Kultūros vertybių registre 2021 m. atsirado nemažai naujų kultūros paveldo objektų. Šešios KPD sudarytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos iš viso apsvarstė 747 apskaitos dokumentus dėl nekilnojamiesiems kultūros paveldo objektams apsaugos suteikimo, jos netaikymo ar duomenų Kultūros vertybių registre patikslinimo. Kultūros vertybių registro duomenimis, 2021 m. apsauga buvo suteikta ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti 153 nekilnojamieji kultūros paveldo objektai, 541 nekilnojamajam kultūros paveldo objektui patikslinti apskaitos duomenys, o 53 nekilnojamiems kultūros paveldo objektams apsauga panaikinta.
Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijoje 2021 m. buvo apsvarstyta 840 kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų (Registruojamų Kultūros vertybių registre kilnojamųjų kultūros vertybių duomenų formų) dėl duomenų tikslinimo ir naujai siūlomų kilnojamųjų kultūros vertybių įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymais 2021 m. į Kultūros vertybių registrą įrašytos 507 pavienės ir kompleksinės kilnojamosios kultūros vertybės.
Iš viso į Kultūros vertybių registrą praėjusiais metais įrašyti 660 (kilnojamųjų ir nekilnojamųjų) kultūros paveldo objektų.
Vienas įdomesnių ir žinomesnių objektų, kuriam 2021 m. suteikta apsauga, – vėlyvojo modernizmo architektūros statinys (u. k. 46237), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., A. Vienuolio g. 1, – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 46236), pastatytas 1963 – 1974 m. Projekto autorė – architektė Elena Nijolė Bučiūtė (1930 – 2010). Į Kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas yra nacionalinio reikšmingumo lygmens.
Įdomesni kultūros paveldo objektai, kuriems suteikta apsauga
Pateikiame sąrašą įdomesnių kultūros paveldo objektų, kuriems pernai suteikta apsauga ir priimtas sprendimas įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Visiems objektams nustatytos vertingosios savybės, vertingųjų savybių pobūdžiai, apibrėžtos teritorijų ribos. Daugiau informacijos apie objektus ir jų nuotraukas galima rasti Kultūros vertybių registre (https://kvr.kpd.lt/#/) suvedus pateiktus unikalius kodus:
Vilniaus m. Pylimo, Pamėnkalnio gatvių skveras (u. k. 46671), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., P. Cvirkos a. Objektui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Šiaulių geležinkelio stotis (u. k. 46278), statyta 1871 m., esanti Šiaulių miesto sav., Šiaulių m., Dubijos g. 44. Suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Koplyčia (u. k. 45559), esanti Raseinių rajono sav., Betygalos sen., Pilkalnio k. XIX a. antroje pusėje statytai koplyčiai suteiktas vietinio reikšmingumo lygmuo.
Namas (u. k. 46857), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Čiurlionio g. 15. 1899 – 1900 m. statytam namui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Svečių namas „Hotel Louis Klein“ (u. k. 45891), esantis Pagėgių sav., Natkiškių k., Sodo g. 18. Istorizmo, vokiškos neogotikos stilistikos pastatas statytas 1900 m. L. Klein užsakymu. Objektui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Tilmansų metalo fabriko darbininkų klubo pastato fasadas ( u. k. 44580), esantis Kauno rajono sav., Kauno m., Kaunakiemio g. 9. Pastatas, XIX a. pb. – XX a. pr. statytas kaip darbininkų valgykla su sale koncertams, vakarams. Vėliau čia veikė „Saulės“ draugijos mokytojų kursai – pirmoji Kaune lietuviška aukštesnio mokslo įstaiga. Objektui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Andrioniškio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinių kompleksas (u. k. 46607), architektas Vaclovas Michnevičius. Objektas, esantis Anykščių rajono sav., Andrioniškio sen., Andrioniškio k., sudarytas iš trijų objektų – Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios (u. k. 17235), Antkapinio paminklo (u. k. 7674) ir teritorijoje esančios Tvoros ir vartų (46608) – statytas XIX a. pb. – XX a. 4-e dešimtmetyje. Kompleksui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Namas (u. k. 46016), Kauno m., M. Valančiaus g. 19, patenkantis į Kauno senamiesčio teritoriją, stovintis vienoje seniausių miesto gatvių. Spėjama, statytas XVII a. Objektui suteiktas vietinio reikšmingumo lygmuo.
Namas (u. k. 46336), esantis Jurbarko rajono sav., Veliuonos sen., Veliuonos mstl., Gedimino pr. 43 (vietinio reikšmingumo lygmens), patenkantis į istorinę Veliuonos miesto dalį.
Rykantų Švč. Trejybės statinių kompleksas (u. k. 45557), esantis Trakų rajono sav., Lentvario sen., Rykantų k., ir kompleksinė dalis – Varpinė (45558), taip pat patikslinti Rykantų Švč. Trejybės bažnyčios (u. k. 1023) duomenys Kultūros vertybių registre. Kompleksas nacionalinio reikšmingumo lygmens. Bažnyčia statyta XVI a. II pusėje, varpinė – XIX a. I p. Rykantų bažnyčia pasižymi išskirtinai renesansinei architektūrai būdingais bruožais, tačiau joje galima įžvelgti ir gotikinės architektūros elementų.
Rokų plytinės žiedinės krosnies pastatas (u. k. 46304), esantis Kauno rajono sav., Kauno m., J. Borutos g. 23. Tai regioninio reikšmingumo lygmens objektas. Žiedinė krosnis čia pastatyta 1929 m., tačiau plytas Rokuose bernardinų ordino plytinė gamino jau 1603 m, plytinė čia veikė iki XIX a. II p., kuomet caro valdžia uždarė bernardinų vienuolyną.
Registriniu kultūros paveldo objektu tapo ir Rokų plytinės plytų gamybos pastatas (u. k. 46305), esantis Kaune, J. Borutos g. 23. Šis pastatas ir žiedinės krosnies pastatas – išlikę Rokų plytinės objektai, pastatyti iki 1960-1968 m. komplekso rekonstrukcijos. Jiems suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.
Šeduvos užvažiuojamųjų namų pastatas (u. k. 46686), esantis Šeduvos m., Laisvės a. 28, statytas XVIII a. II p., rekonstruotas XIX a. pab.-XX a. pr. Tai vieni iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių XVIII a. užvažiuojamųjų namų architektūros pavyzdžių. Juose apsistodavo iš Kauno į Rygą keliaudavę Hanzos pirkliai. Pastatui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Pastatų kompleksas (u. k. 46698), sudarytas iš namo (46699) ir ūkinio pastato (46700), esantis Vilniuje, Gervėčių g. 9. Regioninio reikšmingumo lygmens kompleksas priklauso Rasų gyvenamųjų namų kolonijai, kurios statybą inicijavo bankininkas, filantropas Juozapas Montvila (1850-1911). Namas Gervėčių g. 9 priklauso vėlesniajam statybos etapui, kai projektus namams pradėjo rengti inžinierius architektas Augustas Kleinas.
Kėdainių geležinkelio tiltas (u. k. 44799), esantis Kėdainių m., J. Biliūno g. Regioninio reikšmingumo lygmens objektas. Tiesiant Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelio atšaką nuo Radviliškio iki Kaišiadorių 1871 m. Kėdainiuose per Nevėžį ant mūrinių ramtų buvo pastatytas vienos angos geležinis santvarinis tiltas. Apie 1908 m. geležinkelis buvo pertvarkytas.
Dr. Vinco Kudirkos tiltas (u. k. 45902), esančiam Šakių rajono sav., Kudirkos Naumiesčio m., Tilto g. Regioninio reikšmingumo lygmens objektas pastatytas 1939 m. ir tada pavadintas V. Kudirkos vardu. Šio tilto projekto autorius greičiausiai buvo inžinierius statybininkas Pranas Morkūnas, Lietuvoje pirmasis tiltų statyboje panaudojęs gelžbetonį. Tiltas stovi toje vietoje, kur kadaise stovėjo medinis tiltas per Šešupę ir per kurį vaikščiojo V. Kudirka.
Namas (u. k. 45360), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Stiklių g. 5. Regioninio reikšmingumo lygmens pastatas iškilo dar XVI a. pab., kai valdovas Žygimantas Augustas suteikė Martynui Paleckiui privilegiją – jis turėjo pilnai aprūpinti Vilniaus miestą stiklu, išskyrus Venecijos stiklą. Dešiniajame Neries krante Paleckiai pasistatė stiklo fabriką, o Stiklių gatvėje (dab. Stiklių g., 5) turėjo savo gyvenamą namą, įrengtas krautuves ir sandėlius. Tradicija prekiauti stiklu šioje gatvėje išliko gana ilgai, nes dar ir XIX a. vid. čia tebebuvo stiklo krautuvėlės.
Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanų kompleksas (u. k. 44458), esantis Vilniaus m., Vokiečių g. 13A (nacionalinio reikšmingumo lygmuo, inicijuotas skelbti valstybės saugomu). 1573 m., kai Varšuvos konfederacija užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statydinti bet kurios konfesijos šventyklas, Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti pirmąją medinę sinagogą. Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos statybos data nežinoma, tačiau mūrinės sinagogos statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos privilegija. Taigi, naujoji sinagoga turėjo būti pastatyta po 1633 metų. Mikvių pastatas buvo pastatytas 1823 – 1828 m., nugriautas 1955 – 1957 m. Pastaba: Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos į Registrą buvo įrašytos dar 2017 m., praeitais metais tik buvo suformuotas kompleksas, nes kaip atskira kompleksinė dalis buvo įrašyta mikvių pastato liekanos.
Ignalinos NKVD-MGB būstinės pastatų kompleksas (u. k. 45552), sudarytas iš raštinės, areštinės ir kalėjimo pastatų, esantis Ignalinos sav., Ignalinos m., Laisvės g., veikė 1944 – 1953 m. Kompleksui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Druskininkų sanatorijos „Pušynas“ pastatas (u. k. 46622), esantis Druskininkų sav., Druskininkų m., Taikos g. 6. Regioninio reikšmingumo lygmens objekto fasadų architektūrinis sprendimas – vėlyvojo sovietinio modernizmo. Projekto autoriai architektai Romualdas ir Aušra Šilinskai. Suprojektuotas 1978 m., atidarytas 1982 m. Dėl šio pastato vyksta teismai, savininkai ginčija įrašymą.
Gudų tiltas (u. k. 46303), Pagėgių rajono sav., Pagėgių sen., Gudų k., pastatytas XIX a. 9 deš. Regioninio reikšmingumo lygmens. Tiltas atsirado kartu su naujuoju plentu, ėjusiu nuo tarptautinio plento Tilžė-Mikytai-Tauragė-Ryga per Gudus. Tai lėmė patogesnį susisiekimą su Tilže. Objektas regioninio reikšmingumo lygmens.
Gudų tiltas II (u. k. 46982), esantis Pagėgių sav., Pagėgių sen., Gudų k., pastatytas XIX a. 10 deš. Vykdant transporto infrastuktūros pertvarką, iš metalo konstrukcijų, plytų bei tašytų, skaldytų akmenų per Vilką, Juodupę, Eisravą ir mažesnius upelius bei kanalus buvo pastatyta 12 tiltų, sudariusių vientisą grandinę. 10 tiltų iš jų išliko. Objektas regioninio reikšmingumo lygmens.
Eisraviškių tiltas (u. k. 46983), esantis Pagėgių sav., Pagėgių sen., Eisraviškių k. (regioninio reikšmingumo lygmens). Tiltas, įrengtas Eisraviškių kaime valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Pagėgiai-Gudai-Sartininkai, priklausė tai pačiau tiltų grandinei, kaip ir Gudų tiltas II.
Vydutaičių tiltas (u. k. 46984), esančiam Pagėgių sav., Pagėgių sen., Vydutaičių k. Nuo tarptautinio plento Tilžė-Mikytai-Tauragė-Ryga per Gudus ir Natkiškius buvo nutiestas naujas plentas iki Žemaitijos pasienio ties Sartininkais. Šis tiltas priklauso tai pačiai tiltų grandinei, kaip ir anksčiau minėti tiltai. Objektas regioninio reikšmingumo lygmens.
Pastatas (u. k. 45438), Rotušės a. 11, Kauno m., Kauno m. sav. Pastatas su modrernizmo ir neobaroko bruožais, pastatytas XIX a., nuomojamas Šv. Kazimiero ir Dievo Motinos globos draugijoms, 1931 m. rekonstruotas (rekonstrukcijos projekto autorius E. A. Frykas dernizmas su neobaroko bruožais
Veliuonos kapinių koplyčia (u. k. 45893), Jurbarko r. sav.,Veliuonos mstl., Dariaus ir Girėno g. 29. Koplyčia pastatyta 1844 m. Veliuonos dvaro savininkų Mykolo ir Kristino Zaleskių. Regioninio reikšmingumo lygmens.
