Telšių ješibotas (hebrajiškai – ješiva, išminties buveinė) buvo garsi visame pasaulyje rabinų ir žemesniųjų žydų dvasininkų mokykla, įkurta 1873 metais rabino Gaono Leizerio Gordono. Telšių ješibotas XIX a. buvo pripažintas vienu didžiausių pasaulyje. Jame tobulinosi jau praktikuojantys rabinai iš Anglijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Urugvajaus, Pietų Afrikos, Vengrijos ir kitų šalių. Vienu metu čia studijuodavo iki 500 rabinų. Prie Telšių ješiboto buvo religinė mergaičių gimnazija ir mokytojų seminarija.
Buvusi rabinų mokykla, dabar – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 4121) remonto laukė ilgus metus. Rugpjūčio 26 dieną pabaigti ir KPD paskirtai Tvarkybos darbų priėmimo komisijai priduoti darbai. Pastatas restauruotas pagal UAB „Atamis“ parengtą Telšių ješiboto tvarkybos darbų (restauravimas, remontas) projektą (projekto dalies vadovas V. Grinčelaitis). Restauravimo metu pagal ikonografinę medžiagą atstatytas frontonas, atkurta stogo forma, restauruotas degtų plytų mūras ir arhitektūrinės detalės, atkurta salė.
Per 1908-aisiais Telšius nusiaubusį gaisrą ješibotas sudegė, tačiau jo vietoje sekančiais metais buvo pastatyta neogotikos stiliaus mokykla, ypač populiari buvusi tarpukariu. Projektą jam iškart po gaisro parengė J. Ušakovas, o rabinas Gaonas Leizeris Gordonas kartu su prašymu gauti leidimą atstatyti sudegusią ješivą pateikė Kauno gubernijos statybos skyriui. Leidimas buvo gautas su sąlyga, kad baigus darbus informuotų gubernijos valdybos statybos skyrių, atsiųstas specialistas atliktų pastato apžiūrą ir tik po to jį būtų galima eksploatuoti. Statybos darbai buvo baigti 1909 metų rugsėjį.
Suprojektuotas pastatas buvo vieno aukšto, stačiakampis, šildomas, simetriškas (būdinga sinagogoms), galiniu fasadu atgręžtas į Iždinės gatvę, dvišlaičiu stogu. Rytų pusėje suprojektuota erdvi stačiakampė salė, kurios rytinėje sienoje paliktas platesnis vidurinis tarplangis – numatyta vieta aron kodešui (hebr. – Šventoji skrynia, švenčiausia žydų maldos namų vieta, kurioje saugomi Šventojo Rašto rinkiniai). Tokia maldos namų orientacija su aron kodešu, pastatytu prie rytinės sienos, atgręžtos į Jeruzalę, yra būdinga sinagogoms.
Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui du ješiboto mokytojai Ilja Meiras Blochas ir Chaimas Mordechajus Kacas išvyko į JAV ieškoti finansinės paramos. Ten sužinojo apie prasidėjusį karą. Panaikinus ješibotą Telšiuose jie 1941 metais įkūrė naują mokyklą JAV, netoli Klivlando. Mokyklą pavadino Telšių vardu. Joje iki šiol taikoma Telšiuose sukurta mokymo sistema.
1940 metais Lietuvą okupavus Telšių ješibotas buvo likviduotas, pastatas nacionalizuotas ir pritaikytas įvairiai gamybinei veiklai, administracinei paskirčiai. Pokario metais pastatas buvo labiausiai rekonstruotas. 1978 metais pastatas vėl degė, po gaisro nugriautas rytinio fasado frontonas, aplipdytas silikatinių plytų priestatais bei iš silikatinių plytų užstatytas antras aukštas, uždengtas stogas, sunaikinta dalis architektūros autentikos, pakeistas vidaus išplanavimas, konstrukcijos.
Ješibotai atsirado Babilonijoje, Palestinoje, Egipte mūsų eros pradžioje, Talmudo formavimosi metu. Lietuvoje iki 1940 metų veikė Vilniaus, Kauno, Telšių, Kelmės ir Panevėžio ješibotai. Telšiuose, Žemaitijos sostinėje, dabar restauruotas ješibotas bus pritaikytas edukacinei, kultūrinei bei visuomeninei veiklai. Darbus atliko UAB „Telšių meistras“.
Kultūros paveldo departamento informacija