Lietuvos saugomos teritorijos dar niekad nebuvo taip patogiai ir patraukliai pritaikytos šalies lankytojams ir užsienio turistams. Už Europos Sąjungos lėšas nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose pastatyta apie 20 apžvalgos bokštų, įkurti lankytojų centrai, veikia 9 gamtos mokyklos, pasivaikščioti kviečia daugybė pažintinių takų ir sutvarkytų piliakalnių.
O gegužės 13 d. prie garsiojo Punios piliakalnio, Nemuno kilpų regioniniame parke, įvyks festivalis „SAUgoma ir TAU“, kurio metu kiekvienas turės galimybę ne tik gerai praleisti laiką, bet ir atrasti ar naujai pažinti Lietuvos saugomas teritorijas – dalyvauti žaliojoje mugėje, edukacijose, žaidimuose, degustacijose. Viską vainikuos Marijono Mikutavičiaus koncertas.
Iš lankytojų centro – į gamtą
Saugomų teritorijų, į kurias prasidėjus šiltajam sezonui, maga patekti ne vienam gamtos patyrimus mėgstančiam žmogui, lankytojų centrai neabejotinai jau tapo vartais į šalies saugomas teritorijas.
„Tokie centrai veikia visame pasaulyje – ir Europoje, ir JAV – jie yra neatsiejama saugomų teritorijų dalis, padedanti lankytojams tikslingai pasirinkti, ką jie nori patirti ir pamatyti. Juose sužinoma, kas tame nacionaliniame ar regioniniame parke yra vertingiausio, kas saugoma ir į ką būtina atkreipti dėmesį. Patrauklios ir interaktyvios ekspozicijos, atspindinčios kiekvieno nacionalinio ar regioninio parko vertybes, skatina ne tik paskaityti tekstus, bet ir aktyviai dalyvauti – žaisti žaidimus, klausytis paukščių balsų, atsakyti į klausimus, o pasirinkus maršrutą – keliauti tiesiai į gamtą“, – pristato Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos atstovė Diana Rakauskaitė.
Šiemet bus atidarytas ir naujas lankytojų centras Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Juodkrantėje, tačiau kol kas saugomų teritorijų specialistai rekomenduoja užsukti į neseniai duris atvėrusius Dubysos regioninio parko, Nemuno kilpų regioninio parko, Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centrus.
„Lankytojų centras pristato gamtos vertybes, biologinę įvairovę, kraštovaizdžio unikalumą, nematerialujį kultūros paveldą – žmogus gauna struktūruotą ir labai aiškią informaciją, todėl gali pasirinkti maršrutus pagal savo poreikius. Tai gali būti ir pažintiniai takai, ir gamtos paminklai. Šią vasarą lankytojus pasitiks neseniai sutvarkytas senolis Stelmužės ąžuolas, padaryti nauji laiptai prie Parnidžio kopos, naujai pritaikyti lankymui Merkinės, Liškiavos bei Punios piliakalniai, Vytauto kalnas Birštone. Atnaujinti pažintiniai takai – Arlaviškių kadagių slėnio, link Kačėniškės piliakalnio, Maironio kelias Padubysiu. Išskirtinio dėmesio sulaukia Stripeikių bitininkystės muziejaus ekspozicija, esanti Aukštaitijos nacionaliniame parke“, – keliauti kviečia VSTT vyr. patarėja Rūta Baškytė.
Keliautojus jau pasitinka nauji informaciniai stendai ir rodyklės saugomose teritorijose, kelio ženklai, žymintys nacionalinių ir regioninių parkų ribas.
Skandinaviška gamtos mokyklų patirtis – ir Lietuvoje
Šalies saugomose teritorijose veikia devynios gamtos mokyklos – Aukštaitijos, Dzūkijos ir Kuršių Nerijos nacionaliniuose parkuose, taip pat Sirvėtos, Kauno marių, Kurtuvėnų, Varnių ir Žagarės regioniniuose parkuose, Žuvinto biosferos rezervate. Jos itin populiarios Norvegijoje, Suomijoje bei kitose Vakarų Europos šalyse. Vaikai turi galimybę daugiau laiko praleisti gamtoje.
„Tokios įstaigos padeda jaunajai kartai betarpiškai pažinti gyvąją gamtą – jose galima netgi nakvoti. Mokyklos veikia visus metus, čia nuolat atvyksta grupės moksleivių, studentų, šeimų. Edukacijų ir ekskursijų metu jaunimas artimai prisiliečia prie gamtinių paslapčių. Tokios iniciatyvos dabar kaip niekad reikalingos, nes dėl intensyvaus technologijų naudojimo juntamas vaikų atotrūkis nuo gamtos. Kartais visai be rimtų priežasčių gamtos bijoma – dėl erkių, uodų ji tampa priešu. Šiuos mitus gamtos mokyklų specialistai griauna supažindindami vaikus su saugomų teritorijų aplinka, paaiškindami visų augmenijos ir gyvūnijos grandžių sąsajas“, – patirtimi dalinasi D. Rakauskaitė.
Patyriminis įtraukusis mokymas gamtos mokyklose vyksta perteikiant nacionalinių parkų vertybes, supažindinant, kas juose saugoma ir kodėl tai taip svarbu. Pavyzdžiui, Žuvinto biosferos rezervate vaikai ir jaunimas patiria paukščių karalystę ir pažįsta saugomą aplinką – ją patirdami čia būdami. Vasaros stovyklų metu veiksmas gamtos mokyklose tampa dar intensyvesnis, todėl norintys rezervuoti laiką turėtų suskubti.
Gamtos festivalis kaip gyvoji patirtis
Gegužės 13 d. atrasti ir pažinti Lietuvos saugomas teritorijas bus kaip niekad paprasta. Prie garsiojo Punios piliakalnio, Nemuno kilpų regioniniame parke, Alytaus rajone vyks festivalis „SAUgoma ir TAU“.
„Jo metu dalyviai bus kviečiami į nacionalinių ir regioninių parkų mugę, edukacijas, žaidimus, degustacijas, bus detaliai pristatomos pažintinio turizmo galimybės saugomose teritorijose. Taip pat vyks diskusijos apie tvarų keliavimą, kuriose dalyvaus Rytas Šalna, Marius Čepulis, Vytaras Radzevičius ir kiti žinomi žmonės. Koncertuos M. Mikutavičius, skambės elektroninės sutartinės, vyks šokio teatro pasirodymas, o didžiuliame ekrane bus galima stebėti pažintinio turizmo Lietuvoje galimybes. Vakare nuaidės griausmingas koncertas, skatinantis nepamiršti gamtai draugiškų vertybių“, – kviečia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Agnė Jasinavičiūtė.
Festivalio „SAUgoma ir TAU” preliminari programa:
15 val. Nacionalinių ir regioninių parkų mugė, edukacijos, žaidimai, degustacijos, kt.
18 val. Nerealus koncertas: Marijus Mikutavičius, Viktoras Diawara, Šeiko šokio teatras, keturių stichijų šou, šviesos instaliacijos, kt.
Festivalis „SAUgoma ir TAU” – NEMOKAMAS.
Renginio organizatorius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos