Raubonių vandens malūnas su grūdų malimo ir vilnos apdirbimo technologine įranga Pasvalio rajone dar 1992 metais buvo pripažintas regioninės reikšmės technikos ir istorijos paminklu (unik. kodas 2399). Suremontuotos vilnų karšimo ir verpimo mašinos traukia lankytojus – čia rengiami edukaciniai užsiėmimai. Malūne neseniai, vykdant tvarkybos darbus, atrasta autentiškų detalių, kurios numatomos eksponuoti.
Kaip pasakojo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausioji specialistė Birutė Beresnevičienė, pradėjus vykdyti grunto kasimo darbus vidaus sienų ir pertvarų pamatų tvarkybai, atsidengė akmenų mūro pamatų fragmentai, o vidinėje pastato pusrūsio sienoje – dvi nišutės su segmentinėmis raudonų molio plytų sąramomis ir medinėmis lentynomis sandėliavimui. Siekiant išsaugoti atrastas pastato vertingąsias savybes, koreguojamas projektas, numatant atrastų vertingųjų savybių eksponavimą.
Saločių seniūnijoje, Raubonių kaime prie Tatulos upelio, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo kelio 125 Biržai–Raubonys, statytas XIX a.pabaigoje. Dokumentai liudija, kad 1775 m. Raubonyse grūdus malė Tatulos upės tėkmės varomi du mediniai ratai, sukę dvejas girnas. Tuomet Raubonių vandens malūnas buvo vienintelis Krinčino parapijoje. 1860 m. dvarininkas Lui fon Ropas (1824–1897) nupirkęs Raubonių kaimą, nupirko ir senąjį Raubonių malūną bei pastatė iki šiol tebestovintį malūną. Su Anglijoje ir Švedijoje pagamintais vilnos apdirbimo mechanizmais jis pradėjo veikti 1907 m. 1921 m. malūnas priklausė latviui Jonui Ribei. Apie 1936–1938 m. malūnas parduotas žydui Chackeliui Zivui. 1940 m. nacionalizuotas. 1941–1944 m. jį valdė Lietuvos vokietis Henrikas Brandenburgis. Sovietiniais metais malūnas veikė iki 1987 m., o karšykla-verpykla uždaryta 1997 m. 1991–1993 m. vilnų karšykla-verpykla priklausė Pasvalio valstybinei buitinių paslaugų įmonei. Nuo 1995 m. ji tapo UAB „Raubonių verpykla“.
Malūnas yra stačiakampio plano, dviejų aukštų su pastoge, raudonų plytų mūro, su priestatais iš galų. Veikiant malūnui buvo suformuotas kompleksas, susidedantis iš tvenkinio, vandens kanalo ir pastato, kuriame buvo sumontuoti malūno, karšyklos bei verpyklos įrengimai. Malūno turbinas suko iš tvenkinio kanalo atitekantis vanduo.