Pastatas (u. k. 45033), Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., A. Kurpių g. 9. Regioninio reikšmingumo lygmens. Į Klaipėdos senamiesčio teritoriją patenkantis pastatas statytas 1909 m.
Ignalinos kultūros centro sienų tapyba–sgrafitas „Gamtos pasaulyje“ (u. k. 46284), Ignalinos r. sav., Ignalinos sen., Ignalinos m., Ateities g. 43. Regioninio reikšmingumo lygmens. 1975 m. sukurtas dailininkų Romo Dalinkevičiaus (1950-2001) ir Nijolės Vilutytės (1947).
Pastatas (u. k. 46647), Ukmergės r. sav., Ukmergės m., Kęstučio a. 5. Vietinio reikšmingumo lygmens. Pastatas statytas apie 1838 m. Statybą finansavo, vienas iš turtingiausių to laikmečio Ukmergės miesto, pirklys – M. Korablikovas. Tarpukariu šiame pastate buvo įkurta Karininkų ramovė.
Juodžių kaimo koplytstulpis (u. k. 46473), Šilutės r. sav., Žemaičių Naumiesčio sen., Juodžių k., Piliakalnio g. Regioninio reikšmingumo lygmens. Statytas 1886 m., autorius -– akmeninių paminklų meistras Bonifacas Norvaiša.
Viekšnių Šv. Sergejaus Radonežiečio cerkvė (u. k. 46606), Mažeikių r. sav., Viekšnių sen., Viekšnių mstl., Vytauto g. 1. Regioninio reikšmingumo lygmens. Statyta 1875 m. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergejaus Radonežiečio vardas. Į Viekšnius ir jų apylinkes rusakalbiai stačiatikiai pradėjo keltis po 1863 m. sukilimo.
Rumšiškių kultūros centro keraminis pano „Šventė tėviškės muziejuje“ (u. k. 44537), Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Rumšiškių mstl., Rumšos g. 37, Regioninio reikšmingumo lygmens. Dailininkės keramikės Audronės Skarbaliūtės sukurtas 1989 m.
Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos namai (u. k. 46573), Kauno m. sav., Kauno m., Laisvės al. 34. Nacionalinio reikšmingumo lygmens. Pastatyti XIX a. II p., rekonstruoti 1928 m., rekonstrukcijos aut. architektai Antanas Jokimas ir Vladimiras Dubeneckis.
Mažeikių Politechnikos mokyklos sgrafitas „Mokslas“ (46847), Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Ventos g. 18. Regioninio reikšmingumo lygmens. 1986 m. sukurto darbo autorius – dailininkas Jonas Želkauskas, padėjėjas išpildytojas – Antanas Lukšas.
Prekybininkų Volpertų namas (u.k. 46666), Telšių r. sav., Telšių m., Respubliko g. 33. Vietinio reikšmingumo lygmens pastatas statytas apie 1909-1910 m., rekonstruotas apie 1954 ir 2001 m.
Registras papildytas Kauno modernizmo architektūros pavyzdžiais
Į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyta keletas Kauno modernizmo architektūros pastatų, esančių nominacinėje paraiškoje “Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919 – 1939 m.”, skirtoje UNESCO Pasaulio paveldo centrui:
1. Namas (u. k. 44891), K. Donelaičio g. 78, Kauno m., pastatytas 1931 – 1933 m., projektuotas inžinieriaus Noacho Bero Joffės. Pirmame namo aukšte veikė Jochelio Kagano gastronomijos parduotuvė ir Ilja Arbit Blato muzikos instrumentų salonas. Svarbiausia šio salono prekė buvo fortepijonai. Antrame aukšte gyveno menininko – tapytojo, skulptoriaus, grafiko ir scenografo Nechemijos Arbit Blato (1908-1999) šeima bei jis pats, kai grįždavo iš Paryžiaus.
2. Pastatas (u. k. 44955), Vytauto pr. 2, Kauno m. Pastatytas 1930 m. pagal Aleksandro Gordevičiaus projektą. Pastate įsikūrė restoranas ir viešbutis „Locarno“, 1932 m. parduotas iš varžytinių, nauji savininkai pakeitė pavadinimą į „Lozana“. Restorane „Lozana“ grojo Jurgio Akelio džiazo kapela, Sašos Stupelio orkestras.
