„Fixus mobilis“ sukūrė ir pradeda rodyti edukacinių vaizdo klipų ciklą, skirtą istorinių statinių prevencinės priežiūros pagrindams. „Pasidairyk pats“ videomokymai talpinami internete ir yra visiems laisvai prieinami.
Kurti vaizdo klipus Kultūros infrastruktūros centro Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupę „Fixus mobilis“ paskatino patys paveldo šeimininkai.
„Bendraudami su istorinių statinių valdytojais, prižiūrėtojais ir meistrais supratome, kad noro rūpintis paveldu tikrai netrūksta. Bet vien gerų norų negana, kultūros paveldo statiniai yra ypatingi, jautrūs, ir jų priežiūra reikalauja specifinių žinių bei įgūdžių. Vieni valdytojai domisi, nuo ko jiems pradėti, kiti turi jau labai konkrečių klausimų apie priežiūrą. Todėl džiaugiamės galėdami pristatyti edukacinius videofilmus, kuriuose daugybė atsakymų į pačius įvairiausius klausimus“, – sako projekto vadovė Erika Kielė.
Videomokymuose „Fixus mobilis“ specialistai bei ekspertai dalinsis gerąja patirtimi ir žiniomis, kurias iliustruos praktiniai patarimai bei darbų pavyzdžiai. Kiekvienas mokymų epizodas bus skirtas vis kitai paveldo prevencinės priežiūros temai:
- istorinio statinio apžiūra,
- bendrieji istorinio pastato prevencinė priežiūros principai,
- vandens nuvedimo sistemos priežiūra,
- stogų priežiūra,
- tinko, dažų ir kitų paviršių dangos,
- statinio aplinkos priežiūra,
- žalingasis trobagrybis.
Šių temų edukacinius vaizdo klipus „Fixus mobilis“ žada pristatyti iki gruodžio vidurio. Videomokymus žiūrėti ir naujienas sekti kviečiama „Fixus mobilis“ „YouTube“ kanale, kur jau patalpintas pirmasis mokymų
Ir pirmojo, ir kitų videomokymų epizodų žiūrovus ekrane pasitiks ne tik „Fixus mobilis“ ekspertai, bet ir ypatingas svečias – žymus aktorius Leonardas Pobedonoscevas.
„Kurdami videomokymus, savo ekspertinę patirtį norėjome perteikti kuo paprasčiau ir aiškiau. Bet kas savaime aišku mums, nebūtinai aišku kiekvienam paveldo objekto šeimininkui. Todėl į procesą norėjome įtraukti žmogų „iš šono“, kuris padėtų mums akcentus sudėlioti „žmonių kalba“, – E. Pabedonoscevo vaidmenį videomokymuose komentuoja E. Kielė. – Kad mūsų ekspertų ir Leonardo dialogai mokymams suteiks gyvumo, žinoma, tikėjomės. Kas tikrai nustebino, tai jo nuoširdus susidomėjimas paveldo priežiūros niuansais ir polinkis viską išbandyti savo rankomis, praktiškai.“
Pats aktorius savo įspūdžiais iš videomokymų filmavimo aikštelės dalijasi „Fixus mobilis“ parengtame interviu:
Leonardai, esate vienas ryškiausių televizijos ir kino veidų Lietuvoje. Natūralus klausimas: kas bendro tarp jūsų ir paveldo?
Geras klausimas. Mokykloje labai stropus mokinys nebuvau, bet istorijos pamokas mėgau. O kai atėjo laikas rinktis, kur stoti, mano planas buvo archeologija. Kapstyčiausi sau istorijoje ir tyrinėčiau, kur tiesa, o kur melas – tada galvojau. Bet… įstojau į aktorinį.
Potraukis praeičiai vis dėlto niekur nedingo. Ir dabar labai mėgstu muziejus, visada imu gidus ir kankinu juos dvigubai daugiau, negu priklauso. Analizuoju, diskutuoju, provokuoju. Pastatuose irgi ieškau istorijos: kas statė, kiek truko statybos, kokie mišiniai naudoti, kokie incidentai galėjo atsitikti – man viskas įdomu. Užtenka vienos senovinės plytos, ir mano galvoje jau sukasi filmas. Sukdavosi dar iki tol, kol pradėjome filmuoti su „Fixus mobilis“.
Kiek paveldas ir jo priežiūra jums praktiškai aktuali tema?
