Ignalinos krašto muziejuje spalio 9 d. atidaryta paroda ,,Sugrįžkim prie lino–2″. Muziejaus, savivaldybės atstovai ir grupelė susidomėjusių ignaliniečių susirinko pasidžiaugti šešių menininkių Ignalinos krašte sukurtais tekstilės darbais iš lietuviško lino. Viskas gimė vasaros rezidencijos metu nuostabioje Aukštaitijos nacionalinio parko vietoje, šalia Lūšių ežero, kur 10 dienų semtasi įkvėpimo iš gamtos, bendrauta ir menauta. Parodoje pristatomi rezidencijos vadovės, parodos kuratorės Silvijos Juozelskytės, Austės Jurgelionytės-Varnės, Indrajos Kubilytės, Karolinos Kunčinaitės, Kristinos Šorienės ir Linos Zavadskės kūrybos pavyzdžiai lino ir vandens tema. Tai lino drabužiai, rankšluosčiai, drobelės, lininiai tinklai… Pristatymo renginyje dalyvavo Silvija, Lina ir Indraja.
„Lietuvoje jau virš 20 metų neauginami pluoštiniai linai, o šiuo projektu knietėjo grįžti ne tik prie lino tradicijų, bet prie tvarumo, ekologiškumo. Tekstilė subtilus dalykas, reikalaujantis didelio kruopštumo, tokių plenerų Lietuvoje beveik nėra. O dabar jais visi labai susidomėjo, nori ir latviai, ir estai dalyvauti…“, – pasakojo Ignalinos rajone, Guntauninkų kaime, kurianti tekstilininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos Tekstilės sekcijos pirmininkė, įmonės ,,Studija Silvijart” vadovė Silvija Juozelskytė-Vaičiulienė. Jos daugelis klausė, kodėl tokią parodą rengia ne Vilniuje, o ji atsako, kad Vilniuje ir taip visko daug, todėl jis gali ir palaukti. Moteris turi gražų norą meną skleisti regionuose, kur žmonės tikrai pasiilgę tikrų meninių dalykų.
Silvija dalijosi įspūdžiais iš kelionės Prancūzijoje, kur dalyvavo tarptautiniame projekte. Menininkė lankėsi tekstilės parodose, linų ūkiuose, gerėjosi mėlynuojančiais linų laukais, stebėjo lininių siūlų apdirbimo ir verpimo procesus. Pasitelkus naujas technologijas iš lininio pluošto Prancūzijoje gaminamos ne tik statybinės, interjero apdailos medžiagos, bet ir atskiros dalys muzikos instrumentams, sporto inventorius – slidės, snieglentės, teniso raketės, slidžių lazdos, patvarūs kelioniniai lagaminai, o automobilių pramonėje – motorolerių, dviračių dalys.
Apie savo kūrinius pasakojo ir rezidencija bei paroda džiaugėsi Indraja Kubilytė ir Lina Zavadskė. „Mano darbas skirtas laumėms, kurios siejamos su vandens stichija. Prie vandens jos skalbia ir velėja, žmonės laumes taip pat dažniausiai sutinka prie vandens, o tautosakoje pabrėžiama, kad laumių rūbai labai dailūs“, – sakė Lina. Visus sužavėjo parodoje eksponuojamos jos kurtos ilgos baltos suknios, dekoruotos lapų antspaudais. Savo įspūdžiais dalijosi menotyrininkė Saulė Mažeikatė, pastebėjusi tvarumo, subtilaus santykio su gamta ir slaptosios seserystės pasireiškimą kūrybos rezidencijose. ,,Šios visos interpretacijos – šiuolaikiškas pasinaudojimas tradicija“,– sakė ji.
Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Ignalinos rajono savivaldybė. Menininkes pasveikinti atėjo savivaldybės vicemeras Imantas Umbražiūnas. Jis sakė, kad Ignalinai, saugančiai Igno ir Linos meilės legendą, tiesiog būtina prisidėti prie lino tradicijos išsaugojimo, todėl menininkėms linkėta kurti grožį, rengti naujus projektus ir skleisti gerąją žinią. Vicemeras pasveikino parodos dalyves, už gražias iniciatyvas ir dėmesį mūsų kraštui dėkojo parodos kuratorei Silvijai Juozelskytei. Kūrėjoms įteiktos ir muziejaus dovanėlės.
Lina Kovalevskienė