3. Ligonių kasų pastatas (u. k. 45560), A. Mickevičiaus g. 4, Kauno m. Statytas 1933-1935 m., 1938 m. pagal archit. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir Antano Novickio projektą. Pirmosios Ligonių kasos Lietuvoje pradėjo veikti XIX a. pab., jos visos buvo privačios. Lietuvos Respublikoje Ligonių kasų įstatymas buvo paskelbtas 1926 m., tačiau institucijos pradėtos steigti tik 1928 m. pab.
4. Žemės ūkio rūmai (u. k. 45937), K. Donelaičio g. 2, Kauno m. Pagal architekto Karolio Reisono projektą pastatyti 1931 m. Žemės ūkio rūmai – pusiau valstybinė, pusiau visuomeninė įstaiga, kuri rūpinosi žemės ūkio kultūros kėlimu, švietimu ir gamybos skatinimu.
5. Liucinos Blažienės namas (u. k. 45938), Trakų g. 1, Kauno m. Pastatytas 1931 m. pab. Projekto autorius, tikėtina, statybos technikas Mikas Grodzenskis. 1932 m. pab. kieme pastatytas betoninis sandėlis.
6. Feinbergų namas (u. k. 45751), K. Donelaičio g. 79, Kauno m. Modernizmo su art deco stiliaus bruožais pastatas pastatytas 1929–1931 m. Projekto autorius inžinierius Leonas Ritas, pagal prof. Vladimiro Dubeneckio eskizą.
7. Matininko Adolfo Jančausko vila (u. k. 45890), Minties Rato g. 51, Kauno m. (medinis pastatas). Apie 1927 m. matininkas Adolfas Jančauskas iš kaimyno – keliautojo ir publicisto Mato Šalčiaus nusipirko sklypą. 1935 m. jis gavo leidimą statytis vieno aukšto čerpių stogu namą pagal statybos techniko Jono Varneckio projektą. 1938 m. Kauno miesto tarybos sprendimu namas premijuotas už išraiškingą architektūrą, įteiktas pagyrimo lapas, savininkas vieneriems metams atleistas nuo mokesčių. 1957 m. Jančauskų šeima nusprendė namui statyti antrąjį aukštą. Čerpių stogas buvo pakeltas ir pastatytas karkasinės konstrukcijos antrasis aukštas. Atkartota pirmo aukšto eksterjerų tektonika. Tai retas modernistinės medinės architektūros pavyzdys.
8. Pedagogo Jono Dereškevičiaus namas (u. k. 45368), Minties Rato g. 24, Kauno m. (medinis pastatas). Namo, kuriame gyveno aktyvus visuomenės veikėjas J. Dereškevičius, projektą parengė 1928 m. technikas Ignas Gastila. Dviaukščiame name išdėstyti 4 butai, šeimininkai gyveno antro aukšto bute su balkonu, kitas patalpas nuomojo.
Apsauga suteikta naujiems piliakalniams, gyvenvietėms, kapinynams
Bazorų kapinynas (u. k. 44629), esantis Alytaus r. sav., Pivašiūnų sen., Bazorų k. (regioninio reikšmingumo lygmens). Rekomenduota 2022 m. KPD lėšomis vykdyti žvalgomuosius archeologinius tyrimus kapinyno vertingųjų savybių atskleidimui.
Vartelių piliakalnis su gyvenviete (u. k. 45672), esantis Vilkaviškio r. sav., Gražiškių sen., Vartelių k. (nacionalinio reikšmingumo lygmens).
Graužinių piliakalnis (u. k. 45676), esantis Vilkaviškio r. sav., Gražiškių sen., Graužinių k. (nacionalinio reikšmingumo lygmens).
Karmazinų senovės gyvenvietė V (u. k. 44520), Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Karmazinų k. (regioninio reikšmingumo lygmens).
Kurmagalos senovės gyvenvietė (u. k. 46786), Jonavos r. sav., Kulvos sen., Kurmagalos k. (regioninio reikšmingumo lygmens).
Naraginės pilkapynas (46621), Molėtų r. sav., Luokesos sen., Naraginės k. (nacionalinio reikšmingumo lygmens).
