Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Šilalėje. Dabartinė miesto negotikinė bažnyčia pastatyta 1909 metais. Statinio projektą parengė žymus lenkų architektas Juozapas P. Dziekonskis. Pagrindinis bokštas – įspūdingai aukštas, beveik 60 m. Bažnyčios viduje sukaupta visa meno kūrinių galerija, verta pamatyti XIX a. tapytų šv. Antano ir šv. Onos paveikslų, išskirtini 16 langų vitražai, keliolika XVIII ir XIX a. sukurtų medinių šventųjų skulptūrėlių. Bažnyčioje išliko 1912 m. gamybos Karaliaučiaus firmos Bruno Goebel sukurti vargonai. Bažnyčios statybos ir įrengimo išlaidas padengė vietos dvarininkai ir parapijiečiai.
Dvarininkas Orvydas (Orvydavičius) 1533 m. pastatė Šilalėje bažnyčią ir ją išlaikė. Įkurta parapija. Šilalės klebonas Jonas Tartyla vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo propaguoti reformacines evangelikų liuteronų idėjas, todėl 1536 m. turėjo pasitraukti į Mažąją Lietuvą. Šilalės bažnyčia XVI a. pabaigoje priklausė protestantams. XVII a. pradžioje grąžinta katalikams. Pranas Pilsudskis 1769 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. 1792 m. Jonas Pilsudskis įsteigė altariją. 1829 m. bažnyčia gerokai apdegė. 1830 m. suremontuota. XIX a. veikė parapinė mokykla.
Kas yra altarija? Kunigas gyvenantis iš tikinčiųjų aukų už religinius patarnavimus. Altarijos buvo steigiamos vietos klebono rūpesčiu, jas taip pat galėjo įkurti ir aprūpinti, išlaikyti turtingi bažnyčios rėmėjai.
Prie pagrindinių šventoriaus vartų 2014 m. atstatyta ir pašventinta lurdo grota. Ji buvusi įrengta 1941 m. tikintis apsaugoti bažnyčią nuo karo sugriovimų. Pokaryje sunaikinta. Šventykloje stovėjusi Marijos statula buvo išsaugota ir patalpinta vienoje iš bažnyčios navų. Naujajam lurdui buvo pagaminta kita statula.
Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano, vienabokštė, su bokšteliais, siekianti beveik 60 m aukštį. Šilalės bažnyčiai būdingos išbaigtos formos, darnios proporcijos. Iš interjero puošmenų pirmiausia pažymėtini iki 1914 m. sukurti šešiolika vitražų su įvairių šventųjų atvaizdais. Bažnyčią puošia apie dvi dešimtis vertingų XVIII–XIX a. medinių skulptūrų. Įspūdingiausia – Nukryžiuotojo skulptūra. Virš zakristijos įrengtas nedidelis bažnytinio meno ir istorijos muziejėlis. Tarp jo eksponatų išsiskiria XIX a. tapytas šv. Onos paveikslas.
Bažnyčioje įrengti 1912 m. gamybos Karaliaučiaus meistro Bruno Goebel sukurti vargonai, pasižymintys profesionalumu. Jie yra romantinio stiliaus ir yra vienas didžiausių šio meistro darbų Lietuvoje. Instrumentas iki mūsų dienų išliko beveik nepakitęs, išsaugojęs originalų vamzdyną ir dispoziciją.
Šilalėje vyksta treji didžiausi tradiciniai atlaidai: tituliniai Šv. Pranciškaus Asyžiečio (spalio 4 d.), Šv. Onos (liepos 26 d.) ir Porcinkulės (rugpjūčio 2 d.). Prie įėjimo į bažnyčią kabo atminimo lenta su bareljefu, primenanti, kad tiksliai nenustatytoje Šilalės parapijos gyvenvietėje yra gimęs ir senojoje miesto bažnyčioje pakrikštytas Laurynas Rokas Ivinskis (1810–1881).