Tiesą sakant, gyvenu praktiškai avariniame Vilniaus Užupio name. Taigi jo priežiūra man rūpi kiekvieną mielą dieną, nors savo butą jau rekonstravau iš esmės. Beje, galima sakyti – savo paties rankomis. Aišku, konsultavausi su architektais, meistrais, nes nenorėjau daryti bet kaip. Tiesiog apklijuoti viską gipso kartonu būtų buvę tikrai paprasčiau, nei atgaivinti senas plytas. Bet stengtis išsaugoti autentiką man buvo ir azartas, ir didelis malonumas. Ir, mano nuomone, man pavyko.
Panašu, esate nagingas?
Mano įrankių kolekcijoje dabar trūksta tik akumuliatorinio kreiziuko! Ir viskas. Visus kitus įrankius turiu, viskuo naudotis moku. Kartais pagalvoju, kad gal turėčiau daugiau savo aktorinį šlifuoti ir tvirtinti, bet meistravimui atsispirti niekaip negaliu. Būna, net vaidindamas galvoju, kaip čia tuos palangės ir plytų kampus suvesti.
Kalbant apie vaidybą, kaip apibūdintumėte savo vaidmenį videomokymuose?
Mano rolė šiame seriale buvo ne uždavinėti klausimus ir linkčioti iš mandagumo, o drąsiai klausti, ko nesuprantu. Aš esu paprastas žmogus, pripratęs prie „žmogiškos“ terminologijos, o paveldo priežiūros specialistai – kaip ir bet kurios kitos srities profesionalai – kalba savita kalba. Taigi filmavimo aikštelėje buvau tarsi tarpininkas, padedantis ekspertams susišnekėti su videomokymų žiūrovais, t. y. su tokiais kaip aš.
Įsimintiniausias videomokymų filmavimų momentas – kas tai?
Visko buvo. (Juokiasi.) Bet tikrai įsiminė momentas, kai turėjome filmuoti vieno dvaro palėpėje. Tokiame, kaip aš sakau, svajonių bokštelyje, primenančiame nedidelį švyturį. „Leonardai, tau patiks“, – prieš kopiant viršun dar pasakė kažkas iš „Fixus mobilis“ kompanijos. Patiks, tai patiks! Lipu, atsimenu, tais vos gyvais laiptais, diena vasariška, nuotaika fantastiška, pagaliau įžengiu į savo svajonių bokštą, o jame – gal milijonas tokių mažyčių muselių. Debesis! Mes kalbamės prieš kameras, o visas tas debesis braunasi mums į burnas, akis, ausis. Toks natūralus vau buvo patirti, kaip gamta subujoja, kai tam tikras vietas apleidžia žmogus.
O jeigu reikėtų įvardinti esminę pamoką, kurią per filmavimus pats išmokote?
Sakyčiau, kad tai – vanduo. Beje, man atrodo, kad jis mane persekioja. Per keletą metų atsitiko daugybė su vandeniu susijusių avarijų: vienur kaimynus užpyliau, kitur stogas varvėjo, tada vėl vamzdžius prarovė. Nesuprantu, kodėl visa tai man ir koks tai ženklas. Kad stogas ir jo sandarumas yra esminis pastato elementas – kaip ir žinojau. Bet po videomokymų filmavimų vandens kėslus pradėjau pastebėti – visur. Sėdžiu, pavyzdžiui, anądien prie Užupio angelo, žiūriu į namo fasadą, atrestauruotą vos prieš kokį dešimtmetį, ir matau, kad dėl blogo latako sujungimo siena jau šlampa. Namas visas gražus, o ties ta vieta jau prasidėjęs irimas. Kol tas irimas virs sienos trūkimu – tik laiko klausimas. Kad lašas po lašo ir akmenį pratašo, sako ne veltui. Todėl vandenį tinkamai nuvesti, visus latakus ir lietvamzdžius periodiškai valyti yra kritiškai svarbu. Tą aš tikrai supratau.
Ko palinkėtumėte Lietuvos dvarų, trobų, senamiesčių namų – visų istorinių pastatų šeimininkams ir puoselėtojams?
Pasakysiu taip: dažnai galima greitai ir labai daug visko pridaryti, o paskui staiga suprasti, kad viską reikia perdaryti. Kad taip neatsitiktų, norėčiau palinkėti noro ir jėgų viską iškart daryti gerai. Bet daryti gerai reiškia nuolat mokytis. Tikiuosi, kad mūsų su „Fixus mobilis“ sukurti videomokymai jus įkvėps.
Paveldo prevencinės priežiūros videomokymai – „Fixus mobilis“ edukacinio projekto „Pasidairyk pats“ dalis. Plačiau apie projektą galima sužinoti „Fixus mobilis“ interneto svetainėje arba telefonu +370 612 73483.
Projektas „Pasidairyk pats“ (oficialus pavadinimas „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“) finansuojamas 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“ lėšomis.