Dirvonų piliakalnis (u. k. 46730), Kalvarijos sav., Akmenynų sen., Dirvonų k. (nacionalinio reikšmingumo lygmens).
Dėmesys Valstybinės sienos ženklams, rezistencinių kovų vietoms
Tarp objektų, kuriems buvo suteikta apsauga, didžiulę dalį sudaro pokaryje vykusios rezistencinės kovos objektai – nustatyti išaiškinti partizanų, jų rėmėjų ar ryšininkų, sovietų teroro aukų kapai. Taip pat buvo nustatyti keli nauji knygnešių, Lietuvos nepriklausomybės kovų, vykusių 1918-1920 m., karių kapai. Svarstyta daug parengtų dokumentų projektų dėl apsaugos suteikimo Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vietoms. Svarstant vertinimo tarybos nariams kilo abejonių dėl tokios kategorijos objektų įrašymo, nes dalis iš jų yra privačios nuosavybės teise suformuotuose žemės sklypuose, nėra išlikusių konkrečių objektų, turinčių tiesioginį ryšį su vykusiomis kovomis, todėl didelė dalis šios kategorijos parengtų dokumentų projektai buvo atidėti. Tarybos narių nuomone, tai yra atminties objektai, į Kultūros registrą jie neturėtų būti įrašomi, nes neturi istorinį laikotarpį menančių vertingųjų savybių.
Atsižvelgiant į tai, kad šie metai buvo paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, daugeliui senųjų totorių kapinių Alytaus rajono savivaldybėje buvo patikslintos čia esančių kapinių vertingosios savybės ar teritorijų ribos, o apsauga buvo suteikta Nemėžio kaimo totorių senosioms kapinėms, kartu su greta stovinčia mečete buvo suformuotas kompleksas.
Į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyti išlikę autentiški valstybės sienos ženklai: Rokiškio rajono savivaldybėje pastatytas akmenų mūro Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklas (u. k. 45870), kuris žymi XX a. 3-iame dešimtmetyje demarkuotą Lietuvos-Latvijos sieną;
Joniškio rajono savivaldybėje esantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklas (u. k. 45754) – kvadrato plano, 3 tarpsnių, siaurėjantis į viršų gelžbetoninis sienos ženklas, kuriuo pagal 1921 m. susitarimą buvo paženklinta siena tarp Lietuvos ir Latvijos;
Mažeikių rajono savivaldybėje esantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklas (u. k. 45755) – tašyto granito sienos ženklas, sudarytas cilindro formos stiebo ir platėjančios viršutinės dalies. Po teritorinių mainų tarp Lietuvos ir Latvijos 1920-1921 m. šis ženklas atsidūrė Lietuvos pusėje, netoli nuo esamos sienos linijos. Neaišku, kada ženklas buvo pastatytas, manoma, kad galbūt XVIII a. 2-oje pusėje, o galbūt ir anksčiau. XIX a. šis ženklas paminėtas kaip riboženklis tarp Kauno ir Kuršių gubernijų.
Kultūros vertybių registras papildytas dviem Žydų žudynių vietomis ir kapais Rokiškio rajono savivaldybėje (u. k. 45851 ir 45849). Apie šiose vietose vykdytą Holokaustą ir nustatytus kapus Departamentą informavo Rokiškio krašto muziejus. Svarbu paminėti, kad vienoje iš šių vietų 1941 m. liepos mėn. nacistinės Vokietijos valdžios organizuotos, Panemunėlio baltaraiščių įvykdytos egzekucijos metu nužudyti ir užkasti 9 Panemunėlio mstl. žydų tautybės gyventojai: vaistininkų Olkinų ir malūnininkų Jofių šeimos. Tarp jų – jauna poetė Matilda (Matlė) Olkinaitė (1922-1941), kurios poezija buvo publikuota knygoje „Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis“.
Apsauga panaikinta dėl sunykimo
Apsauga panaikinta 53 objektams dėl objekto sunykimo, vertingųjų savybių sunykimo arba dėl jo nustatymo objekto vertingąja savybe. Buvo nutarta panaikinti apsaugą kompleksiniam objektui – Vandens malūnui su technologine įranga (u. k. 22039) ir jo daliai – technologinei įrangai (u. k. 22040), kadangi kompleksinė dalis – Augustaičių vandens malūnas (u. k. 2824), esantis Akmenės rajono sav., Papilės sen., Augustaičių k., nustatomas pavieniu objektu, o technologinė įranga (u. k. 22040) jo vertingąja savybe. Patikslinti Augustaičių vandens malūno (u. k.2824) duomenis Kultūros vertybių registre, nustatant vertingąsias savybes ir architektūrinį, inžinerinį, kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdžius, regioninį reikšmingumo lygmenį, apibrėžiant objekto teritorijos ir vizualinio apsaugos pozonio ribas.
