Dailininkas Tadas Vincaitis-Plūgas, jau pernai nustebinęs ignaliniečius sienų tapyba ir padovanojęs miestui tris didingus piešinius, antradienį pristatė tris autorinius darbus, kurie nutapyti ant Ignalinos gimnazijos, Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnybos ir Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos sienų. Galerija po atviru dangumi plečia savo teritoriją.
Nėra abejonės, Ignalina tapo dar gražesnė, dar spalvingesnė. VšĮ „Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra“ projektas „Ignalina yra ARTi“ finansuotas iš savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų programos, kuriam skirta 6600 eurų. Darbas baigtas, ir dabar jau galima pasakyti, kad pojekto tikslas – Ignalinoje profesionalaus menininko piešinius dideliu formatu perkeliant ant miesto sienų, pagerinti profesionalių kultūros produktų prieinamumą, kelti vietos gyventojų kultūrinio išprusimo lygį, mažinti atotrūkį tarp profesionalaus meno pasiūlos didžiuosiuose miestuose ir nutolusiose Lietuvos vietovėse – įvykdytas su kaupu.
Pirmiausia susirinkta prie Ignalinos gimnazijos, prie kurios centrinio įėjimo gimnazistus rugsėjį pasitiks Tado abstrakcija. Joje kiekvienas ras, ką padiktuos jo fantazija. Tadas sakė, jog autoriniais darbais siekęs išbandyti savo jėgas įvairiuose žanruose, kartu lavinti ignaliniečių ir miesto svečių meninį skonį.
Projekto iniciatorė ir kuratorė Inga Šidlauskienė dėkojo Ignalinos rajono merui Justui Rasikui, mero pavaduotojui Juozui Rokui, savivaldybės administracijos direktorei Jūratei Balinskienei, kad jie „uždegė žalią šviesą šiam projektui ir leido gyvuoti šiam sumanymui“. Dėkota AB „Meleksui“, kuris nemokamai paskolino pastolius, be kurių tapyba ant sienų būtų tiesiog neįmanoma, prisiminti visi, vienaip ar kitaip talkinę projekto darbuose.
„Gera vykdyti projektą, kai tam gali skirti daug pinigų. Bet kai projekto biudžetas „suspaustas“, neabejotinai kyla iššūkių”, – kalbėjo Inga Šidlauskienė
Ji dėkojo Tadui Vincaičiui, atidavusiam Ignalinai dvi vasaras, iškentusiam vasaros karštį, nepatogumus, kantriai ir nuoširdžiai dirbusiam, subtiliai priderinusiam piešinius prie aplinkos.
Besidžiaugiant jau padarytais darbais, kilo ir nemažai idėjų. Gal pagrindinė iš jų, kad būtų pasirūpinta šių paveikslų tinkamu apšvietimu tamsiuoju paros metu, kas suteiktų jiems savotiško žavesio, skatintų gyventojus praeiti šią galerija po atviru dangumi.
Siekiant turistų dėmesio, gal atsirastų ir savotiškas šios galerijos gidas. Tai galėtų būti lankstinukas, pasakojantis apie projektą, menininkų darbus, jų atsiradimo istorijas. Piešinių simbolika galėtų reprezentuoti Ignaliną.
Už atliktą darbą, kuris neabejotinai pakeitė miesto veidą, menininkui dėkojo Ignalinos rajono mero pavaduotojas Juozas Rokas, Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Rasa Juodagalvienė. Ignalinos gimnazijos mokytoja Audronė Čeponienė, pati talkinusi dailininkui jo darbuose, įteikė jam kaktusų. Buvo paskaičiuota, kad kaktuso stiebų vazonėlyje daugiau nei šeši, tai gal būtų ženklas, kad Tadas dar galėtų grįžti į Ignaliną. Juk dar tiek čia tuščių sienų.
Sustota ir prie Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnybos pastato, nuo kurio dabar ateinančius pasitinka smagi kompanija: šuniuką glaudžianti mergaitė. Autorius išdavė, jog šiai idėjai projekto autorė nepritarė, bet jam pavyko apginti savo piešinį rajono savivaldybės administracijoje.
„Globa, šeima, draugystė yra pamatinės vertybės. Tai ir sklinda nuo šios sienos”, – pritarė Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnybos direktorė Marija Kirkienė, džiaugdamasi, kad dabar terapija, kuria tam tikra prasme tenka užsiimti ir jų tarnybai, prasideda dar prieš įžengiant pro duris.
Beje, šią sieną pastebėjo pats Tadas, mat kurį laiką gyveno visai šalia (už tai labai dėkojo Darginui Mikėnui) ir žvalgydamasis pro langus nusprendė, jog čia galėtų prisiglausti mergaitė su šuniuku. Savo ruožtu Marija Kirkienė patikino, kad darbas atsidūrė dar ir kaip tinkamoje vietoje, mat link ežero, kavinės praeina daug žmonių, kurie mato, džiaugiasi ir kitiems pasako.
Dailininkui Marija Kirkienė be kitų atminimo dovanėlių padovanojo ir įstaigos logotipais pažymėtą puodelį, o projekto autorei – stilingą užrašų knygutę naujoms idėjoms registruoti.
Trečias kūrybinis stabtelėjimas – prie Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos. Čia, kiemelyje, kur vyksta literatūrinės popietės, susitikimai, nuo sienos žvelgia mergaitė, slapta, po antklode su prožektoriumi skaitanti knygą. Kaip tai pažįstama!
„Tai jau fotorealizmas”, – taip savo autorinį darbą pristatė Tadas Vincaitis. – „Tema, žinoma, atėjusi iš vaikystės. Bet aš karštai tikiu, kad ateis laikas, kai knygų išsiilgs ir planšetinių kompiuterių kartos atstovai”.
Staiga pasikeitusia, prasmę įgavusia siena pasidžiaugė Ignalinos rajono savivaldybės bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, dėkodama projekto autorei Ingai ir uoliam menininkui Tadui. Darbu žavėjosi ir šiuo metu Ignalinoje viešintys bibliotekos projekto dalyviai iš Slovėnijos ir Čekijos.
Tadas Vincaitis darsyk dėkojo už jam parodytą dėmesį ir pasitikėjimą, už visokeriopą ignaliniečių rūpestį ir pagalbą ir kvietė naujiems panašiems projektams kviestis ir kitus menininkus.
„Kad ir kaip smagu man čia buvo gyventi ir dirbti, pažinti šio krašto žmones, nenoriu atrodyti uzurpatorius, padaryti iš Ignalinos savų darbų galeriją. Aplinkui tiek talentingų, gabių menininkų”, – sakė jis.
Ignalinai Tadas Vincaitis paliko šešis įspūdingus darbus. Be antradienį pristatytų jau neįsivaizduojame Ignalinos be Rimanto Rolios katinao ant Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos sienos, be Mykolės Ganusauskaitės miško, sužaliavusio ant Ignalinos gimnazijos (nuo „Šaltinėlio“ pusės) ir, žinoma, be švelniosios Ignalinos legendos – perkelto ant galinės Ignalinos kultūros centro sienos brolių Remigijaus ir Algirdo Gataveckų darbo.
Ir dabar net tas, kuris nesiveržė į meno darbų parodas, turi išimtinę galimybę pasidžiaugti, kad menas pats ateina Ignalinos gatvėmis.
Vida Gasparavičienė
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.