiausia sezono naujiena Kaune, modernizmo mieste – ekskursijos į istorinius butus, kuriuos naujam gyvenimui prikelia Laikinosios sostinės užmojų ir idėjų entuziastai, vertinantys visiems mums svarbų, o pasauliui vis įdomesnį architektūros paveldą. Šįkart papasakosime apie du butus, kuriuos skiria vos keli šimtai metrų pėstute. Taigi ir ekskursija dviguba – per vieną popietę ar vakarą galite aplankyti tarpukario perlus ir Gedimino gatvėje, ir Vytauto prospekte. Šių butų šeimininkai – jauni verslininkai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius.
Vienas žymiausių Laikinosios sostinės Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas daugiabutį adresu Gedimino g. 48 suprojektavo gydytojo ir visuomenės veikėjo Prano Gudavičiaus užsakymu 1929-aisiais. Išnuomojęs kitus išskirtinio art deco stiliaus pastato aukštus, pirmajame apsigyveno ir kliniką įkūrė pats užsakovas, po kelerių metų tapęs Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininku ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi. 1944-aisiais P. Gudavičius pasitraukė į Vakarus, 1956-aisiais mirė Niujorke. Namas, kaip daugelis kitų unikalių tarpukario statinių, šeimų nuosavybių, sovietų okupacijos metais buvo padalintas į mažesnius butus. Mūsų susidomėjimo objekte, kurio plotas – net 100 kv. m., keletą dešimtmečių gyveno ir trimis pasaulio šalimis per didelius langus gėrėjosi medikų pora. Jiems nusprendus kraustytis į mažesnius namus, šį butą įsigijo Karolis ir Petras.
Neseniai Kauno savivaldybės paveldosaugos programos pagalba atnaujintas ir pastato fasadas, tad ekskursija pradedama kitoje gatvės pusėje, kad galėtumėte pasigrožėti sienas dengiančio žėručio žaismu. Amą atima jau užėjus į laiptinę – jos lango vitražas sukurtas iš JAV gaminto spalvoto stiklo! Na, o įžengus į buto vidų ir, atsivėrus valgomąjį ir svetainę jungiančioms stumdomoms durimis, išties pasijauti lyg tarpukario „faivokloke“ – arbatos gėrimo popietėje. Niekas neskubina – mėgaukitės ja! Įsitaisykite ant funkcionalumo ir estetikos darna žavinčios kušetės ir klausykitės.
Buto šeimininkai yra pasakoję, kad meilę modernizmui ir art deco jiems visų pirma įkvėpė kelionės, o tuomet suprato, kad tą „auksinių laikų“ jausmą gali atrasti ir čia pat, gimtame Kaune – tik šiek tiek pasidarbavęs. Žinoma, kruopštūs restauracijos darbai užtrunka – nors konkrečiai šis butas okupacijos metais nedaug nukentėjo, vis tiek prireikė kelerių metų, kad į jį galėtum pasididžiuodamas pakviesti svečių. Jaunuolių atkaklumas įkvepia – prireikus pakeisti dalį autentiškų plytelių virtuvėje jie kreipėsi į tebeegzistuojančią kompaniją Čekijoje. Jos vadovas, sužavėtas tokiu entuziazmu, sutiko pagaminti nedidelį gaminių kiekį. Dar vienas žavus istorinis akcentas virtuvėje – ledainė, niša sienoje, kurioje būdavo laikomi greitai gendantys produktai. Tiesa, šiame bute imitacijos nerasite – tai yra, jei neįmanoma atkurti autentikos, verčiau jau interjero žavesį kurti kontrasto principu. Istoriniai baldai tuo tarpu atkeliavo ir vis dar keliauja iš įvairiausių vietų. Bute stovi net gydytojui priklausiusi spinta su… senoviniais instrumentais.
Metas pereiti judrų Vytauto prospektą ir stabtelėti prieš praveriant ką tik restauruotas jei ne banko, tai valstybės rūmo vertas duris. Žavingas, lyg bangą primenantis namas su kolonomis, kurias puošia prekybos dievai, pažymėtas 58 numeriu, neįprastas funkcionalaus Kauno modernizmo tinklui. Jis įkvėptas olandiškosios mokyklos, o iš kiemo atrodo dar kitaip – ir kelia pavydą svajojantiems apie žiemos sodus. Beje, šis namas jau įamžintas kine – jame ir Karolio ir Petro bute, virtusiame Valerijaus Legasovo namas, filmuotas serialas „Černobylis“. Apie buto interjerą žinių ir archyvinės medžiagos likę nedaug – tai vis tamsaus mūsų šalies istorijos tarpsnio pasekmė. Kalbama, kad namo gyventojai sušaudyti tiesiog kieme…
Visgi po truputį, po gabalėlį, bendraujant su amžininkais ir profesionalais, tariantis, kaip galėjo būti, kaip buvo panašiuose butuose, atgimsta ir šis. Bene solidžiausią įspūdį daro sodri mėlyna sienų spalva, kuri panaudota ir laiptinėje. Planuojama palikti originalų atidengtą ja dažytos sienos plotą. O „tikrosios“ įkurtuvės – dar ateityje. Bet sienas jau dabar puošia namą stačiusių jaunų kauniečių Mozės Posvianskio ir Hirso Klišo portretai. Tai – Karolio ir Petro reveransas auksiniam Kauno periodui. Klausantis jų istorijų ir vizijų norisi tikėti, kad dar vienas toks periodas – jau čia pat. O kol kas (žinoma, kai leis pandeminė situacija – red. past.) metas praverti duris į Kauno modernizmą, kuris – jau pakeliui į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus. Patikėkite – patekus į juos į ekskursiją tilpti gali būti sunku…
Daugiau: Gedimino g. 48, Vytauto pr. 58
„Kaunas IN“ inf.
Savininkų nuotr.