Panaikinta apsauga kompleksiniam objektui – Vandens malūnui su technologine įranga (u. k. 23173) ir jo daliai – technologinei įrangai (u. k. 23174), kadangi kompleksinė dalis – Lyksūdės vandens malūnas (u. k. 17027), esantis Skuodo rajono sav., Šačių sen., Lyksūdės k., nustatomas pavieniu objektu, o technologinė įranga (u. k. 23174) jo vertingąja savybe. Patikslinti Lyksūdės vandens malūno (u. k. 17027) duomenis Kultūros vertybių registre, nustatant vertingąsias savybes ir architektūrinį, inžinerinį, kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdžius, regioninį reikšmingumo lygmenį, apibrėžiant objekto teritorijos ir vizualinio apsaugos pozonio ribas.
Nuspręsta netaikyti apsaugos Koplytstulpiui su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Maloningos skulptūra (u. k. 9234), Kelmės rajono sav., Liolių sen., Liolių mstl., nes kultūros paveldo objektas yra sunykęs, prarastos jo vertingosios savybės.
Panaikinta apsauga kompleksiniam objektui – Keramikos dirbtuvei su technologine įranga (u. k. 24804), esančiai Kaune, ir kompleksinei daliai – Keramikos dirbtuvei su technologine įranga molio paruošimo technologinei įrangai (u. k. 24806), esančiai Kaune, Laukuvos g. 29. Iš kompleksinio objekto – Keramikos dirbtuvės su technologine įranga (u. k. 24804), esančios Kaune, siūloma formuoti pavienį objektą – Keramikos dirbtuvę (u. k. 24805), esančią Kaune, Jurbarko g. 2, jai nustatyti vertingąsias savybes ir vertingųjų savybių pobūdžius, regioninį reikšmingumo lygmenį, apibrėžti teritorijos ribas.
Panaikinta apsauga Paveikslui „Šv. Jurgis“ (u. k. 10190), Ornamentuotam kryžiui (u. k. 14342), Sieninei tapybai. Bažnyčios fundatoriaus Oginskio ir jo žmonos Tiškevičiūtės-Oginskienės portretai (u. k. 10194), Sieninei tapybai „Nuėmimas nuo kryžiaus“ (u. k. 10193), Sieninė tapybai; stacijoms (14) (u. k. 10191), Sieninei tapybai. Domininkonų šventieji (u. k. 10192), esantiems Rykantų Švč. Trejybės bažnyčios statinių komplekso Švč. Trejybės bažnyčioje (u. k. 1023), Trakų r. sav., Lentvario sen., Rykantų k., nes jie tapo bažnyčios vertingosiomis savybėmis.
Panaikinta apsauga Sakyklai su 4 skulptūromis (u. k. 9531) bei Vargonams (u. k. 16842), nes šie objektai nustatomi Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių komplekso (u. k. 1458) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios (u. k. 23590) vertingosiomis savybėmis, taip pat netaikyti apsaugos ornamentuotiems kryžiams (u. k. 9532), nes jie nustatomi Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių komplekso (u. k. 1458) Šventoriaus tvoros ir vartų (u. k. 23592) vertingąja savybe.
Nutarta netaikyti apsaugos Vėjo malūnui (u. k. 12221), esančiam Joniškio rajono sav., Satkūnų sen., Plikiškių k., Malūno g. 2, nes objekto vertingosios savybės sunyko ir jis nebeatitinka Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų, keliamų kultūros paveldo objektui.
Panaikinta apsauga Koplytstulpiui su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Maloningos skulptūra (u. k. 9234), Kelmės rajono sav., Liolių sen., Liolių mstl., nes kultūros paveldo objektas yra sunykęs, prarastos jo vertingosios savybės.
Kaip objektai patenka į Kultūros vertybių registrą?
