Valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Raubonių vandens-malūno-karšyklos-verpyklos (Pasvalio rajonas) tvarkybos darbai tęsiasi jau penkerius metus. Šį rudenį baigtas pirmasis darbų etapas. Jo metu sutvarkytas malūno priestatas – buvusios pagalbinės patalpos. Manoma, jog ši pastato dalis pastatyta dar XIX a. pirmoje pusėje, o gal ir anksčiau, ir yra senesnė už pagrindinį malūno namą. Iki restauravimo priestatas buvo naudojamas kaip socialinis būstas. Jo būklė buvo išties bloga, todėl tvarkybos darbų projekte buvo numatytas pamatų sutvirtinimas, sienų mūro restauravimas, dūmtraukio permūrijimas, stogo dangos pakeitimas, vidaus ir išorės apdailos bei kiti darbai.
Restauruojant priestatą buvo aptikta iki tol nežinomų vertingųjų savybių: atrasti senųjų statinių pamatų ir rūsio fragmentai, kurie vėlesniu laikotarpiu buvo užversti. Dabar rūsys eksponuojamas. Pastate restauratoriai įrengė duonkepę krosnį. Taip pat sutvarkyta priestato mansarda, kuri pritaikyta muziejinėms reikmėms, parodoms. Laikantis specialių reikalavimų įrengta katilinė, šildymo sistema, keltuvas neįgaliesiems, vidaus vandentiekis, sanitarinės patalpos, elektros instaliacija. Restauruotas malūno priestatas pritaikytas edukacinėms reikmėms.
Tvarkybos ir kapitalinio remonto darbai buvo atlikti įgyvendinant Pasvalio rajono savivaldybės projektą „Pasvalio rajono Raubonių gyvenvietės viešosios infrastruktūros atnaujinimas“. Projektas buvo dalinai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones. Objekto sudėtingumas lėmė, jog nemažą lėšų dalį iš savo biudžeto skyrė savivaldybė. Darbus atliko UAB „Versiculus“.
Šiuo metu taip pat vykdomas malūno restauravimo antrasis etapas. Jo metu tvarkomas pagrindinis malūno namas, kuriame išlikusi autentiška vilnos apdirbimo įranga. Darbai finansuojami Kultūros ministerijos paveldotvarkos programos bei Pasvalio savivaldybės lėšomis. Dviejų aukštų su mansarda pastatas bus pritaikytas muziejinei, edukacinei veiklai. Restauruoti įrenginiai padės atkurti seniai užmiršto amato subtilumą. Raubonių bendruomenė ir savanoriai entuziastai Lietuvoje garsėja „vilnonėmis“ iniciatyvomis. Kasmet rugsėjo mėnesį vyksta tarptautinis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos“. 2022 m. jis kvies jau septintąjį kartą. Raubonių vandens-malūnas-karšykla-verpykla yra vienas unikaliausių technikos paminklų Lietuvoje. Visus pastato restauravimo darbus planuojama baigti kitais metais.
Ant Tatulos upės kranto pastatytas malūnas buvo vienintelis visoje parapijoje
Raubonių malūnas skaičiuoja jau ne pirmą savo istorijos šimtmetį. Pirmasis malūnas ant Tatulos upės kranto stovėjo jau XVIII amžiuje. Kada jis buvo pastatytas – nežinoma, tačiau 1777 metų vandens ir vėjo malūnų iliustracijoje – surašyme paminėtas Ulricho Sakeno Pamūšės dvare stovėjęs vandens malūnas, kuris buvęs vienintelis Krinčino parapijoje. Manoma, kad malūnas pradėjo veikti, kai Raudonpamūšės dvarą nusipirko Žadeikonių karališkojo dvaro seniūnas Adomas fon Ropas. Malūnas netrukus tapo dvaro pramonės centru, šalia jo veikė karčiama ir bravoras. Iš pradžių malūno ratą suko Tatulos upės vanduo, vėliau įrengta užtvanka. XIX amžiaus pabaigoje malūnas jau priklausė Geltonpamūšio dvarui. Manoma, kad mūrinį malūną po 1860 metų pastatė kelis dvarus ir Raubonių kaimą valdęs Lui fon Ropas.
1907 metais malūnas jau turėjo naują savininką – Joną Ribę, kuris įsteigė vandens turbinų malūną, vilnų karšyklą ir verpyklą. Išlikę 1924 metų archyviniai dokumentai liudija, kad tuo metu pastatas atrodė taip pat, kaip ir mūsų dienomis, tik nebuvo pietinio priestato, kuris pristatytas vėliau.
Malūnas kažkodėl ilgai neužsibūdavo vieno šeimininko rankose. 1936–1938 metais jį įsigijo Chachelis Zivas, gerokai atnaujinęs malūną. Deja, naujojo savininko laukė liūdnas likimas – 1941 metais rugpjūčio-rugsėjo mėnesį Ch. Zivas, kaip ir daugelis jo tautiečių, sušaudytas Biržuose. Karo metais į Medomiškio dvarą grįžo ir nauju malūno šeimininku tapo Henrikas fon Branderburgas. Jis vadovauti malūnui paskyrė Petrą Zalensą.
Malūnas veikė ir vėliau. Sovietiniais metais energiją jam jau teikė dyzelinis, vėliau – elektrinis varikliai, tad tvenkinys buvo nusausintas, užtvanka išardyta, kanalas užpiltas, turbinų duobės užmūryta. 1991–1993 metais verpykla ir karšykla priklausė Pasvalio valstybinei buitinių paslaugų įmonei, nuo 1995 metų – Pasvalio rajono savivaldybei.
1997 metais verpykla uždaryta, statinys paskelbtas valstybės saugomu istorijos, technikos ir architektūros paminklu.
Raubonių vandens malūnas–karšykla–verpykla prikeliamas naujam gyvenimui