Ar žinojote, kad Plungėje, Laisvės alėjoje, stovi aukščiausias Žemaitijoje Nepriklausomybės paminklas?
Deja, norint sklandžiai papasakoti paminklo pastatymo istoriją, trūksta tikslios informacijos – netgi istorikams nėra tiksliai žinoma laisvės simbolio Plungėje atidengimo (ir nugriovimo!) data.
Viena aišku – paminklas buvo atstatytas 1992 metais, minint Plungės savivaldos 200-ąsias metines, iškilmingai pašventintas vyskupo Antano Vaičiaus. Laisvės skulptūros ir herbų autorius – tuometis Vilniaus Dailės dirbtuvių skulptorius plungiškis Vilimas Ketvirtis.
Angelo skulptūra iš žalvario buvo nulieta Sankt Peterburge, o Plungės herbai nulieti Kaune.
Enciklopedijose rašoma, kad idėja statyti Plungėje paminklą Nepriklausomybei kilo 1928 metais, Lietuvai minint valstybės atkūrimo sukakties dešimtmetį. Tikėtina, kad 1928 metus turime laikyti ne galutinio pastatymo, bet paminklo statybos pradžios metais. Tai tarsi patvirtina archyvuose rastos statybvietės nuotraukos su užrašyta data (1929, 1930).
Remiantis 1931 metų vietos laikraščio žinute, Laisvės simbolis galutinai buvo baigtas 1931 m. rugsėjo mėnesį, tačiau paminklo atidengimo iškilmių aprašymo rasti nepavyko. Žinoma, kad buvo pastatytas aukštas į viršų siaurėjantis cementinis postamentas, ant kurio stovėjo 3 metrų aukščio balta Laisvės skulptūra.
1931 metų rugsėjį Rietave taip pat buvo pastatytas Nepriklausomybės paminklas. Plungės ir Rietavo paminklus sieja tai, kad juos kūrė tas pats asmuo – ,,Žemaičio“ laikraščio pranešime (1931 m.) pavyko aptikti, kad paminklų autorius yra Kleinauskis (vardas nenurodytas). Savamokslį meistrą, kaip laikraštis ,,Žemaičių balsas“ mini, rietaviškiai pasisamdė dėl neaukštos kainos. Tikėtina, kad tokia logika vadovavosi ir plungiškiai.
Plungės ir Rietavo miestų gyventojai neilgai džiaugėsi pastatytais paminklais – praėjus vos kelioms savaitėms skulptūrai Plungėje nukrito ranka su kardu, pastebėtos ir kitos ydos. Laikraštis ,,Žemaičių prietelius“ 1932 metais išspausdino žinutę, kad Nepriklausomybės paminklas Plungėje kainavo apie 8000 litų, tačiau tai neapsaugojo jo nuo statybinio broko.
„Lietuvos aidas“ 1932 metų balandžio 2 dienos numeryje rašė: <……..> Štai vaizdi iliustracija kas su tais mūsų paminklais darosi po metų. „Dienos Naujienų“ kovo mėn. 18 d. 63 nr. randame žinutę apie Plungės paminklo likimą… „Pereitą rudenį dalinai buvo baigtas statyti nepriklausomybės paminklas 18 mtr. aukštumo: (gal dėl per didelio aukštumo pakrypo į vieną šoną). Prie paminklo, ant pasostės, pastatyta laisvės statula su kardu ir iškeltu vainiku. Šonuose: Vytauto Didž., Žemaitijos ir Plungės herbai. Savo laiku dėl šio paminklo buvo kilę daug ginčų, nes statula vaizdavo nuogą moterį. Pasipriešinus dešiniosioms organizacijoms – statula apvilkta rūbu. Rudenį kilus darganotam orui „Laisvės“ ranka su kardu nukrito. Po kiek laiko nubyrėjo ir visi herbai. Dabar paminklas turi nekokią išvaizdą. Buvo manyta, kad paminklą „apdaužė“ blogos valios žmonės, bet vėliau paaiškėjo (yra liudininkų), kad pati ranka nukrito. Tokio pat likimo sulaukė ir Rietavo paminklas, nes dailės darbus dirbo tas pats savamokslis dailininkas“.
Buvo kalbų, kad geležinkelio atidarymo proga Plungėje lankęsis Prezidentas Antanas Smetona nuėjo iki Nepriklausomybės paminklo, tačiau apsisukęs greitai grįžo prie paminklo, skirto Florijonui, stovėjusio alėjos pradžioje…
Laikraščiuose buvo pasirodžiusi informacija, kad plungiškiams anuomet nepatikusi Laisvės statula nuimta 1936 metais, o paminklas nugriautas jau sovietmečiu.
1992 metais paminklas Plungėje, Laisvės alėjoje, buvo atstatytas. Dėl istorinės užmaršties, deja, neatkurtos svarbios detalės. Pastatytas paminklas, kaip mini tarpukario laikraščiai, buvo 18 metrų aukščio, o skulptūros aukštis buvo 3 metrai. Per skulptūros krūtinę buvo perjuosta juosta su užrašu ,,Laisvė“ arba ,,Lietuva“, o kuris užrašas tiksliai – nežinoma… Paminklo kairėje pusėje buvo Plungės miesto herbas, o dešinėje – žemaitiška meška, nusisukusi į parko pusę. Laikraštis ,,Žemaičių prietelius“ (1932 m.) mini, kad būta ir Vytauto Didžiojo ženklo (žvelgiant į paminklą iš Babrungo slėnio pusės).
Plungei šiemet minint 230 metų sukaktį, kai miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, kraštiečiams yra puiki proga prisidėti prie paminklo istorijos atgaivinimo. Prašome gyventojų pasidalinti informacija, jei turite fotografijų, rašytinių dokumentų apie Laisvės paminklą iki jo atstatymo. Savivaldybės administracijos darbuotojai siekia deramai sutvarkyti paminklą, Plungėje žymintį Nepriklausomybę.
Beje, Laisvės alėja, kurioje stovi šis žmonių jau pamėgtas ir lankomas objektas – viena iš įdomiausių ir gražiausių gatvių Plungėje. Bulvaras su keturių eilių liepomis buvo suprojektuotas XIX a. antroje pusėje tuometinio miesto valdos savininko kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu ir jungė kunigaikščio dvarą ir miestą, toks stilius liko ir po alėjos rekonstrukcijos.
Plungės rajono savivaldybės administracijos inf.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.