Dažnai visuomenėje kyla klausimas, kaip objektai patenka į Kultūros vertybių registrą. Tai tikrai ne vieno mėnesio darbas. Visas dokumentacijos parengimo procesas apima gana ilgą laikotarpį.
Pirmiausia kiekvienų metų trečiame ketvirtyje sudaromi planai, kokiam skaičiui ir kokiems objektams ateinančiais metais bus parengta apskaitos dokumentacija – bus įrašyti į Kultūros vertybių registrą ar panaikinta teisinė apsauga, ar reikia patikslinti apskaitos duomenis dėl įvairių priežasčių kintant pačiam paveldo objektui. KPD apskaitos, inventorizavimo ir registro skyrius apklausia KPD teritorinius skyrius, Kultūros paveldo centrą, savivaldybes, bendruomenes, objektų savininkus, valdytojus, asociacijas, susirenka iš visuomenės gautus prašymus ir, žinant poreikį, metų pabaigoje KPD sudaryta darbo grupė pagal nustatytus prioritetus atrenka objektus, kuriems bus rengiama apskaitos dokumentacija.
Parengtas sąrašas einamųjų metų pradžioje skelbiamas KPD interneto svetainėje, jis nusiunčiamas susipažinti ir savivaldybėms. Be to, metiniuose planuose paliekama galimybė kreiptis dėl apskaitos dokumentacijos kultūros vertybėms parengimo papildomai (paliktos laisvos vietos metų eigoje užpildomos, atsižvelgiant į KPD gautus prašymus iš fizinių bei juridinių asmenų).
KPD teritorinių skyrių ir Kultūros paveldo centro specialistų parengta atrinktų objektų apskaitos dokumentacija perduodama svarstyti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms arba Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai (atitinkamai, koks yra vertinamas objektas – kilnojamoji ar nekilnojamoji kultūros vertybė). Vertinimo tarybos, sudarytos iš skirtingų sričių ekspertų (istorijos, želdynų, archeologijos, dailės, inžinerinio, architektūros paveldo apsaugos), vertindamos objektus vadovaujasi Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo reikalavimais ir kitais teisės aktais. Vienas iš vertinimo kriterijų, kurį turi atitikti vertinamas objektas, yra amžiaus cenzas – archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – iki 1800 m.; povandeninio – daugiau nei 100 metų; etnokultūrinio, istorinio ir sakralinio – daugiau nei 25 metai; mitologinio, architektūrinio, urbanistinio, želdynų, inžinerinio, memorialinio, dailės, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 50 metų.
Jeigu objektas atitinka amžiaus cenzą, jis vertinamas, atsižvelgus į autentiškumo, reikšmingumo ir kitus kriterijus. Neatitinkantys amžiaus cenzo vertinami, jei jie susiję su akivaizdžiais išsivadavimo iš okupacinio režimo ir Lietuvos valstybingumui ypač svarbiais įvykiais, taip pat jei jie sukurti, kaip įrašytų ar įrašomų į Registrą objektų ir vietovių naujadarai, pratęsiantys istorinių struktūrų, erdvių ir estetikos formavimo tradicijas bei papildantys jų vertingąsias savybes; jei jų projektų parengimo laikas atitinka amžiaus cenzą, tačiau projektai įgyvendinti daugiau kaip prieš 25 metus prisilaikant projektuose numatytų sprendinių (medžiagų, konstrukcijų, technologijų ir kt.); jei tai mirusių autorių kūriniai, apdovanoti tarptautinėmis, Lietuvos Respublikos valstybinėmis, kitų valstybių premijomis, įgyvendinti prieš 25 ir daugiau metų; jei tai akivaizdūs konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovai; jei yra gautas organizacijos, atstovaujančios vietos bendruomenei, prašymas, kuriame nurodyta, kad jie reikšmingi tos bendruomenės narių istorinei sąmonei ir tapatumui.
Vertinami pastatai į Kultūros vertybių registrą gali būti įrašomi ir ne kaip atskiri objektai. Jei jie patenka į kultūros paveldo vietovę, jie gali būti įvertinti ir kaip kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės. Apskaitos dokumentacija per metus vidutiniškai parengiama apie 400-ams statinių (ne visi iš jų yra pastatai, pačių pastatų virš 300). Iš jų apie 70-100 naujai įrašoma į Kultūros vertybių registrą.
KPD informacija
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.