Telšiuose baigiami tvarkyti vyskupo Justino Staugaičio, Vasario 16-osios akto signataro, rūpesčiu 1929 metais pradėti statyti Telšių vyskupijos vyskupų rūmai. Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis atliekamas fasadų, sienų, karnizų, dekoro elementų, laiptų remontas, įrengiama hidroizoliacija ir drenažas.
Telšių vyskupija įkurta 1926 m. balandžio 4 d. Pirmuoju Telšių vyskupu paskirtas Justinas Staugaitis (1866–1943). Vyskupų rūmų statybai lėšos buvo gautos iš gyventojų ir JAV emigrantų. Vyskupų rūmų pirminį projektą atliko Kauno architektas P. Taračkovas. Vyskupo prašymu ir išlaikant P. Taračkovo pasiūlytą rūmų planinę struktūrą, V. Dubeneckis projektą pakoregavo, suteikdamas jam neobarokinių formų. Pastatas mūrinis, tinkuotas, dviejų aukštų, pusiau atviro tūrio, L raidės formos plano su apvalia centrine dalimi, su bokštu ir žibintu. Statybai vadovavo Rygos politechnikos instituto auklėtinis R. Steikūnas. Darbus vykdė klaipėdiečiai technikai Hemas ir Liubartas, mūro meistras – Gerošius. Jiems talkino vietos mūrininkai ir keli darbininkai.
Rūmuose įsikūrė vyskupijos centras, apsigyveno vyskupas, vyskupijos tarnautojai. Nuo 1929 m. iki 1943 m. čia gyveno vyskupas J. Staugaitis, žinomas ir kaips aktyvus visuomenės veikėjas, vienas iš Lietuvos valstybės kūrėjų. 1917 m. rugsėjo mėn. Jis dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, buvo išrinktas į konferencijos prezidiumą. Konferencijoje išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, nuo 1918 m. sausio mėn. – Lietuvos Tarybos vicepirmininkas. J. Staugaitis – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Vėliau – Valstybės Tarybos vicepirmininkas. 1919–1920 m. Lietuvos delegacijų dėl Lietuvos nepriklausomybės užsienio šalyse vadovas.
Paskirtas vyskupu, J. Staugaitis 1927 m. įkūrė Telšių kunigų seminariją, steigė naujas parapijas, surengė tris eucharistinius kongresus. Vyskupijoje aktyviai veikė katalikų jaunimo ir socialinės organizacijos: Pavasarininkų, Šv. Zitos tarnaičių ir Šv. Vincento Pauliečio draugijos. Vyskupas J. Staugaitis buvo vienas iš opozicijos lyderių tautininkams įsitvirtinus valdžioje. Jo rūpesčiu 1925—1940 m. leistas katalikų savaitraštis „Žemaičių prietelius“. J. Gintauto slapyvardžiu signataras parašė romaną „Tiesiu keliu“, apysaką „Tarp jausmų ir pareigos“.
J. Staugaitis mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose, palaidotas Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros kriptoje. Jo atminimas įamžintas ir ant Vyskupų rūmų sienos. J. Staugaičio memorialinės atminimo lentos autorius — skulptorius, Vilniaus dailės akademijos Taikomosios skulptūros studijų programos vadovas Osvaldas Neniškis. Memorialinė atminimo lenta įrengta iš Telšių rajono savivaldybės skiriamų lėšų parapijoms.
Kaip informavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė, tvarkybos darbai atliekami pagal UAB „Architekto studija“ parengtą tvarkybos darbų projektą, VšĮ „Telšių vyskupijos Ekonomo tarnybai“ įgyvendinant iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo bendrai finansuojamą projektą Nr.05.4.1.-CPVA-V-301-02-0005 „Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros, vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos pastatų (Bernardinų vienuolyno) ir Vyskupijos kurijos pastato sutvarkymas“. Darbus atlieka UAB „Kriautė“. Atliekamas fasadų, sienų, karnizų, dekoro elementų, laiptų remontas, irengiama hidroizoliacija ir drenažas. Kol kas Telšių vyskupijos vyskupų rūmų (u.k. 15995) tvarkybos darbai dar nebaigti.
